- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-1235-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00080-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- L. U.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. U. ieškinį atsakovei M. K., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsisakymo pripažinimo neteisėtu ir teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
I. L. U. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą leisti pradėti rengti žemės sklypo, unikalus Nr., esančio V g., Vilniuje, pertvarkymo projektą neteisėtu ir leisti ieškovui rengti tokį projektą be atsakovės sutikimo, atidalinant ieškovo naudai 816 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą UAB „Orkanas“ 2011-10-21 parengtame sklypo plane geltona spalva ir linijomis bei skaičiais 1, 53, 2, 3, 54, 13, 14, 11, 12.
Atsiliepimas
A. M. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo pertvarkymo projektas neatitinka Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000-07-10 sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Be to, ieškovo pateiktas preliminarus projektas neatspindi svarbiausių bendro naudojimo objektų pasidalinimo tarp žemės sklypo bendraturčių ir jų naudojimosi po žemės sklypo atidalijimo tvarkos.
Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad teismai, atidalydami kiekvienam iš bendraturčių jo dalį natūra, turi atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojamų sklypų paskirties.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog įgyvendinus UAB „Orkanas“ 2011-10-21 parengtą atidalinimo projektą būtų suformuotas ne vienas atskiras ieškovui priklausantis žemės sklypas, o net trys 816 kv.m., 111 kv.m. ir 44 kv.m. ploto ieškovui atidalintini žemės sklypai, kurie tarpusavyje nesusisiekia. Pagal teikiamą atidalijimo projektą paliekama nemažai (202 kv.m.) bendrai naudotinos žemės, įsiterpiančios tarp ketinamų atidalinti žemės sklypų. Vertinant ieškovo teikiamą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, darytina išvada, kad jį įgyvendinus taip, kaip prašoma ieškinyje, t. y. ieškovui atidalinus 816 kv. m. žemės sklypo dalį, liks iš bendrosios dalinės nuosavybės neatidalinta ieškovui priklausanti 155 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, be to, liks 202 kv.m. ploto bendrai naudotinos žemės dalis, joje esantys šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai. UAB „Orkanas“ 2011-10-21 parengto atidalinimo projekto įgyvendinimas neleis užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, iš jų pasitraukiant ieškovui, neužtikrins sklandaus naudojimosi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais statiniais, todėl tokį projektą, kaip neatitinkantį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto tikslų ir esmės, teismas tvirtinti atsisakė, atitinkamai atmetė ir ieškovo reikalavimus.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (ieškovas) L. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovo ieškinį, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodė, jog ieškovas ieškiniu prašė atidalinti ieškovo naudai 816 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą UAB „Orkanas“ 2011-10-21 parengtame sklypo plane geltona spalva ir linijomis bei skaičiais 1, 53, 2, 3, 54, 13, 14, 11, 12. Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog įgyvendinus projektą būtų suformuotas ne vienas, o trys žemės sklypai yra nepagrįstas, tokio reikalavimo ieškovas net nereiškė, taip pat nepagrįstai teismas laiko ieškovo pareigą atidalinti tik visą ieškovui nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Apelianto nuomone pirmosios instancijso teismo motyvai, jog ieškovas teikdamas atidalijimo projektą turėjo spręsti naudojimusi likusa žemės sklypo dalimi tvarkos klausimą, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Pažymėjo, jog prieš pasirašant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, o atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Taip pat pažymėjo, jog kreipimosi į teismą tikslas – nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar apsunkinimų, kurie kyla ar gali kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisės. 2011-10-21 UAB „Orkanas“ parengtame patikslintame žemės sklypo plane M1:50 likusioje žemės sklypo dalyje prie pastatų maksimaliai išliko naudojimo tvarka, kuri buvo patvirtinta Vilniausm iesto 4-ojo apylinkės tesmo 2000-07-10 sprendimu. Ieškovo pasiūlytas atidalijimo variantas praktiškai nekeičia atsakovės naudojimosi paskirto žemės sklypo konfigūracijos ir tai visiškai atitinka jos lūkesčius.
Atsiliepimas
A. M. K. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimą palikti nepakeistą, apelianto apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visas turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes ir pagrįstai ieškinį atmetė. Pažymėjo, jog apelianto teiginys, jog UAB „Orkanas“ parengtame patikslintame žemės sklypo plane M 1:500 likusioje žemės sklypo dalyje prie pastatų maksimaliai išliko naudojimosi tvarka, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 200-07-10 sprendimu neatitinka tikrovės, kadangi ieškovės palne yra pakeistas atsakovės žemės sklypo dalies plotas, pakeista žemės sklypo konfigūracija. Pažymėjo ir tai, jog pagal formuojamą LAT praktiką turi būti vengiama keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas t.y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Iš teismui pateikto atidalijimo projekto neaišku, kaip ieškovas L. U. pateks į sklypo dalį pažymėtą geltona spalva ir skaičiais 1,2,3,54,13,14,11,12,1. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos turima žemės sklypo dalis yra mažiausia, bet pagal parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą Lietuvos Respublikos bendrai naudojamo žemės sklypo dalis yra didžiausia (iš 317 kv.m. net 83 kv.m. priskirti bendram naudojimui). Kyla pagrįsta abejonė, ar patvirtinus pasiūlytą ieškovo žemės sklypo atidalijimo projektą nebus pažeistos teisės asmenų, ateityje sieksiančių privatizuoti žemės sklypo dalį, kuri šiuo metu priklauso Lietuvos Respublikai. Taip pat pažymėjo, jog aplink pastatus turėtų būti palikta galimybė juos apeiti, jeigu kartais juos reikėtų remontuoti, esant būtinybei privažiuoti specialiosioms tarnyboms.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Ginčas byloje yra kilęs tarp mišrios (privačios ir valstybinės) nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo savininkų dėl dalies sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos ginčo objektu yra tapęs 02131 ha ploto sklypas unikalus Nr., V gatvėje, Vilniuje, priklausantis trims gyvenamojo namo, esančio minėtu adresu savininkams šalių įgytas privatizavus valstybei priklausančius butus : dalys ieškovui, dalys atsakovei bei dalys valstybei (b.l. 5,6).Vienas iš privačios nuosavybės teisės į sklypo dalį turėtojų (ieškovas) siekia atsidalinti 816 kv.m. ploto sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuoja Žemės įstatymas (toliau ŽĮ). Žemės sklypas priklausantis keliems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal šį įstatymą gali būti tvarkomas įvairiais būdais. Tačiau ŽĮ 40 straipsnio 2 dalis nustato jog formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, turi būti laikomasi laikomasi šių reikalavimų: 1) prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.
Žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise gali būti atidalijamas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (ŽĮ 2 straipsnio 19 dalis). Žemės sklypas gali būti formuojamas ir pertvarkomas, atliekant visumą žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (ŽĮ 2 straipsnio 20 dalis). Žemės sklypas gali būti padalijamas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų ŽĮ 2 straipsnio 21 dalis). Žemės sklypas taip pat gali būti sujungiamas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas. Kitokių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdų ŽĮ nenumato. CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalyse taip pat numatyta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jį iš bendrosios nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal, bet kurio bendraturčio ieškinį, daiktas gali būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją.
Tuo tarpu ieškovas, būdamas ginčo sklypo bendrasavininkis, savo ieškinio pareiškime nurodė siekiąs atidalinti dalį savo sklypo dalies, ko ŽĮ bei CK 6.80 straipsnis nenumato iš viso. Įstatymai nenumato daikto dalies iš dalies atidalinimo. Konstatuotina jog, ieškovas norėdamas įgyvendinti savo tikslą, pirmiausia turi atsidalinti savo dalį bendrojoje nuosavybėje ir tik po to galėtų atidalinti jo norimą dalį iš savo sklypo (jau be buvusių bendrasavininkių sutikimo). Todėl kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl ieškovo kaip bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu atliktas nuosavybės teisių įgyvendinimas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai.
Ieškovas savo apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau LAT) išplėstinės kolegijos 2008 11 11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 suformuluota praktika, kad geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, nes visiškas daikto atidalijimas geriausiai užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Apeliantas atkreipia dėmesį jog minėtoje LAT nutartyje kartu su tuo yra išaiškinta jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo objektų (minėtoje nutartyje patalpų). Todėl apeliantas pagrįstai teigia, kad bendram naudojimui gali likti fiziškai nedalios ir būtinos visiems atsidalijantiems bendraturčiams dalijamo daikto dalys, kurios negali būti atidalijamos natūra. Minėtoje nutartyje LAT pažymėjo jog CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal, bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tačiau šioje byloje kolegijos nuomone ieškovas iki galo nepagrindė savo teiginių, jog šiuo atveju negalimas visiškas pilnas žemės sklypo atidalijimas natūra arba kompensuojant naudojimą bendro naudojimo sklypo dalimis pinigine kompensacija. LAT ne kartą yra pažymėjęs jog, siekiantysis atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias (LAT 2005 11 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Tuo tarpu šioje byloje ieškovas kolegijos nuomone neįrodė jog nėra kitos galimybės atidalyti jo dalį natūra nepažeidžiant teismo nustatytos anksčiau nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos.
Analizuojant ieškovo prie patikslinto ieškinio pateiktą atidalijimo projektą matyti, kad ieškovas yra pakeitęs atsakovei M. K. asmeniškai naudotis paskirtos sklypo dalies plotą, sumažindamas jį nuo 731 kv.m. iki 724 kv.m. ir padidindamas jai tenkančią bendro naudojimo ploto dalį nuo 44 kv.m. iki 51kv.m. Be to, kaip teisingai pastebėjo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime, valstybei priskirtas neproporcingai didelis bendro naudojimo plotas palyginus su Valstybei tenkančiu bendru plotu, kuris yra mažiausias, tuo tarpu bendro naudojimo jai tenkantis plotas didžiausias. Todėl teismas iš esmės teisingai sprendė jog ieškovas neįrodė, kad atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektas yra optimaliausias.
Tačiau, kolegija pažymi jog byloje taip pat nustatyta, kad ginčo sklype esančiame name yra iš viso trys butai, butas Nr. 1 priklauso atsakovei, ieškovui priklauso butas Nr.2, tačiau buto Nr. 3 savininkas registro duomenimis, pateikiamais Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į ieškinį, yra A. V., kuris pagal ŽĮ yra valstybei priklausančios sklypo dalies faktinis naudotojas ir, kaip teisingai pastebėta minėtame Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime, jo interesus betarpiškai liečia bylos nagrinėjimo dalykas, nes jis be kita ko priskirtinas ne tik prie žemės sklypo naudotojų, bet taip pat prie asmenų turinčių teisę ateityje privatizuoti valstybei tenkančią sklypo dalį.
Pastaroji aplinkybė reiškia, kad byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte teismui nusprendus dėl neįtraukto byloje dalyvauti asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Todėl byla gražintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.