Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš nuteistojo T. E. L. K. 3564,02 Lt, Valstybinei ligonių kasai 356 Lt.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. E. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. lapkričio 15 d., apie 17 val., savo buto, esančio (duomenys neskelbiami), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl menkavertės priežasties, kad V. I. paėmė jo cigaretę ir išgėrė vyno, V. I. , dėl girtumo esančiam bejėgiškoje būklėje (4,94 promilės) ir negalinčiam aktyviai pasipriešinti, tyčia smogdamas puodu su karštu vandeniu per viršugalvį ir apipildamas jį karštu vandeniu, padarė V. I. terminį kaktos, nosies, abiejų skruostų, dešinės alkūnės, pilvo, dešinio riešo, dešinės plaštakos ir abiejų šlaunų antrojo laipsnio nudegimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei smogdamas puodu, rankomis, kojomis, savadarbiu atsuktuvu V. I. mažiausiai keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas: pilvą, galvą, kojas, rankas ir krūtinę, padarė V. I. pilvo sumušimą su blužnies plyšimu, kas, gyvam esant, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, bei poodines kraujosruvas dešinės akie vokuose, kairiame žaste, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, juosmens dešinėje pusėje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, krūtinėje ir viršugalvyje, kraujosruvas kaktos minkštuosiuose audiniuose, kairio inksto riebalinėje kapsulėje ir kairės sėklidės dangaluose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl antro laipsnio nudegimų bei daugybinio sužalojimų padarymo V. I. patyrė dideles kančias ir skausmą, o dėl pilvo sumušimo su blužnies plyšimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę (pilvo ertmėje susikaupė 2400 ml skysto kraujo ir krešulių), V. I. mirė, t.y. tyčia, esantį bejėgiškoje būsenoje, itin žiauriai jį nužudė.

Apeliantas skunde ginčija jam paskirtos bausmės dydį. Tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog jis anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka nebuvo, gyveno sąžiningai, dirbo, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, o pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis buvo alkoholis, kurį paskatino vartoti jį užklupusios nelaimės – netikėtai, be jokios pateisinamos priežasties, prarado darbą, kuriame dirbo 26 metus, pasikeitė gyvenamoji vieta, kaimynai, aplinka, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta.

Nukentėjusioji L. K. atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. E. paskirta bausmė nėra per griežta. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog T. E. pradėjo smurtauti prieš bejėgiškoje būklėje esantį ir negalintį apsiginti V. I. , nuteistojo veiksmai buvo žiaurūs, intensyvūs ir truko ilgą laiko tarpą, apie pusvalandį, kol buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba, savo smurtinių veiksmų nenutraukė ir tada, kai nukentėjusysis neberodė gyvybės ženklų, toliau šį spardė, grasino nužudyti, yra pagrindas skirti T. E. ir griežtesnę bausmę. Nuteistojo T. E. apeliacinio skundo teiginys, kad jis padarė nusikaltimą, nes jį užklupo nelaimės, negali būti pagrindas švelninti T. E. bausmę. Tokio nuteistojo žiauraus elgesio negali pateisinti tai, jog šis turėjo problemų, nes normalios psichikos žmogus, kad ir kokių problemų turi, taip nesielgia, nežudo kitų žmonių.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusioji ir prokuroras prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. E. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, jų visumos pagrindu padarė išvadą, kad T. E. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties, 2006 m. lapkričio 17 d., apie 17 val., buto, esančio (duomenys neskelbiami), virtuvėje, tyčia, itin žiauriai, nužudė bejėgiškos būklės (dėl girtumo) ir negalintį aktyviai pasipriešinti V. I. . Nuteistasis T. E. apeliaciniame skunde neneigia nužudęs V. I. , tai yra jis pripažįsta 2006 m. lapkričio 17 d., apie 17 val., buto, esančio (duomenys neskelbiami), virtuvėje, vartojęs prieš V. I. fizinį smurtą ir padaręs jam sužalojimus, buvusius tiesioginiame priežastiniame ryšyje, su V. I. mirtimi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. I. mirtis įvyko nuo pilvo sumušimo su blužnies plyšimu, kas komplikavosi ūminiu nukraujavimu į pilvo ertmę (t. 1, b. l. 32-39). Tačiau nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis V. I. nužudė tyčia, dėl menkavertės priežasties, ir tai, jog V. I. buvo bejėgiškoje būklės, negalėjo aktyviai pasipriešinti. Teigia, kad nukentėjusysis ne tik kad nebuvo bejėgiškos būklės, bet, priešingai, vartojo prieš jį fizinį smurtą – sudavė smūgį į kaktą, nustūmė prie viryklės, ką patvirtina specialisto išvada, o jis realizavo savo teisę į būtinąją gintį – gynėsi nuo nukentėjusiojo. Jis manė, jog jeigu už jį jaunesnis ir fiziškai stipresnis V. I. tęs savo smurtinius veiksmus prieš jį, jo gyvybei ir sveikatai gali iškilti realus pavojus. Tai yra iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas mano, jog jo smurtiniai veiksmai atlikti prieš nukentėjusįjį, įvertinus susidariusią situaciją, yra pateisinami, ir leidžia jo veiką vertinti kaip padarytą esant būtinosios ginties situacijai. Kolegija su šiais nuteistojo T. E. apeliacinio skundo teiginiais nesutinka, jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nustatytos bylos aplinkybės paneigia bet kokius nuteistojo aiškinimus apie jo tariamą veikimą būtinosios ginties situacijoje.

Pats nuteistasis T. E. , apklaustas apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad pagrindinė priežastis, sąlygojusi jo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, buvo pyktis ir girtumas, niekada neparodė, jog nukentėjusysis būtų vartojęs prieš jį fizinį smurtą (sudavęs smūgį į kaktą), o jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, tokią versiją iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Pagal nuteistojo T. E. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, 2006 m. lapkričio 15 d. ryte jis ir V. I. pas pastarąjį namuose gėrė alkoholinius gėrimus, abu išgėrė tris butelius vyno. Po to jis išėjo iš V. I. namų, nuėjo į parduotuvę, nusipirko dar butelį vyno ir grįžo pas save namo. Namuose išgėrė keletą stiklinių vyno ir atsigulė. Tačiau dar nespėjus jam užmigti pas jį atėjo V. I. , jie kartu nuėjo į virtuvę. Virtuvėje V. I. jo nepaklausęs pasiėmė cigaretę, iš stiklinės išgėrė jo paliktą vyną, po to dar paėmė butelį su likusiu vynu. Jis suprato, jog V. I. nori butelį išsinešti, griebė už butelio, tačiau V. I. jį stumtelėjo ir jis užvirto ant viryklės. Jis supykęs, pagriebė nuo viryklės puodą su karštu vandeniu, trenkė V. I. per viršugalvį ir apipylė karštu vandeniu. V. I. sucypė ir atsisėdo ant medinės kaladės prie viryklės. Tada jis pradėjo V. I. , kuris cypė ir dejavo, rankomis ir kojomis mušti, sudavė keliu vieną stiprų smūgį į pilvą, kelis smūgius savadarbio atsuktuvo kotu bei geležine dalimi. Nuteistasis negalėjo tiksliai atsiminti, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, tačiau pripažino galėjęs padaryti specialisto išvadoje nustatytus nukentėjusiajam sužalojimus. Kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais nuteistojo T. E. parodymais apie jo atliktų smurtinių veiksmų motyvą ir tikslą – supyko, kad nukentėjusysis be jo leidimo paėmė cigaretę, išgėrė vyną, norėjo išsinešti butelį su likusiu vynu, o jam bandant atimti butelį, jį pastūmė, ir manyti, jog jis dėl kokių nors priežasčių save apkalba. Nuteistojo T. E. parodymai, kaip įrodymai, gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių įrodymų rinkimą ir patikrinimą, jis vienodus ir nuoseklius parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, juos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie kolegijai leistų manyti, kad buvo susiklosčiusi T. E. apeliaciniame skunde nurodyta situacija (nukentėjusysis vartojo prieš jį fizinį smurtą), kurioje šiam reikėtų gintis. Byloje apklausus kaip liudytojus asmenis apie jiems žinomas V. I. sumušimo aplinkybes, iš jų nei vienas neparodė, kad V. I. būtų puolęs T. E. ir kėlęs grėsmę pastarojo gyvybei ir sveikatai. Pagal liudytojų R. A. , L. S. parodymus agresyviai nusiteikęs buvo, būtent, T. E. . Kaip matyti iš liudytojos R. A. parodymų, ji, apie 17 val., kai išėjo parūkyti, pro atviras T. E. buto duris girdėjo, kaip šis garsiai šaukė, liepė kažkam (kaip nustatyta V. I. ) išeiti, grasino užmušti ar papjauti, taip pat kažkokį dundėjimą, panašų į smūgių sudavimą garsą, dejavimą. Šį triukšmą T. E. bute liudytoja R. A. tvirtino girdėjusi ir po maždaug 15 minučių, kai išėjo priimti atvežtų prekių. Pažymėjo, jog ji, norėdama pažiūrėti, kas vyksta T. E. bute - ar T. E. ištikrųjų kažką muša, ar tik triukšmauja, nuėjo prie šiukšlių konteinerio, kuris stovėjo prieš pat T. E. buto duris, ir pamatė kaip kažkoks vyras (kaip nustatyta V. I. ) panarinęs kruviną galvą sėdi prie viryklės, o T. E. tai išbėga į lauką, tai vėl sugrįžta. Ji apie tai pasakė L. S. ir šį nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Po kurio laiko L. S. išbėgo, liepė kviesti greitąją pagalbą ir policiją, sakė, jog sumuštas vyras yra V. I. . Liudytoja L. S. patvirtino tokias liudytojos R. A. parodymuose nurodytas aplinkybes. Taip pat pažymėjo, kad V. I. galva buvo taip sumušta, jog ji iš karto šio net neatpažino. Kai ji T. E. paklausė, kas čia atsitiko, šis nesakė, jog V. I. puolė jį mušti, o jis gynėsi, aiškino, kad V. I. sumušė kažkokie tai asmenys. Tačiau ji, kai buvo lauke, matė, kaip T. E. kelis kartus spyrė sėdinčiam sumuštam V. I. . Nuteistasis apeliaciniame skunde teigdamas, kad jo veika turėtų būti vertinama kaip padaryta esant būtinosios ginties situacijai, remiasi specialisto išvada. Specialistas, atlikęs T. E. kūno tyrimą, nustatė, jog šiam yra padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, kairėje plaštakoje, dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, kolegijos nuomone, bylos duomenimis, nuteistajam T. E. ginantis, kaip nurodoma apeliaciniame skunde nuo nukentėjusiojo, negalėjo būti padaryti jam konstatuoti sužalojimai. Jie nėra būdingi sužalojimams, padarytiems ginantis. Ta aplinkybė, kad konflikto metu tam tikrus sužalojimus patyrė pats nuteistasis T. E. , dar nėra pagrindas daryti išvadą, kad T. E. veikė būtinosios ginties situacijoje. Sužalojimų atsiradimas yra tik viena iš aplinkybių, pagal kurias gali būti sprendžiama apie būtinosios ginties situacijos buvimą. Kai baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką atlikęs asmuo pats patiria sužalojimus, būtinosios ginties situacijos buvimas nėra preziumuojamas. Byloje nuteistojo T. E. , liudytojų R. A. , L. S. parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie vieni kitus papildo, nustatytos aplinkybės rodo, jog nebuvo situacijos, kurioje T. E. reikėtų gintis panaudojant prieš V. I. fizinį smurtą - realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, pavojingo T. E. sveikatai ir gyvybei nebuvo, ir pats T. E. tai suvokė. T. E. veiksmus sąlygojo ne būtinumas gintis nuo V. I. , o girtumas ir pyktis dėl to, jog V. I. be jo leidimo paėmė cigaretę ir išgėrė vyno, ir, kaip suprato nuteistasis, norėjo išsinešti butelį su likusiu vynu, o, kai jis bandė paimti butelį, pastūmė jį. T. E. , supykęs, kad V. I. taip elgiasi jo namuose, smogė V. I. puodu su karštu vandeniu per viršugalvį, apipylė jį karštu vandeniu, sudavė mažiausiai keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas: pilvą, galvą, kojas, rankas ir krūtinę, nuo ko dėl pilvo sumušimo su blužnies plyšimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę (pilvo ertmėje susikaupė 2400 ml skysto kraujo ir krešulių), V. I. mirė, ir taip tyčia jį nužudė.

Specialistas, atlikto tyrimo metu, V. I. kraujyje rado 4,94 ‰ etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 36). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia specialisto išvada, konstatavo, kad V. I. prieš sumušimą dėl girtumo buvo bejėgiškos būklės ir negalėjo aktyviai pasipriešinti T. E. veiksmams bei apsiginti nuo jo, ir T. E. padarytą tyčinį nužudymą kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta ir teisinga. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad V. I. dėl girtumo nebuvo bejėgis, o jį net puolė mušti (sudavė smūgį kaktą), byloje surinkti įrodymai liudija, kad tokie nuteistojo teiginiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Iš anksčiau jau aptartų įrodymų (nuteistojo T. E. , liudytojų R. A. , L. S. ) matyti, kad nukentėjusysis iki jo sumušimo ne tik, kad nevartojo fizinio smurto prieš nuteistąjį (kai T. E. griebė už butelio, V. I. jį tik stumtelėjo ir T. E. užvirto ant viryklės), bet net nebandė aktyviai priešintis T. E. , kai šis sudavė jam per viršugalvį puodu, apipylė verdančiu vandeniu. V. I. po šių T. E. veiksmų atsisėdo ant medinės kaladės prie viryklės ir visą tą laiką (byloje nustatyta, kad ne mažiau kaip pusę valandos), kai nuteistasis jį mušė, sėdėjo, T. E. nepuolė, nesigynė nuo jo, jokių grumtynių tarp jų nevyko. Nuteistasis T. E. nuo pat ryto su nukentėjusiuoju gėrė alkoholinius gėrimus, todėl atėjus pastarajam pas jį namo, žinojo, jog šis yra girtas, suvokė nukentėjusiojo bejėgišką būklę, kad jis negali aktyviai pasipriešinti (nukentėjusysis visą tą laiką, kai T. E. jį mušė, sėdėjo ant medinės kaladės, nesigynė nuo T. E. ) ir ta būkle pasinaudojo atimdamas V. I. gyvybę. Nukentėjusiojo veiksmus – T. E. pastūmimą - vertinti kaip aktyvų pasipriešinimą, nėra jokio pagrindo, nes, kaip byloje nustatyta, šiuos veiksmus T. E. lengvai palaužė suduodamas nukentėjusiajam puodu per viršugalvį, apipildamas jį karštu vandeniu.

Byloje surinktais įrodymais ir jau anksčiau aptartais nustatyta, kad T. E. V. I. mušė ilgai (apie pusę valandos), rankomis, kojomis, savadarbiu atsuktuvu, puodu. T. E. smūgius nukentėjusiajam sudavė į įvairias kūno vietas, taip pat į gyvybiškai svarbias – pilvą, galvą, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiolikos trauminių poveikių pasekoje, apipylė nukentėjusįjį karštu vandeniu. Nukentėjusiajam buvo nustatytas terminis kaktos, nosies, abiejų skruostų, dešinės alkūnės, pilvo, dešinio riešo, dešinės plaštakos ir abiejų šlaunų II Ao nudegimas padarytas aukštos temperatūros poveikyje. Visi sužalojimai nukentėjusiajam padaryti prieš mirtį. Specialistas L. Gogelis paaiškinime nurodė, jog užpylus karštu vandeniu V. I. turėjo jausti didelį skausmą ir kančias. Tai, kad V. I. tokį skausmą jautė ir T. E. suvokė tą faktą, matyti ir iš paties nuteistojo, liudytojų R. A. , L. S. parodymų. Pagal jų parodymus nustatyta, kad, kai nuteistasis apipylė nukentėjusįjį karštu vandeniu, šis sucypė nuo patirto skausmo ir atsisėdo ant medinės kaladės prie viryklės, nuteistojo mušamas visą laiką dejavo. Todėl, kolegija daro išvadą, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, vartoto smurto trukmė, pati įvykio situacija taip pat duoda pagrindo vertinti T. E. padarytą tyčinį nužudymą kaip itin žiaurų ir kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Apelianto argumentas, kad jis nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog tokiais veiksmais V. I. gali atimti gyvybę, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į smurto pobūdį, remdamasis anksčiau aptartų aplinkybių visuma, teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvada, kurioje konstatuota, kad T. E. nusikaltimo padarymo metu nebuvo patologinio girtumo būklėje, dėl jam nustatytų psichikos sutrikimų ir dėl jam būdingų individualių psichologinių ypatybių inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, pagrįstai laikė, jog T. E. , suduodamas smūgius rankomis, kojomis, puodu, savadarbiu atsuktuvu į įvairias kūno vietas, iš kurių dalis buvo suduota į ir gyvybiškais svarbias – galvą, pilvą, suvokė, jog tokiais veiksmais gali sukelti V. I. mirtį.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką T. E. , teisingai taikė BK 41, 54 straipsnių normas, atsižvelgė į visas įstatyme nurodytas bei byloje nustatytas aplinkybes. T. E. padarė labai sunkų nusikaltimą – dėl menkavertės priežasties, itin žiauriai, tyčia, nužudė dėl girtumo bejėgiškos būklės ir negalintį aktyviai pasipriešinti V. I. . Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančia – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Byloje esantys duomenys vienpusiai charakterizuoja T. E. asmenybę kaip neigiamą – T. E. piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs būna agresyvus, neprognozuojamas, niekur nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio. Kolegija laiko, kad esant tokiems bylos duomenims, T. E. paskirta bausmė - laisvės atėmimas dvylikai metų, kuri yra mažesnė už įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Nuteistojo T. E. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – sunkios gyvenimo sąlygos, darbo praradimas ir kt. – nėra pagrindas švelninti T. E. paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas T. E. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nepadarė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, atsižvelgiant į nuteistojo T. E. apeliacinio skundo ribas, pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. E. apeliacinį skundą atmesti.