- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-153/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- N. J.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. J. (N. J. ) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria N. J. , kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 11 punkte, 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J. kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. L. , 2007 m. lapkričio 20 d., apie 1 val. degalinėje „Statoil – žiedas“, esančioje Vilniaus pl. 1a, Klaipėdoje, N. J. pasiūlius plėšimo būdu užvaldyti A. R. priklausantį turtą, A. L. su šiuo pasiūlymu sutikus, N. J. pasiūlė nukentėjusiajam nuvykti į Klaipėdos r., kur jo teigimu jis turėjo susipažindinti A. R. su savo pažįstamomis merginomis. A. L. , N. J. , ir nukentėjusiajam, pastarojo vairuojamu automobiliu „Volvo XC 90“ v/n (duomenys neskelbtini) atvykus į N. J. nurodytą vietą Klaipėdos r. Paupalių k., apie 1 val., nukentėjusiojo automobilis užklimpo. Pasinaudodami tuo, turėdami tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, N. J. , užmetęs diržą jam ant kaklo, pradėjo smaugti nukentėjusįjį, kuris sėdėjo už automobilio vairo. Po to, N. J. ištraukė apsvaigusį nukentėjusįjį iš automobilio. A. R. atsipeikėjo ir pasiėmęs automobilyje buvusį peilį, mėgino gintis bei pabėgti nuo jį užpuolusių A. L. ir N. J. . Tačiau, tęsdamas nusikalstamus veiksmus A. L. pasivijo nukentėjusįjį, susigrūmė su juo, atėmė iš jo peilį bei dūrė nukentėjusiajam į nugarą, tuo padarė sunkų kūno sužalojimą. Po to, N. J. , atsivedęs A. R. prie automobilio, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis smūgius ranka ir vieną smūgį koja į galvą, taip atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti vertingus daiktus, mokėjimo korteles ir pinigus. Nukentėjusiajam perdavus reikalaujamus daiktus ir pasakius mokėjimo kortelės kodą, A. L. su N. J. užvaldė A. R. priklausančius daiktus, t.y. 1000 litų, „Hansa banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 200 litų vertės balto metalo grandinėlę, 229 litų vertės laikrodį „Swatch“. Užvaldę nukentėjusiajam priklausantį turtą, A. L. ir N. J. , vykdydami bendrą susitarimą, siekdami paslėpti kitą nusikaltimą – plėšimą – nužudė A. R. , po to, kai A. L. peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, N. J. , sužalotą ir negalintį pasipriešinti A. R. pargriovė ant žemės ir, A. L. stebint, turint pagrobtas vertybes, rankomis pasmaugė nukentėjusįjį, šis mirė nuo asfiksijos.
Be to, N. J. kaltinamas tuo, kad 2007 m. lapkričio 21 d., 1 val. 53 min., veikdamas bendrininkų grupe su A. L. , pasinaudodamas pagrobta nukentėjusiojo mokėjimo kortele, pasikėsino iš bankomato, esančio Klaipėdos g. 14, Priekulėje, užvaldyti A. R. sąskaitoje buvusius pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios, nes nežinojo mokėjimo kortelės kodo.
Be to, N. J. kaltinamas tuo, kad 2007 m. lapkričio 22 d., apie 1 val., Klaipėdos r., Paupalių k., veikdamas bendrininkų grupe su A. L. , turėdamas tikslą nuslėpti įvykdytą A. R. nužudymą, benzinu apipylė minėtą automobilį „Volvo XC 90“, kurio vertė 91 389, 10 litų, ir jį padegė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 2 d. nutartimi N. J. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
K. N. J. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į pasižadėjimą neišvykti arba namų areštą.
Kaltinamasis N. J. skunde dėsto jo kaltę paneigiančius įrodymus. Tvirtina, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turi šeimą, tris darbus, charakterizuojamas teigiamai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė N. J. skundą atmesti, gynėjas prašė patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad N. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Toks manymas yra grindžiamas kito kaltinamojo A. L. parodymais, nukentėjusiųjų R. R. , R. V. , liudytojų E. M. , A. B. , A. D. , Ž. Z. bei kitų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, specialistų išvadomis, telefoninių skambučių bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos išklotinėmis. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar N. J. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas N. J. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
N. J. kaltinamas padaręs labai sunkų tyčinį bei tris apysunkius nusikaltimus, už kuriuos, pasitvirtinus kaltei, baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 8 dalis). BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo Skunde nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, kad jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, turi šeimą, tris darbus, charakterizuojamas teigiamai, nėra pakankama priežastis panaikinti paskirtą kardomąją priemonę. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą teismas nustatė pagrįstai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Iš bylos duomenų matyti, kad suimtasis praeityje buvo teistas, neišnykus teistumui, praėjus mažiau nei vieneriems metams po lygtinio atleidimo nuo bausmės, N. J. kaltinamas padaręs labai sunkų tyčinį bei tris apysunkius nusikaltimus. Iš N. J. inkriminuojamų veikų aprašymo seka, kad padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, smurtiniai, dalis veikų padaryta siekiant nuslėpti nusikaltimus. Be to, padaryti veikiant bendrai su kitu asmeniu, vienos iš padarytų nusikalstamų veikų pasekmės yra neatstatomos – atimta A. R. gyvybė, kitas nusikaltimas nebaigtas dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo kaltinamojo valios. Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą- pagrįstą manymą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Šių dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Nors kaltinamasis N. J. skunde nurodo, kad jam gali būti paskirta įstatymų numatoma švelnesnė kardomoji priemonė, kaip rašytinis pasižadėjimas neišvykti arba namų areštas, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 26 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų nuostatų reikalavimų.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo N. J. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.