Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties, kuria tenkintas jo prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių sušvelninimo, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Ž. skundas tenkintinas iš dalies.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo turiniu, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, tačiau dalyje dėl arešto bausmės keistina. Apygardos teismo įsitikinimu apylinkės teismas paskyrė V. Ž. nepagrįstai griežtą arešto bausmės dydį, kuris yra artimas šios bausmės maksimumui.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo prašymą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant prašymą ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

8. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistojo V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos tinkamai, kadangi naujasis baudžiamasis įstatymas švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pagal naująjį baudžiamąjį įstatymą skunde neginčija ir pats nuteistasis V. Ž., tačiau skundu nesutinka su jam paskirtos arešto bausmės dydžiu, teigdamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi buvo perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija), V. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri iš esmės artima paskirtos bausmės minimumui.

9. Apylinkės teismas, vadovaudamasis minėtais pakeitimais, pagrįstai ir teisingai įstatymo redakciją laikė įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme, ir tuo pagrindu po įstatymo pakeitimo sušvelnintas nuostatas perkvalifikavo. Kita vertus pastebėtina, jog apylinkės teismas, parinkdamas bausmes už nusikalstamas veikas, nors ir vertino, tačiau ne visais atvejais teisingai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

10. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su V. Ž. skundo argumentu, jog perkvalifikavus jo veiksmus iš BK 187 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir paskyrus 40 parų arešto bausmę, kuri pagal savo dydį yra artima maksimumui, buvo paskirta nepagrįstai griežta bausmė. Apygardos teismo vertinimu, V. Ž. skundas šioje dalyje yra pagrįstas, todėl šioje dalyje tenkintinas.

11. Nors aptariama veika, už kurią V. Ž. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota tinkamai, tačiau nustatant naujos bausmės dydį neatsižvelgta į 2023 m. vasario 21 d. nuosprendyje nurodytas ir skundžiamoje nutartyje atkartotas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tiek 2023 m. vasario 21 d. nuosprendyje, tiek ir skundžiamoje nutartyje buvo nustatyta viena V. Ž. atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybė, įvertinti analogiški veikos pavojingumą ir asmenį charakterizuojantys duomenys, tačiau nuosprendžiu už BK 187 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmės minimumui artima 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o skundžiama nutartimi – arešto bausmės vidurkį viršijanti bausmė. Šiuo atveju pagal 2023 m. birželio 1 d. pakeistas įstatymo nuostatas perkvalifikavus V. Ž. nusikalstamą veiką į baudžiamąjį nusižengimą ir paskyrus BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – arešto bausmę, jos dydis taip pat turėjo būti parinktas nenukrypstant nuo BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų. Vien tai, kad pasikeitus reglamentavimui įstatymų leidėjas sušvelnino atsakomybę už V. Ž. padarytą nusikalstamą veiką ir dėl to pasikeitė bausmės rūšis, savaime negali būti pagrindas ilginti skiriamos bausmės terminą.

12. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą skirtina nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, vadinasi šios bausmės vidurkis yra 37 paros, kuris pagal 2023 m. vasario 21 d. nuosprendyje nurodytus, bei skundžiamoje nutartyje atkartotus su bausmės skyrimu susijusius argumentus, negalėjo būti viršytas. Pastebėtina ir tai, kad aptariamame nuosprendyje apskritai už visas padarytas nusikalstamas veikas V. Ž. buvo skirtos mažesnės už bausmės vidurkį bausmės, tačiau skundžiamoje nutartyje skirdamas didesnę už arešto bausmės vidurkį arešto bausmę apylinkės teismas tokio sprendimo niekaip nemotyvavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis keistina, V. Ž. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija), skirtina 15 parų arešto bausmė.

13. Nors V. Ž. skundu prašo subendrinus bausmes švelninti galutinę laisvės atėmimo bausmę, tačiau aukštesnės instancijos teismas dar kartą patikrinęs bausmės švelninimui reikšmingas aplinkybes pažymi, jog bausmės subendrintos tinkamai, o galutinės subendrintos bausmės švelninti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nors apylinkės teismas konkrečiai nedetalizavo, kurių bausmių atžvilgiu taikė dalinio sudėjimo, o kurių – bausmių apėmimo bendrinimo būdą, tačiau iš esmės bausmės subendrintos teisingai ir šia nutartimi atliktas skundžiamos nutarties pakeitimas galutinės bausmės termino neįtakoja.

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad situacijose, kai vagystės įsibraunant į automobilį metu yra sugadinamas turtas, paprastai turėtų būti įžvelgiama ideali padarytų nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2005 ir kt.), todėl, atsižvelgiant į pasitvirtinusias faktines kaltinimo aplinkybes, t. y., kad svetimo – nukentėjusiųjų T. ir V. M., turto pagrobimo metu V. Ž. tuo pačiu sugadino ir jų turtą, bausmės už šiuos nusikaltimus pagrįstai buvo subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), griežtesne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (prieš nukentėjusiuosius V. ir T. M. 2022-01-14) paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę – arešto bausmę, paskirtą už pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiuosius V. ir T. M. 2022-01-14). Atsižvelgiant į tai, net ir šia nutartimi sumažinus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtos arešto bausmės terminą, galutinė subendrinta bausmė už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas vis viena lieka ta pati – skundžiama nutartimi paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri ta pačia nutartimi teisingai subendrinta su likusiomis bausmėmis. Apylinkės teismas nustatydamas galutinį bausmės dydį pagrįstai taikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažindamas jį vienu trečdaliu, todėl aukštesnysis teismas šių apylinkės teismo argumentų nebekartoja.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis iš esmės pagrįsta ir teisėta, ja teisingai perkvalifikuotos nusikalstamos veikos, tačiau už baudžiamąjį nusižengimą nustatyta arešto bausmė mažinta, jos terminą nustatant 15 parų. Vertinant faktą, kad bausmių bendrinimo taisyklės nebuvo pažeistos, nėra teisinio pagrindo švelninti V. Ž. paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. Ž. skundą tenkinti iš dalies ir iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį:

už perkvalifikuotą veiką į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, nustatyti bausmę – 15 parų areštą.

Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.