Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-79-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-04
Bylos Nr.
AN2-79-594/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Pažeidėjas
R. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-79-594/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01798-2018-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 21.11.10.
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. (toliau – R. M.) skundas buvo tenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. spalio 23 d. nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo, buvo pakeista.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. spalio 23 d. nutarimu R. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2018 m. spalio 5 d., 09.39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas 0,48 promilių lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

1.1. Už šį administracinį nusižengimą 2018 m. spalio 23 d. nutarimu R. M. buvo nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

1.2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. spalio 23 d. nutarimą pakeitė: R. M. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių terminą sutrumpino iki 6 (šešių) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo, t. y. nuo 2018 m. spalio 5 d.

2. Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas V. L. (toliau – Institucija) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

2.1. Institucijos teigimu, administracinė nuobauda ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tačiau, nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes transporto priemonių vairavimas neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Apeliaciniu skundu pažymima, kad R. M. padarytas nusižengimas yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Institucijos teigimu, pareigūnas, skirdamas R. M. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgė į jo asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, R. M. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl mažinti šį terminą nėra teisinio pagrindo.

2.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis, o darydamas jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, R. M. prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kils papildomų nepatogumų, jis turėjo būti suinteresuotas nevairuoti automobilio būdamas neblaivus ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą, tačiau taip nesielgė. Šiuo aspektu akcentuojama ir tai, kad įstatymo leidėjas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, todėl šiuo konkrečiu atveju prieš darant nusižengimą žinotos šeiminės ar darbinės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Atsiliepimas

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M., nesutikdamas su Institucijos apeliacinio skundo motyvais, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Šalies argumentai

3.1. R. M. teigimu, Institucija apeliaciniu skundu klaidingai interpretuoja bylai reikšmingas ir aktualias teisės normas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo apskritai nesutinkama su ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymu tokio tipo bylose, tačiau ANK 34 straipsnio 5 dalis nedraudžia paskirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninti tuo atveju, kai ši priemonė skirta dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Tokios pat pozicijos laikomasi ir aktualioje bei naujausioje teismų praktikoje, kur išaiškinta, kad nusižengimo pobūdis pats savaime neužkerta kelio ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Įstatymas nenumato, jog dėl tam tikrų nusižengimų švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skirti negalima.

3.2. Nesutinkant su apeliacinio skundo motyvais pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, be Institucijos apeliaciniu skundu aptariamų faktinių aplinkybių, įvertino ir tai, kad R. M. yra sumokėjęs baudą, anksčiau nepadaręs analogiškų pažeidimų, policijai iškart atidavė vairuotojo pažymėjimą. Šios aplinkybės, priimant Institucijos nutarimą, įvertintos nebuvo. Atsiliepimu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Institucijos nutarimu R. M. skirtos administracinės nuobaudos dalis – bauda, net ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, liko nepakeista. Be to, nors jo atžvilgiu specialiosios teisės atėmimo terminas ir buvo sutrumpintas, tačiau jis nebuvo panaikintas visiškai, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog R. M. nesulaukė valstybės reakcijos į padarytą nusižengimą. Argumentai, kad R. M. neliks nubaustas, administracinė nuobauda nepasieks jai keliamų tikslų, irgi nepagrįsti, kadangi, kaip akcentuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, dėl būtent šiuo atveju egzistuojančių išskirtinių aplinkybių, net ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas yra pakankamas administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos viršininko V. L. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. spalio 23 d. nutarimu, pakeistu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, R. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti R. M. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik R. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir palikti 2018 m. spalio 23 d. nutarimu jam paskirtą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 12 (dvylikai) mėnesių, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

6. Nors 2019 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas R. M. prašymas Institucijos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tenkinti šį prašymą analizuojamu atveju teisinio pagrindo nėra. Kaip numatyta ANK 651 straipsnio 2 dalyje, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nors komentuojamo straipsnio 4 dalyje, numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, <...>, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Vertinamu atveju, kai nėra ginčijama nei R. M. kaltė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, nei faktinės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybės, o sprendžiamas tik R. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nenustačius jokių kitų aplinkybių, dėl kurių žodinis Institucijos apeliacinio skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme būtų būtinas, Institucijos apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7.1. Analizuojant Institucijos apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

7.2. Tačiau, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Aptarto teisinio reguliavimo bei Institucijos apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kurių pagrindu R. M. atžvilgiu buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir Institucijos nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminas sutrumpintas nuo 12 (dvylikos) iki 6 (šešių) mėnesių, sutikti su apylinkės teismo išvadomis teisinio pagrindo vis tik nėra. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu R. M. galima būtų skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę (sutrumpinti jos taikymo terminą) nei numatyta straipsnio sankcijoje, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

9. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu tenkinant Institucijos apeliacinį skundą visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už R. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių. Neabejotina, jog įstatymų leidėjas, neblaiviems asmenims nustatydamas tokią griežtą atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, pabrėžė komentuojamo administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą, todėl šios atsakomybės švelninimas ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu galimas tik išimtiniais atvejais, nekeliančiais abejonių dėl asmens neteisėtų veiksmų atsitiktinumo bei jo, kaip itin pavyzdingos, asmenybės vertinimo. Akivaizdu, kad vertinamu atveju R. M. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų ir toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Darant šią išvadą, tuo pačiu nesutinkant su R. M. atsiliepime išdėstytais motyvais, vis tik pažymėtina, kad transporto priemonę būdamas neblaivus jis vairavo ryte ir jo paties teigimu, alkoholio buvo vartojęs tik iš vakaro, ryte nesijautė apsvaigęs. Tačiau, įvertinus tai, kad, R. M. teigimu, iš vakaro jis gėrė tik alaus, t. y. nestipriojo alkoholinio gėrimo, o 0,48 promilių neblaivumas jam buvo nustatytas ryte, 9.39 val., komentuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai abejoti jo nuoširdumu, kas betarpiškai patvirtina, jog asmuo kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų ir tai jį charakterizuoja labiau neigiamai.

10. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir tai, kad analizuojamu atveju R. M. nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad nustatydamas administracinę atsakomybę už didesnį nei 0,4 promilių neblaivumą vairuojant transporto priemones, bei minimalų teisės vairuoti už tokį pažeidimą atėmimo terminą – 1 (vienerius) metus, įstatymų leidėjas neabejotinai įvertino galimas didesnio nei paminėta neblaivumo pasekmes vairuojant automobilį, todėl menkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant R. M. Institucijos nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą vien tik todėl, kad jam nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, nėra jokio pagrindo.

11. Nors nuspręsdamas R. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas ypatingą dėmesį skyrė jo asmenybės įvertinimui, tačiau R. M. charakterizuojančių duomenų visuma, tame tarpe minimų ir atsiliepime, nėra pakankama Institucijos nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimui, kadangi būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje R. M. turi prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Pagrindo sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinių funkcijų vykdymui. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, R. M. dirba UAB „M.“ tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi (b. l. 11-13, 19), todėl abejonių tuo, jog jo darbinių funkcijų tinkamam atlikimui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Ir vis tik, būtent tai, kad R. M. darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Juo labiau, jog asmuo, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę (būtent tokias transporto priemones vairuoja R. M., atlikdamas jam, kaip vairuotojui, priskirtas darbo funkcijas), remiantis ANK 422 straipsnio 2 dalimi, privalo būti visiškai blaivus – tokio asmens vairavimas, viršijus 0 promilių ribą, yra draudžiamas ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 2 dalį.

12. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, vaikų priežiūra, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir R. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad R. M., būdamas socialiai atsakingas už savo šeimą, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

13. Tenkinant Institucijos apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl, vien tai, kad R. M. nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, paaiškino įvykio aplinkybes, pareigūnams iš karto atidavė savo vairuotojo pažymėjimą, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, neabejotinai buvo įvertintos priimant Institucijos nutarimą ir juo skiriant R. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, pagrindo nėra.

14. Institucijos nutarimu R. M. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nebuvo nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas taikė nepagrįstai, dėl ko R. M. skyrė per švelnią administracinio poveikio priemonę, nustatydamas vos 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Remiantis išdėstytu, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis panaikintina, priimant naują sprendimą administracinio nusižengimo byloje – R. M. skundą atmesti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos viršininko V. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis