Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „YIT Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „YIT Lietuva“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pakeisti atsakovo Departamento 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. AS-72 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir netaikyti numatytos sankcijos (e. b. l. 1-3).

Nurodė, kad Departamentas atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2014-2018 metus ir 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-72 (toliau – ir Sprendimas). Departamentas, įvertinęs pareiškėjo atliktus markšeiderinius apmatavimus už 2017 ir 2018 metus, padarė išvadą, kad pareiškėjas Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje nedeklaravo išgautų 30 025 m³ žvyro ir 2902 m³ kito smėlio, tuo pažeidė LR Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalimi už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius apskaičiavo pareiškėjui mokesčius didesniu tarifu, t. y. nustatytus mokesčio tarifus dauginant iš koeficiento 10. Apskaičiuotas pareiškėjui mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius už 2017-2018 metus yra 152 457 Eur.

Nurodė, kad Sprendimas surašytas UAB „YIT Infra Lietuva“, tačiau nuo 2019 m. sausio 2 d. visą UAB „YIT Infra Lietuva“ turtą, teises ir pareigas perėmė pareiškėja.

Pareiškėjos nuomone, Departamento paskirta sankcija yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, kadangi pareiškėja nesiekė tyčia nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautas iškasenas bei nesumokėti už jas mokesčių. Patikrinimo metu bendradarbiavo, teikė patikrinimui reikiamą informaciją ir dokumentus. Pareiškėjai anksčiau nebuvo taikytos jokios ekonominės sankcijos. Pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas už 2014-2016 metų ketvirčius užpildė ir pateikė laiku, kaip to reikalauja MVGIĮ 7 straipsnio 1, 4 dalys. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja turėjo ir pateikė markšeiderinius planus visų eksploatuojamų karjerų. Be to, kaip nustatyta patikrinimo metu, už kituose smėlio ir žvyro telkiniuose išgautus gamtos išteklius deklaravo išteklių daugiau, t. y. sumokėjo daugiau mokesčių. Pareiškėja patenka tarp daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų sumokėjusių statybos įmonių. Taigi, šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėja neturėjo jokio tikslo nuslėpti išgaunamas iškasenas ir nesumokėti mokesčių. Pareiškėja taip pat neturėjo siekio neteisingai deklaruoti išgaunamas iškasenas, tačiau dėl įvykusių reorganizavimų ir darbuotojų patirties stokos pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas su nurodytais mažesniais Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje išgautais žvyro ir smėlio kiekiais nei pareiškėjos atliktuose markšeideriniuose planuose.

Nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio sankcijos už deklaruotus mažesnius gamtos išteklius, t. y. už 30 025 m³ žvyro ir 2902 m³ kito smėlio, taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, kadangi tokia sankcija, atsižvelgiant į MVGIĮ 2 straipsnyje nustatytą šio įstatymo tikslą - ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui ir kokybei išsaugoti valstybines išlaidas, būtų neteisinga ir neadekvati padarytam pažeidimui. Todėl prašo pakeisti Sprendimą ir netaikyti Sprendime nustatytos sankcijos.

A. A. apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 39-44).

Nurodė, kad Departamento pareigūnas atliko UAB „YIT Lietuva“ planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2014-2018 metus bei 2019 m. rugsėjo 12 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. PA75-51, kuriame konstatavo, jog UAB „YIT Lietuva“ Šklėrių žvyro ir smėlio telkinio markšeideriniame plane už 2017 ir 2018 metus įmonė nedeklaravo 30 025 m³ žvyro ir 2902 m³ kito smėlio, tuo pažeidė MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjai, taikant MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį per 2017 ir 2018 metus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu - 152 457 Eur.

Nurodė, kad pareiškėja neginčija išgautų gamtos išteklių kiekių per 2017 ir 2018 metus, kurie buvo nedeklaruoti, ir neginčija paskaičiuoto mokesčio. Nors pareiškėja teigia, kad nesiekė tyčia nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautų iškasenų, tačiau pareiškėja už 2017 m. deklaravo, kad Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje išgavo lygiai 10 000 m³ žvyro, o 2018 m. - lygiai 2000 m³ kito smėlio, ir tai rodo, kad deklaracijas pareiškėja teikė ne remiantis apskaitos duomenimis, o išgalvotais duomenimis. Už 2017 m. deklaruota, kad kito smėlio nebuvo išgauta, nors pagal markšeiderinį planą išgauta 2789 m³, taip pat už 2018 m. deklaruota, kad žvyro nebuvo išgauta, nors pagal markšeiderini planą išgauta net 10 880 m³. Akivaizdu, kad deklaracijos už Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje per 2017 ir 2018 metus išgautus gamtos išteklius, pateiktos pareiškėjos naudai, taip išvengiant didelių mokesčių Valstybei.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja šia veikla užsiima jau daug metų, yra specializuota įmonė, tuo pačiu užsiimanti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamtos išteklių naudojimo veikla ir turinti tam reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį, todėl, preziumuojama, privalanti išmanyti jai privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, tame tarpe - teikti laiku ir teisingas deklaracijas, mokėti mokesčius valstybei, nes gamtos ištekliai yra didelė vertybė ir jie negali būti naudojami bet kaip ir apskaitomi, deklaruojami bet kaip, ar iš viso nedeklaruojami - o turi būti apskaitomi ir deklaruojami bei naudojami tik pagal griežtus valstybės įgaliotų institucijų nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėja privalėjo veiklą organizuoti taip, kad valstybei prievolės būtų įvykdytos tinkamai.

Pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo mažinti įstatymu nustatytus mokesčius ar tarifus - nes įstatymo 6 straipsnis sankcionavimo instituto nenumato. MVGIĮ nenumato galimybės atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčio mokėtoją atleisti nuo paskirtos baudos ar paskirtąjį baudą sumažinti, ar išdėstyti jos mokėjimą dalimis. Atleidimas nuo baudos ar paskirtos baudos sumažinimas, mokėjimo atidėjimas - Valstybinės mokesčių inspekcijos instrumentas. Pareiškėja skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo. Šiuo atveju pareiškėjos atvejis nepatenka prie kokių nors įstatyme numatytų „lengvatinių“ atvejų, kad būtų buvę galima nesivadovauti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi ir nepriimti skundžiamo sprendimo. Paskaičiuota suma nėra nei neproporcingai didelė, nei nepagrįsta. Todėl pareiškėjos argumentai dėl skundžiamo sprendimo neproporcingumo nepagrįsti. Departamentas neturėjo teisinio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad, neva pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Departamentas mano, kad šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra tik jos subjektyvi nuomonė, siekiant išvengti jos atžvilgiu taikomos nustatytos taisyklės ir tėra siekis mėginti pateisinti savo nederamą veiką. Pareiškėja taip pat iš esmės nepagrindė kažkokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nesivadovauti Konstitucija ar MVGIĮ ir mokestį jai skaičiuoti kitaip, nei numatyta įstatymu. Valstybėje nustatyti mokesčiai visuotinai privalomi ir nėra individualaus pobūdžio, todėl nepriklauso nuo mokesčių mokėtojų galimos kaltės formos, tikslų ar suklydimo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų 2018 metų balandžio 6 d. įsakymu Nr. Dl-277, 10.6. p. nurodyta departamento funkcija kontroliuoti, ar tinkamai vykdoma gamtos išteklių naudojimo apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius. Todėl Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, veikė pagal teisės aktuose jam pavestas funkcijas ir vykdė pareigas. Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią mokesčio tarifą pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. spalio 17 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-72 sankcijos taikymo (e. b. l. 47-48).

Nustatyta, kad UAB „YIT Infra Lietuva“ nuo 2019 m. sausio 2 d. turtą, teises ir pareigas perėmė pareiškėja UAB „YIT Lietuva“ (e. b. l. 22-36).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 11 d. – 2019 m. rugsėjo 12 d. Departamento pareigūnas atliko UAB „YIT Lietuva“ planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2014-2018 metus. 2019 m. rugsėjo 12 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. PA75-51 (e. b. l. 49-53), kuriame konstatavo, jog UAB „YIT Lietuva“ Šklėrių žvyro ir smėlio telkinio markšeideriniame plane už 2017 ir 2018 metus įmonė nedeklaravo 30 025 m³ žvyro ir 2902 m³ kito smėlio, tuo pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „YIT Lietuva“ turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. rugsėjo 17 d. Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 37p-12, kuris suteikia teisę naudoti Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Gelžinių II žvyro ir smėlio telkinio išteklių dalį, Kantvainių žvyro ir smėlio telkinio išteklių dalį, Pozingių II telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį, Šniaukštų III telkinio žvyro išteklių dalį, Vanagų telkinio žvyro ir smėlio išteklius bei Vilniaus apskrities Trakų rajono Šklėrių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių, sudarytų su uždarąja akcine bendrove „LEMMINKAINEN LIETUVA sąlygas.

Šklėrių žvyro ir smėlio telkinio markšeideriniame plane užfiksuota, kad pareiškėja per 2017 ir 2018 metus išgavo 40 025 m³ žvyro ir 4902 m³ kito smėlio, o Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose nurodė, kad išgavo – 10 000 m³ žvyro ir 2000 m³ kito smėlio, t. y. nedeklaravo išgautų 30 025 m³ žvyro ir 2902 m³ kito smėlio. Tokiu būdu nustatė, kad pareiškėja pažeidė tuo MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalimi už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius apskaičiavo pareiškėjui mokesčius didesniu tarifu, t. y. nustatytus mokesčio tarifus dauginant iš koeficiento 10. Patikrinimo akte apskaičiuotas pareiškėjui mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius už 2017-2018 metus Šklėrių žvyro ir smėlio telkinį yra 152 457 Eur.

2019 m. spalio 17 d. Departamentas sprendimu Nr. AS-72 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino didesniu tarifu apskaičiuotą 152 457 Eur mokesčio sumą už Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje išgautą ir nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį (e. b. l. 47-48).

Pareiškėjas iš esmės neginčija sprendimo pagrįstumo, taip pat neginčija, ar teisingai apskaičiuotas didesniu tarifu mokestis 152 457 Eur sumai. Pareiškėjas prašo pakeisti sprendimą, netaikyti nustatytos sankcijos, kadangi ji neproporcinga padarytam pažeidimui. Nurodė, kad pareiškėja nesiekė tyčia nuslėpti, neteisingai deklaruoti naudingų iškasenų kiekius, kad tai galėjo įvykti dėl įmonėje vykusios reorganizacijos ir darbuotojų patirties stokos, su Departamentu bendradarbiavo, teikė dokumentus.

Pareiškėja yra mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius mokėtoja (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. rugsėjo 17 d. išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 37p-12 Vilniaus apskrities Trakų rajono Šklėrių žvyro ir smėlio išteklių telkinyje (e. b. l. 79).

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.

MVGIĮ paskirtis - ir yra nustatyti valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius (MVGIĮ 1 str.).

MVGIĮ tikslas - ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (MVGIĮ 2 str.).

MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 1 dalimi mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. To paties straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10, o vadovaujantis šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ir tai yra imperatyvas” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. A-821-602/2016). Įstatymuose įtvirtinta imperatyvi pareiškėjo pareiga mokėti tiek mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, tiek mokestį už valstybinius gamtos išteklius, todėl pareiškėjos viltys išvengti mokestinės prievolės, kuri nustatyta įstatymu, negali būti vertinamos, kaip teisėtas lūkestis ir nelemia ginčijamo administracinio akto neteisėtumo (LVAT 2019 m. liepos 18 d. nutartis Nr. eA-2012- 662/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja už 2017 m. nedeklaravo išgautų 19 145 m³ žvyro ir 2789 m³ kito smėlio, o už 2018 m. nedeklaravo išgautų 10 880 m³ žvyro ir 113 m³ kito smėlio. Tai patvirtina Patikrinimo akte nurodyti duomenys (e. b. l. 51). Pagal MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį per 2017 ir 2018 metus pareiškėjai paskaičiuotas mokestis 10 kartų didesniu tarifu - 152 457 Eur.

Kaip minėta, pareiškėja neginčija išgautų gamtos išteklių kiekių per 2017 ir 2018 metus, kurie buvo nedeklaruoti, taip pat neginčija paskaičiuoto mokesčio. Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad ji nesiekė tyčia nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautų iškasenų, nemokėti mokesčių, kad tai galimai įvyko dėl darbuotojų patirties stokos, neįtakoja Sprendimo ir juo pritaikytos sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad nei įmonėje vykusi reorganizacija, nei darbuotojų kaltė negali būti pateisinama priežastimi išvengti mokėti mokesčius. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad šiems pareiškėjos argumentams prieštarauja pačios pareiškėjos veiksmai deklaruojant konkrečiai lygius kiekius išgautų naudingųjų iškasenų, t. y. pareiškėja už 2017 m. deklaravo, kad Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje išgavo lygiai 10 000 m³ žvyro, o 2018 m. - lygiai 2000 m³ kito smėlio, ir tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad deklaracijas pareiškėja teikė ne remiantis tiksliais apskaitos duomenimis. Už 2017 m. deklaruota, kad kito smėlio nebuvo išgauta, nors pagal markšeiderinį planą išgauta 2789 m³, taip pat už 2018 m. deklaruota, kad žvyro nebuvo išgauta, nors pagal markšeiderinį planą išgauta net 10 880 m³.

Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad pareiškėja ūkinę veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu vykdo ilgą laiką, todėl pareiškėjos kaip mokesčio mokėtojos yra pareiga domėtis ir užtikrinti, kad laiku ir tinkamai būtų deklaruoti ir sumokėti įstatymo nustatyti mokesčiai. Todėl pareiškėja privalėjo savo ūkinę veiklą organizuoti taip, kad valstybei prievolės būtu įvykdytos tinkamai. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl to, kad pareiškėjai anksčiau nebuvo taikytos jokios sankcijos, kad kituose smėlio telkiniuose buvo deklaravusi daugiau smėlio ir sumokėjusi daugiau mokesčio ir kt. nesudaro pagrindo atleisti nuo įstatymu nustatytos sankcijos taikymo už pažeidimą nustatytą būtent Šklėrių smėlio ir žvyro telkinyje.

LVAT yra nurodęs, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės formos dėl neteisingai deklaruoto mokesčio (arba deklaracijos nepateikimo). Nors mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracija gali būti tikslinama, tai neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti mokestį, o mokesčio administratorius privalo taikyti mokesčio tarifą už mažesnį deklaruotą gamtos išteklių kiekį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).

Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjai sankcijos dydis paskaičiuotas laikantis MVGIĮ įstatyme nustatytos tvarkos ir tarifų dydžio, pareiškėja neginčija dydžio, apskaičiavimo, todėl abstraktūs ir įrodymais nepagrįsti argumentai dėl sankcijos neproporcingumo padarytam pažeidimui atmestini. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas aiškus pažeidimas ir pritaikyta MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta imperatyvaus dydžio sankcija. Pareiškėjas skunde neprašo nei sumažinti apskaičiuoto mokesčio dydžio, nei jo išdėstyti dalimis. Kaip minėta, visiškai netaikyti imperatyviai numatytos sankcijos dėl padaryto pažeidimo nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas nenurodo ir nepateikia jokių kitų pagrįstų aplinkybių ir įrodymų, kodėl jo atveju būtų galima išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovo Sprendime pritaikyta pareiškėjai sankcija laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl teisinio pagrindo jos netaikyti, keisti Sprendimą nėra. Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, pagrįstai pritaikė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą įstatymo reikalavimą. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos skundas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „YIT Lietuva“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.