Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. Ž. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-04-28 nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo S. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2003-06-30 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 135 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str., 64 str. bausmės subendrintos ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 metams.

Bausmės pradžia 2003-04-05, bausmės pabaiga 2012-04-05. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nuteistasis S. Ž. nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už tris nusikaltimus, tarp kurių labai sunkus nusikaltimas – nužudymas. Bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas 13 kartų, šiuo metu nuobaudos nebegaliojančios. Už gerą elgesį, stropų mokymasi, gerą darbą skatintas 9 kartus. Bausmės atlikimo metu dirbo, baigė vidurinę mokyklą, įgijo specialybes, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko.

Kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo S. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, be kitų, apylinkės teismo teisingai nurodytų motyvų, yra svarbi ta aplinkybė, kad vieno iš nusikaltimų-nužudymo, pasekmės yra negrįžtamos, todėl būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.

Nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo numatytus keliamus reikalavimus, t.y. būtinas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pristatomas teismui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai teismui neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė. Lygtinis paleidimas taikomas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį, asmenybę, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį. Be to, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistojo neatliktosios bausmės dalis yra beveik trys metai – bausmės pabaiga 2012-04-05 ir tai nėra adekvatu vertinant padarytos nusikalstamos veikos pasekmių atžvilgiu, kad būtų pagrindas manyti, jog jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis anksčiau teistas, bausmės vykdymas atidėtas, be to jam jau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau jis teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, būdamas laisvėje nusikalto pakartotinai, padarydamas labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, t.y. daromi nusikaltimai sunkėja. Todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad jis atliko pakankamą bausmės dalį, kuri leistų daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai yra pasiekti.

Nuteistasis teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo atliktą bausmės dalį ir akcentavo tik likusią, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės. Teismas nurodė, jog jis yra atlikęs ½ bausmės dalį ir nurodė bausmės pabaigą. Atliktoji bausmės dalis yra formalus įstatymo reikalavimas, teikiant asmenį dėl lygtinio paleidimo, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė ir į likusią didelę neatliktos bausmės dalį.

Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis S. Ž. ilgą laiką darė šiurkščius drausmės pažeidimus, už kuriuos buvo baustas net 13 kartų, staigus pažeidimų nebedarymas, gali suponuoti nuomonę, kad drausmės pažeidimai nustoti daryti tik artėjant lygtinio paleidimo terminui. Jis už drausmės pažeidimus buvo baudžiamas pirmoje bausmės atlikimo dalyje ir baustas paskutinį kartą 2005-05-18, tai yra prieš keturis metus. Nuo 2005-12-28 iki dabar buvo skatintas 9 kartus, paskatinimai prasidėjo beveik prieš tris su puse metų. S. Ž. elgesys radikaliai pasikeitė tik antroje bausmės atlikimo dalyje. Nuteistasis S. Ž. nebuvo drausmingas visą atliktos bausmės laiką ir tik artėjant lygtinio paleidimo terminui nustojo daryti drausmės pažeidimus. Toks jo elgesio teigiamas pasikeitimas pataisos namų administracijos buvo įvertintas ir nurodytas pataisos namų pateiktoje charakteristikoje. Vis dėl to, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, skunde nurodyti teigiami elgesio pokyčiai, tai yra vidurinės mokyklos baigimas, specialybės įgijimas, darbas ir kita, už ką buvo skatinamas, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad S. Ž. atliko pakankamą bausmės dalį ir yra nebepavojingas visuomenei.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį S. Ž. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis.

Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai teikimą atmetė.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. Ž. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.