- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- E1-527-958/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-3-0009-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
Įžanginė dalis
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl Liublino apygardos teismo 2020 m.kovo 31 nuosprendžio G. D. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D., gim. (duomenys neskelbtini), Zamostės apygardos teismo byloje Nr. II K 61/18 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu nutrauktas baudžiamasis procesas ir skirta vykdyti apsaugos priemonė – (duomenys neskelbtini). G. D. pripažintas įvykdęs nusikalstamas veikas: 2017 m. lapkričio 30 d., valstybinės reikšmės kelyje Nr. 17, maršrute tarp (duomenys neskelbtini), keliaudamas SETRA markės autobusu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas nužudyti D. V., „Browning“ tipo peiliu, kurio ilgis – 21 cm, o geležtės ilgis – 10 cm, dūrė jam į kaklą, dešinėje aukščiau įvardyto asmens kaklo pusėje padarydamas 10 cm ilgio pjautinę žaizdą, šie sužalojimai pažeidė kūno organų veiklą trumpesniam nei 7 dienų laikotarpiui, tačiau apibrėžto tikslo – kito asmens mirties – nepasiekė dėl nukentėjusiojo ir kitų bendrakeleivių įvykdytų gynybinių veiksmų, kurių pagrindu įtariamasis buvo nuginkluotas, o nukentėjusiajam nedelsiant suteikta medicininė pagalba, t. y. įvykdė Baudžiamojo kodekso 13 str. 1 d. ryšium su baudžiamojo kodekso 148 str. 1 d. ir Baudžiamojo kodekso 157 str. 2 d. ryšium su Baudžiamojo kodekso 11 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką (nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į asmens gyvybę ir sveikatą – bandymas nužudyti, asmens sužalojimas); 2017 m. lapkričio 30 d., (duomenys neskelbtini), keliaudamas SETRA markės autobusu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas nužudyti A. B., „Browning“ tipo peiliu, kurio ilgis – 21 cm, o geležtės ilgis – 10 cm, dūrė jam bent du kartus , pirmą kartą į dešinį petį, į šoninį – galinį peties paviršių 1/3 aukštyje, antrą kartą – į krūtinės ląstos šoninį paviršių, esantį dešinėje pusėje, priekinėje dešinėje pažasties juostoje, šalia pažasties įdybos. Be to, mažiausiai keletą kartų bandė smūgiuoti į krūtinės lastą, padarydamas aukščiau įvardyto asmens dešinio peties pjautinę žaizdą ir skersai šoninio krūtinės ląstos paviršiaus einantį gilų, 0,6 cm ilgio nubrozdinimą, šie sužalojimai pažeidė kūno organų veiklą trumpesniam nei 7 dienų laikotarpiui, tačiau apibrėžto tikslo – kito asmens mirties – nepasiekė dėl nukentėjusiojo ir kitų bendrakeleivių įvykdytų gynybinių veiksmų, kurių pagrindu įtariamasis buvo nuginkluotas, t. y. įvykdė Baudžiamojo kodekso 13 str. 1 d. ryšium su baudžiamojo kodekso 148 str. 1 d. ir Baudžiamojo kodekso 157 str. 2 d. ryšium su Baudžiamojo kodekso 11 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką (nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į asmens gyvybę ir sveikatą – bandymas nužudyti, asmens sužalojimas); 2017 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini), keliaudamas SETRA markės autobusu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), numatydamas galimybę sužaloti nukentėjusiojo kūną trumpesniam nei 7 dienų laikotarpiui ir sutikdamas su tuo, tuomet, kai V. F., siekdamas išmušti iš įtariamojo rankų peilį, griebė už „Browning“ tipo peilio, kurio ilgis – 21 cm, o geležtės ilgis – 10 cm, dūrė jam į kaklą, dešinėje aukščiau įvardyto asmens kaklo pusėje padarydamas 10 cm ilgio pjautinę žaizdą, geležtės, o įtariamasis ranka, kurioje laikė šį peilį, atliko staigų judesį, dešinės nukentėjusiojo rankos delno paviršiuje padarydamas paviršinę pjautinę žaizdą, dėl ko šie sužalojimai pažeidė kūno organų veiklą trumpesniam nei 7 dienų laikotarpiui, t. y. įvykdė Baudžiamojo kodekso 157 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką (nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į asmens gyvybę ir sveikatą, asmens sužalojimas).
Liublino apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi byloje Nr. IV Ko 939/19 G. D. atžvilgiu atšaukta Zamostės apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi skirta apsaugos priemonė – (duomenys neskelbtini), G. D. skirta apsaugos priemonė – (duomenys neskelbtini). Nutartis įsigaliojo 2020 m. birželio 8 d.
Lenkijos Respublikos teisingumo ministerija, vadovaudamasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą pateikė prašymą dėl Liublino apygardos teismo 2020 m.kovo 31 nuosprendžio G. D. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
G. D. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
G. D. gynėja advokatė N. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo tenkinti prašymą dėl Liublino apygardos teismo 2020-03-31 nuosprendžio G. D. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo siūlo tenkinti prašymą bei pripažinti G. D. Liublino apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. priimto nuosprendžio pagrindu skirtą taikyti su laisvės atėmimu nesusijusią apsaugos priemonę – (duomenys neskelbtini).
Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius atsiliepimo nepateikė.
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnis nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo sprendimus dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimus dėl probacijos, kuriais Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą turinčiam ir į Lietuvos Respubliką sugrįžusiam ar pageidaujančiam sugrįžti nuteistajam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais pripažįstama ir vykdoma tik tokia alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė, kurių turinį sudaro vienas ar keli iš 3 dalies 1 - 11 punktuose išvardintų įpareigojimų ar draudimų, tarp kurių ir įpareigojimas baigti terapinio gydymo arba gydymo nuo žalingų įpročių kursą.
G. D. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Jo gyvenamoji vieta, nurodyta liudijime, yra (duomenys neskelbtini). Pats G. D. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini).
Veikos, kurias buvo pripažintas įvykdęs G. D. ir pagal Zamostės apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį jo atžvilgiu nutrauktas baudžiamasis procesas ir skirta vykdyti apsaugos priemonė – (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje numatytas uždraustas veikas – pasikėsinimą nužudyti ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Liublino apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi byloje Nr. IV Ko 939/19 G. D. atžvilgiu atšaukta Zamostės apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi skirta apsaugos priemonė – (duomenys neskelbtini) ir skirta apsaugos priemonė – (duomenys neskelbtini).
Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, jog teismas atsisako pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, jeigu sprendimu dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimu dėl probacijos paskirtos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės turinį sudaro gydymo ar terapijos priemonė, kurios Lietuvos Respublika dėl savo teisinės ar sveikatos priežiūros sistemos ypatumų negali vykdyti, ir tokia priemonė šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad G. D. nėra teismo pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu, taip pat nėra duomenų, kad jam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, todėl teismas negali jo atžvilgiu taikyti BK 98 straipsnio 1 dalyje numatytų priverčiamųjų medicinos priemonių.
G. D. Liublino apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi skirta apsaugos priemonė – (duomenys neskelbtini), negali būti suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse tokio pobūdžio bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė nėra numatyta.
Esant šioms aplinkybėms, Liublino apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį byloje Nr. IV Ko 939/19, kuria G. D. skirta apsaugos priemonė – (duomenys neskelbtini), atsisakytina pripažinti.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 27 straipsnio 1 dalies 12 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti pripažinti Liublino apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį byloje Nr. IV Ko 939/19, kuria G. D. atžvilgiu atšaukta Zamostės apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi skirta apsaugos priemonė – (duomenys neskelbtini), ir skirta apsaugos priemonė – (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.