Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei ir Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorams Andriui Kiuršinui ir R. M., kaltinamojo M. L. gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nukentėjusiajai Ž. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. L. 2008 m. gegužės 11 d. apie 12 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas ribotai pakaltinamas ir negalėdamas pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, bei būdamas frustacinėje būsenoje, tai yra, labai susijaudinęs, po konflikto su A. L., S. S. namo kieme smogė A. L. rankomis ne mažiau kaip septynis smūgius į galvą, padarydamas jam odos nubrozdijimus kaktoje, odos nubrozdijimą, poodinę kraujosruvą ir kraujosruvą raumenyje dešinio skruosto srityje, muštinę žaizdą, poodinę kraujosruvą nosyje, nosikaulio lūžimą, poodinę kraujosruvą kairėje ausyje ir greta esančią kraujosruvą kairio žando raumenyje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą lūpose, dvi kraujosruvas pakaušio minkštuose audiniuose, po to, A. L. nugriuvus ant žemės, du kartus įspyrė jam į dešinę krūtinės ir pilvo pusę, padarydamas dešinės pusės V, VI, VII, VIII šonkaulių lūžimus, kraujosruvą pilvo raumenyse ir kepenų plyšimą, kuris komplikavosi kraujo išsiliejimu pilvo ertmėje, ūmia mažakraujyste, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, nuo ko A. L. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu, būdamas ribotai pakaltinamas ir labai susijaudinęs, nužudė A. L..

Kaltinamasis dėl inkriminuotos veikos padarymo prisipažino. Jis parodė, jog jo mama prieš 3-4 metus buvo A. L. sugyventinė, su juo sugyveno jauniausiąjį vaiką M., nors tėvystė nebuvo nustatoma. Mama su A. L. gyveno (duomenys neskelbtini) pas E. L. motiną S., kuri buvo neįgali, patyrusi insultą. Mama uždarbiaudavo pas ūkininkus, visi vertėsi iš šio uždarbio ir gaunamų pašalpų. Jis pats iki 16 metų augo pas močiutę Kaune, paskui mama įkalbėjo tęsti mokslus. A. L. blaivus elgdavosi normaliai, tačiau išgėręs tapdavo agresyvus, mušdavo mamą ir vaikus be jokios priežasties, šiaip sau. Mušdavo rankomis ir kojomis. A. L. jį sumušė, kai jam buvo 12 metų. Šeimoje buvo pasakojama, kad A. L., kuris buvo jų kaimynas dar esant gyvam tėvui, buvo pastarajam peiliu dūręs į pilvą. Maždaug 3-4 metai iki įvykio mama su A. L. nebegyveno, nes jis ėmė gyventi su kita moterimi- Ž. S., sugyveno su ja vaiką. Jie su mama liko gyventi A. L. mamos S. sodyboje, nes neturėjo kitos gyvenamos vietos. Jam yra žinoma, jog mama turėjo kažkokią nuosavybę, bet jo žiniomis ją pardavė A. L.. A. L. leido jiems pasilikti, nes S. po insulto tapo visiškai neįgali, jai reikėjo nuolatinės priežiūros. A. L. pas motiną atvažiuodavo kartą į mėnesį, kai ši gaudavo pensiją, tada mama su A. L. girtaudavo. Jei A. L. atvažiuodavo su Ž. S., girtaudavo visi trys. Mama girtaudavo ne tik tada, kai atvažiuodavo A. L., bet ir be jo. Jų šeima dėl mamos girtavimo ir vaikų nepriežiūros buvo įrašyta į socialinės rizikos grupę, namuose lankydavosi socialinė darbuotoja, į ją buvo galima kreiptis pagalbos.

Paskutinį kartą A. L. į (duomenys neskelbtini) atvažiavo 2008 m. gegužės 10 d. Apie jo atvažiavimą SMS žinute jam pranešė sesuo, ji rašė, kad reikia susitikti, ir jis turi grįžti namo. Sesuo buvo pasiųsta į parduotuvę parnešti degtinės, jiedu susitiko ir apie 20.30 val. kartu grįžo namo. Tuo metu A. L. jau buvo neblaivus, mamos dar nebuvo. Ji grįžo apie 22.30 val., abu su A. L. sėdo gerti, turėjo 0,7 litro talpos degtinės butelį. Jis norėjo eiti į kitą kambarį, bet A. L. liepė grįžti ir būti kartu. Išgėrusi mama ėmė priekaištauti seseriai, kad ši nesutvarkiusi namų, jis užstojo sesę sakydamas, kad ši vėlai grįžusi iš mokyklos. Kadangi jis paprieštaravo motinai, A. L. liepė jam išeiti iš jo namų. Jis A. L. pabūgo, pasiėmė šiltesnių rūbų ir išėjo. Taip A. L. jį išvarė ne pirmą kartą, jis nakvodavo įvairiose vietose, kartais priglausdavo kaimynai. Šįkart buvo nutaręs naktį praleisti prie Dubysos, tačiau gavo žinutę iš sesers, kad ji susitarė su kaimyne G., ir ši priims jį nakvoti. G. namuose jis ir pernakvojo. Rytą sesuo jam parašė, kad A. L. 11 valandos autobusu į Kauną neišvažiavo, toliau geria su mama. Susitikę su seserimi prie tvenkinio, jiedu nusprendė, kad jam reikėtų grįžti namo. Kai jis atėjo į namus, ir mama, ir A. L. jau buvo labai girti. Jis bandė praeiti pro A. L. į kitą kambarį, tačiau pastarasis jį užsipuolė, kam grįžęs, išplūdo įvairiais žodžiais ir liepė išeiti. Jis pakluso, išėjo į kiemą, tačiau A. L. išėjo iš paskos, sekė paskui jį ir toliau plūdo, sakė, kad nužudys. Po to, A. L. liepė jam sustoti, ir jis pakluso. Kodėl paklausė A. L., jis negali atsakyti, mano, jog dėl to, kad esant A. L. tokioje būsenoje, jis bijojo ne tiek dėl savęs, kiek dėl mamos ir sesers. Jam sustojus, A. L. užsimojo jam smogti, tačiau jis nuo smūgio išsisuko ir pats sudavė A. L. kokius tris – keturis smūgius kumščiu į galvos sritį, o, A. L. pargriuvus ant žemės, dar jam ir įspyrė. A. L. po suduotų smūgių į galvą jau nebandė priešintis, kodėl nugriuvusiam įspyrė, paaiškinti negali, mano, kad A. L. mušė iš baimės. Po to, jis įbėgo į namus, mamai ir vaikams pasakė, jog sumušė A., ir reikia bėgti pas socialinę darbuotoją. Mama buvo labai girta ir situacijoje nesiorientavo. Jis matė, kad A. L. tebeguli toje pačioje vietoje, dejuoja, veidas kraujavo. Jis su seserimi ir broliu nuėjo pas tuos pačius kaimynus, kur nakvojo, papasakojo, kas įvyko, prašė, kad G., brolis nueitų pažiūrėti A. L.. Pasižiūrėti pastarojo ėjo abu su T. M., A. L. tuo metu kriokė. Tada jiedu su seserimi nubėgo pas socialinę darbuotoją L. Ž., papasakojo, kas įvyko, ši paskambino policijai. Sugrįžęs prie A. L., suprato, kad šis nebegyvas, tada paprašė, kad G., iškviestų greitąją medicinos pagalbą, o pats vėl nubėgo pas L. Ž..

Kaltinamasis taip pat parodė, jog tai buvo pirmas kartas, kai jis A. L. pasipriešino, anksčiau jam visada paklusdavo. Jis gailisi dėl to, kas įvyko.

Analogiškus parodymus M. L. davė ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 1, b. l. 117-119), analogiškai situaciją aiškino parodymų patikrinimo vietoje metu, kas užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 124, 125).

Įvykis fiksuotas Kauno rajono Policijos komisariate, informacijoje (t. 1, b. l. 3) užfiksuota, kad 2008 m. gegužės 11 d. 11.30 val. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kaime namo kieme rastas A. L. lavonas. Įvykio vietos duomenys užfiksuoti apžiūros protokole (t. 1, b. l. 7-12).

Specialisto išvadoje Nr. M 601 08 (02) užfiksuota, kad A. L. mirties priežastis- pilvo sumušimas. Tai patvirtina kraujosruva pilvo raumenyse, kepenų plyšimas. Tai komplikavosi kraujo išsiliejimu pilvo ertmėje, ūmia mažakraujyste, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. A. L. lavone konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdijimai kaktoje ir dešiniajame skruoste, poodinės kraujosruvos nosyje, dešiniame skruoste ir kairėje ausyje, muštinės žaizdos nosyje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos apatinėje lūpoje, veido minkštuosiuose audiniuose, dešinio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairės galvutės srityje, pilvo raumenyse, galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio srityje, kepenų plyšimas, nosikaulio, dešinės pusės V, VI, VII, VIII šonkaulių lūžimai. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais nuo keliolikos minučių iki paros bėgyje iki mirties devynių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. A. L. lavono kraujuje rasta 2, 42 promilės, šlapime 3, 55 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 30-35).

Specialisto išvadoje Nr. G-1506/ 08(02) (t. 1, b. l. 37) užfiksuota, kad M. L. konstatuota dešinės plaštakos sumušimas, kuris galėjo gautis tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis suduodant smūgius A. L..

Daiktų pateikimo protokole (t. 1, b. l.15) užfiksuota, kad M. L. pateikė savo rūbus ir šlepetes, kuriuos dėvėjo įvykio metu.

Specialisto išvadose Nr. 11-1667 (08) , 11-1769 užfiksuota, kad ant A. L. bliuzono rastos dvi juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos (bendro grupinio priklausomumo) su M. L. šlepečių padų juodos spalvos plastiku (t. 1, b. l. 24-27).

Šie duomenys yra gauti įstatymo nustatyta tvarka ir yra tiesioginiai įrodymai (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis), patvirtinantys, kad M. L. nužudė A. L..

Be tiesioginių, baudžiamojoje byloje ištirti ir kiti įrodymai.

Nukentėjusioji Ž. S. parodė, kad su A. L. pradėjo gyventi 2002 metais. Ji žinojo, kad A. L. buvo teistas ir atlikęs bausmę, taip pat žinojo, kad anksčiau jis gyveno su G. L.. Nukentėjusiosios teigimu, būdamas blaivus, A. L. nebuvo agresyvus, pykčio priepuoliai jam užeidavo išgėrus. Ją A. L. yra mušęs vieną kartą, tačiau ji pati buvusi kalta. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog G. L. su vaikais gyveno A. L. motinos namuose, nes pastarąją reikėjo prižiūrėti. A. L. motiną lankydavo kartą į mėnesį, kartais ji važiuodavo kartu, jos santykiai su G. L. buvo geri, A. L. motinos namuose jie visi trys vaišindavosi alkoholiniais gėrimais. A. L. G. L. vaikais nesiskundė. Įvykio dienos išvakarėse A. L. išvažiavo pas motiną vienas, skambino vakare, sakė, kad viskas gerai. Po to A. L. skambino kitos dienos rytą, apie 9 valandą, neatrodė išgėręs, sakė, kad G. L. gėrė viena, žadėjo grįžti 11 valandos autobusu. Kitą kartą skambino apie 10.30 val., jautėsi, kad jis jau gerokai apgirtęs, sakė, kad jau eina į stotelę, kad L. L. jį palydės. Po to skambino jau po 11 valandos, sakė, kad į autobusą nespėjo, grįš 13 valandos autobusu. Dar kartą paskambino apie 12.30 val., buvo visiškai girtas, daugiau nebeskambino. Apie 14.30 val. jai paskambino G. L., kuri pasirodė jai esanti visiškai girta. Ji pasakė, kad M., užmušė A. L., tačiau ji nepatikėjo. Civilinį ieškinį nukentėjusioji palaikė, nurodydama, kad be laidojimo firmos paslaugų ji dar turėjo išlaidų gėlėms ir vainikams. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad po A. L. nužudymo pablogėjo jos sveikata, nes ji serga nervine epilepsija, po įvykio ėmė gerti raminamuosius.

Liudytojas I. M. parodė, kad dirba Kauno rajono PK Vilkijos policijos nuovadoje. Asmeniškai A. L. jis nepažinojo, buvo apie jį girdėjęs iš kolegų. Pažinojo G. L., žinojo, kad ji piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, yra ją baudęs už vaikų nepriežiūrą. G. L. turėjo tris vaikus- M., L., ir mažiuką, visi jos vaikai buvo geri, M., jis gali charakterizuoti tik teigiamai, jis tvarkingas, darbštus. 2008-05-11 jam paskambino socialinė darbuotoja L. Ž., pasakė, kad tarp M. L. ir A. L. įvyko konfliktas, reikia važiuoti į įvykio vietą. Pakeliui L. Ž. paskambino dar kartą ir pasakė, kad A. L. greičiausiai nebegyvas. Atvykus į vietą, juos pasitiko M. L. ir L. L., prie namo buvo A. L. lavonas su smurto žymėmis. Iš namo išėjusi senyvo amžiaus moteris, kuri akivaizdžiai nesiorientavo aplinkoje, pasakė, kad jos sūnus miega, matėsi, kad kraujas nuo A. L. veido nuvalytas. Namo viduje miegojo girta G. L., jai po to buvo nustatytas 2,6 promilių girtumas. Pažadinus G. L. ir pasakius, kad M., nužudė A. L., ji nesusijaudino, greičiau apsidžiaugė ir pasakė, kad dabar bus ramu.

2008 m. gegužės 11 d. 15.08 val. G. L. nustatytas 2,61 promilės girtumas (t. 1, b. l. 14).

Liudytoja L. Ž. parodė, kad ji dirba Socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja, gerai pažįsta G. L. šeimą. Dėl to, kad G. L. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neturi savo gyvenamosios vietos, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Liudytoja parodė, jog G. L. buvo bandoma padėti, tačiau į pokalbius dėl darbo ji nenuvykdavo, ketintų išnuomoti jos šeimai būstų savininkai šių ketinimų atsisakydavo, kai sužinodavo, kad pas G. L. lankosi A. L., kurį visi apylinkėje žinojo kaip ūmaus būdo piktnaudžiaujantį alkoholiu asmenį. Jai yra žinoma, kad A. L., atvykęs pas savo motiną, kur gyveno ir G. L., mušdavo ir G. L., ir jos vaikus, yra mačiusi ir motiną, ir vaikus, tame tarpe, ir Mindaugą, sumuštus. G. L. vaikai buvo labai geri, jokių rūpesčių nekėlė. Ji gyvena apie 2 km. atstumu nuo namų, kuriuose gyvena L. 2008-05-11 apie pietus ji pamatė prie savo namų nedrąsiai stoviniuojančius L., ir M. L., pati juos užkalbino. M., buvo labai susijaudinęs, L., paaiškino, kad M., susimušė su A. L. ir greičiausiai išmušė jam dantis. Iš vaikų pasakojimo ji suprato, kad G. L. ir vaikams gali grėsti pavojus, todėl paskambino policijai, kad ši įsikištų ir apgintų G. L. šeimą. Ji liko namie laukti policijos, tačiau vaikai neužilgo sugrįžo ir pasakė, kad A. L. tebeguli, nejuda, jam reikia pagalbos. Tada ji dar kartą paskambino policijai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Liudytoja parodė, kad šiuo metu G. L. A. L. motinos namuose nebegyvena, M., nuomojasi būstą, L., ir M., gyvena su globėjais, nes G. L. apribota motinos valdžia.

Liudytoja G. L., kaltinamojo motina, sutikusi duoti parodymus, parodė, jog anksčiau A. L. buvo jos sugyventinis, dabar apie 6 metus jis gyveno su kita moterimi. Jų visų tarpusavio santykiai normalūs. Ji su savo trimis vaikais, vieno iš kurių tėvas A. L., gyveno pas A. L. motiną, nes neturėjo kito būsto, o ir A. L. motiną buvo būtina prižiūrėti. Dėl to, kad motinai buvo būtina priežiūra, A. L. jai neleido niekur kraustytis. A. L. buvo ūmaus būdo, išgėręs darydavosi agresyvus, ją ir vaikus yra ne kartą sumušęs. Liudytoja parodė, kad savimi ir savo vaikais ji negalėjo tinkamai pasirūpinti, nes piktnaudžiavo alkoholiu, gerdavo ne tik atvykus A. L., bet ir be jo. A. L. į motinos namus atvyko įvykio išvakarėse, kai ji grįžo, A. L. jau buvo išgėręs, kartu jie dar išgėrė butelį degtinės. Vaikai buvo namuose, išgėrusi ji ėmė dėl kažko priekaištauti L., M., ją užsistojo. Tada A. L. liepė M., išeiti iš namų, ir šis išėjo. Nors buvo jau naktis, ji nepasidomėjo, kur išėjo M., nes buvo girta ir nuėjo miegoti. Kitos dienos rytą ją pažadino A. L., liepė nueiti nupirkti gėrimų. Kai ji ėjo į parduotuvę, M., namuose nebuvo. Po to jiedu su A. L. vėl gėrė, ji buvo apgirtusi. Kažkuriuo metu ji matė, kad M., grįžo į namus ir girdėjo, kaip A. L. vėl jį dėl kažko užsipuolė. Kai M., išėjo per duris, A. L. išėjo paskui jį. Ji nesijaudino, kad M., gali kilti pavojus, nes manė, kad A. L. jo nepasivys. M., grįžo labai greitai, jis buvo susijaudinęs, sakė, kad visiems reikia išeiti. Ji suprato, kad M., sumušė A. L., tačiau buvo girta ir niekur eiti neketino. Vaikai išėjo vieni., ji atsigulė ir užmigo, ją pažadino policijos pareigūnai.

Liudytoja L. L., kaltinamojo sesuo, sutikusi duoti parodymus, parodė, kad 2008-05-10 A. L. atvažiavo apie 20 valandą. Apie 22.30 val. grįžo mama, parsinešė butelį degtinės ir abu su A. L. gėrė. Išgėrusi mama ėmė jai priekaištauti , konkrečių priekaištų nebuvo, priekaištavo bendrai. B. M. ją užstojo, sakydamas, kad mama prie jos nesikabinėtų. Dėl brolio įsikišimo labai supyko A. L. ir liepė išeiti M., iš namų, M., pakluso. Ji susitarė, kad M., galėtų pernakvoti pas jos klasės draugę. Tokia situacija namuose nebuvo nauja, mama išgėrusi prie jos kabinėdavosi dažnai, M., ją užstodavo. A. L. taip pat dažnai išvarydavo Mindaugą iš namų ir šis išeidavo. Nors fiziškai M., A. L. niekada nesipriešindavo, jis buvo vienintelis, kuriam A. L. turėjo mažiausiai įtakos. M., A. L. buvo sumušęs tik vieną kartą, maždaug prieš septynerius metus. Naktį prieš įvykį mama su A. L. gėrė iki 2 valandos, kitos dienos rytą abu gėrė toliau. A. L. ketino išvažiuoti į Kauną 11 valandos autobusu, ji lydėjo A. L. iki stotelės, tačiau į autobusą jis nespėjo. Grįžtant namo, ji paklausė A. L., ar M., negalėtų grįžti. A. L. sutiko, tačiau kai M., grįžo, A. L. vėl ėmė jį plūsti, varyti iš namų. M., išėjus, A. L. išėjo jam iš paskos. Kai ji išėjo į kiemą, pamatė, kaip M., smūgiavo A. L. du kartus į galvos sritį, nuo ko A. L. pargriuvo, o pargriuvusiam- du kartus įspyrė. Ji matė, kad A. L. bėgo kraujas, išsigando, nes manė, kad A. L. atsikėlus, bus blogai visiems. Ji nubėgo pas kaimynus M., L. M. atėjo pažiūrėti, kas nutiko. Jis patarė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tada jie su M., nusprendė kreiptis pagalbos į socialinę darbuotoją L. Ž. ir nubėgo pas ją.

Liudytoja G. M. parodė, kad ji yra L. L. klasės draugė, gyvena netoliese. Jai yra žinoma, kad pas L., motiną laikas nuo laiko atvažiuoja A. L., jie kartu geria. Jai taip pat yra žinoma, kad A. L. mušdavo L., motiną, kad muštų vaikus, ji nežino. Kai A. L. atvažiuodavo į kaimą, M., yra tekę pas juos nakvoti. 2008-05-10 vakare Laura parašė jai žinutę ir prašė priimti M., pernakvoti. M., sakė, kad A. L. jį išvarė iš namų. Pernakvojęs M., išėjo. Kitos dienos rytą pas juos atbėgo išsigandusi L. ir pasakė, kad M., mušasi su A. L., prašė nueiti pažiūrėti, tačiau jos neišleido tėvas. Ar buvo nuėjęs brolis, ji nežino. Kas įvyko tarp M. ir A. L., ji sužinojo vėliau.

Liudytojas T. M. parodė, jog su Lukošiais jie yra artimiausi kaimynai, jis žinojo L., problemas, sesuo draugauja su L. L.. Jis žino, kad didžiausias problemas sukeldavo A. L., jis smurtaudavo prieš visą šeimą. Kai jo nebūdavo, L. gerdavo mažiau. M., vengdavo konfliktų, mušamas nesileisdavo, jei kildavo konfliktas, jis net žiemą išbėgdavo iš namų. Naktį prieš įvykį M. L. nakvojo jų namuose. Rytą pas juos atbėgo susijaudinusi L., ir pasakė, jog M., susimušė su A. L., jis pamanė, kad būtent A. L. sumušė M. Prie M., namų jis pamatė gulintį A. L., šis leido kažkokius garsus, matėsi kraujas. Tą sykį nieko daugiau neišsiaiškino, nes atvažiavo tėvas ir jį pasiėmė. Po to jis matė, kaip M., su L., ėjo pas socialinę darbuotoją, o paskui vėl atėjo pas juos. Tada jie dar kartą nuėjo prie L., namų, A. L. jau buvo negyvas.

Kaltinamasis M. L. psichinei būsenai nustatyti teismas paskyrė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Šios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 42-44) užfiksuota, kad M. L. iš A. L. patyrė ilgalaikį psichotraumuojantį ir frustacinį poveikį, dėl ko jis atsidūrė frustacinėje būsenoje, kuri kilo kaip atsakas į subjektyviai neįveikiamą situaciją ir pasireiškė įtampos augimu, fiksacija ties frustratoriumi, suvokimo ir valios klaidomis, elgesio kontrolės kritimu ir nebūdingu elgesiu, racionalaus veikimo eliminavimu. Frustracijos būsena fiziologinio afekto būsenos nepasiekė, tačiau neigiamai paveikė veiklą ir elgesį. Akto išvadoje konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. L. negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, ekspertizės atlikimo metu supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu M. L. būklė nesiekė fiziologinio afekto lygio, tačiau jo būseną reikia kvalifikuoti kaip frustracijos būseną (veikimas staiga labai susijaudinus), kuri kilo kaip atsakas į ilgalaikius frustruojančius aplinkos poveikius ir sutrikdė M. L. gebėjimą kritiškai, racionaliai įvertinti situaciją, pilnai suvokti savo veiksmų reikšmę , jų pasekmes bei valingai kontroliuoti savo veiksmus.

Šie duomenys taip pat yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis) ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai.

Nuosprendyje aptartų įrodymų analizė suponuoja išvadą, kad A. L. nužudė M. L., nes A. L. mirė nuo tų sužalojimų, kuriuos jam padarė kaltinamasis, tarp A. L. mirties ir kaltinamojo M. L. veiksmų yra priežastinis ryšis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. L. veika buvo kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas, neturintis jokių papildomų šią veiką kvalifikuojančių požymių. Tačiau, atlikus teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę, buvo gauti nauji duomenys, kurie kaltinamojo atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį eliminuoja.

Baudžiamosios bylos medžiagoje yra užfiksuota daug duomenų, iš kurių galima daryti išvadą, jog kaltinamais ilgą laiką gyveno tokiomis sąlygomis, kuriomis buvo daromas intensyvus neigiamas poveikis jo psichinei savijautai- motina piktnaudžiavo alkoholiu, buvęs motinos sugyventinis A. L. smurtavo ir prieš motiną, ir prieš vaikus, šeima neturėjo nuosavo būsto ir pragyvenimo šaltinio, kaltinamasis būdavo nuolat išvaromas iš namų, šioje situacijoje motinos paramos nesulaukdavo. Teismo psichologai ir teismo psichiatrai ekspertizės akte be to konstatavo, kad dėl šių neigiamų psichotraumuojančių veiksnių susiformavo kaltinamojo suvokimas apie „uždarą ratą“, kurį nutraukė A. L. elgesys įvykio dieną, suformavęs „paskutinio lašo“ efektą. Visi šie duomenys patvirtina išvadą, jog kaltinamais dėl ilgalaikio neteisėto ir įžeidžiančio A. L. elgesio įvykio metu susiformavus frustracijos būsenai, veikė staiga labai susijaudinęs. Esant šioms aplinkybėms, įrodyta kaltinamojo kaltė, nužudžius A. L. staiga labai susijaudinus, veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 130 straipsnį.

Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktu taip pat yra nustatyta, kad M. L. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jei, darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, jis pripažintinas ribotai pakaltinamu (Baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju įstatyme suformuluota sąvoka „negalėjo visiškai suvokti“ atitinka ekspertizės akte suformuluotą išvadą, kad M. L. negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Pripažinus, kad M. L. nusikalstamą veiką padarė, būdamas ribotai pakaltinamas, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalis, 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvina ir ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. L. padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau nebuvo nei teistas, nei baustas. Byloje esančios kaltinamojo charakteristikos (t. 1, b. l. 158, 160, 161) yra teigiamos, Socialinių paslaugų centras, charakterizuodamas G. L. šeimą, M. L. taip pat įvertina teigiamai (t. 1, b. l. 162).

Byloje yra duomenų, kad M. L. šiuo metu gyvena atskirai, rengiasi studijuoti. Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina bausmė, mažesnė, nei sankcijos vidurkis, o jos vykdymas atidėtinas, nes teismas daro išvadą, jog M. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Byloje yra Ž. S. civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 70), kuriuo ji prašo priteisti iš M. L. 996 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaip matyti iš civilinio ieškinio teksto, turtinės žalos dydį nukentėjusioji apskaičiavo iš laidotuvių išlaidų kainos atimdama 1040 Lt pašalpą, tačiau iš laidojimo paslaugų agentūros „Alvesta“ kvito kopijos (t. 1, b. l. 71) matyti, kad A. L. laidojant Ž. S., laidojimo išlaidos sudarė 2036 Lt, gauta pašalpa 1893,20 Lt, priemoka 142,80 Lt, todėl laikytina, kad dėl A. L. laidojimo Ž. S. realiai patyrė 142, 80 Lt turtinę žalą.

Nukentėjusiosios Ž. S. civilinis ieškinys neturtinės žalos priteisimo dalyje taip pat tenkintinas iš dalies. Nors A. L. faktiškai gyveno Ž. S. išlaikomas jos namuose, tačiau jis buvo jai artimas žmogus, ji buvo pagimdžiusi nuo jo vaiką, kuris šiuo metu yra miręs. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis ).

Akivaizdu, kad artimo žmogaus mirtis, ypač smurtinė, sukėlė nukentėjusiajai daug neigiamų pergyvenimų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyra. Nužudytais nebuvo nukentėjusiosios šeimos maitintojas, jie kartu gyveno tik šiek tiek daugiau kaip penkerius metus. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirbantis, šiemet baigė vidurinę mokyklą ir rengiasi studijuoti kolegijoje, savarankiškų pajamų neturi, todėl iš jo nukentėjusiajai priteistina 10 000 litų. Tai suma, kuri atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir kurią kaltinamasis bus pajėgus palaipsniui atlyginti.

Nukentėjusioji Ž. S. pageidavo, kad jai būtų grąžinti A. L. daiktai, jie grąžintini. Vaizdajuostė paliktina prie bylos, kaltinamojo asmens tapatybės kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, jam grąžintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. L., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, esant ribotai pakaltinamu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 130 straipsnyje ir paskirti jam 2 (dvejų ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2008-05-11 iki 2008-05-13.

Paskirtos M. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti iš M. L., a/k (duomenys neskelbtini) Ž. S., a/k (duomenys neskelbtini) 142,80 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus 80 cnt.) turtinei žalai atlyginti ir 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

M. L. šlepetes sunaikinti, vaizdajuostę palikti prie bylos.

M. L. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. L..

A. L. batus, megztinį, apatines kelnaites, marškinėlius, sportines kelnes, porą kojinių perduoti Ž. S. jos pageidavimu, nustatytu laiku neatsiėmus, sunaikinti kaip beverčius.

Kardomąsias priemones, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.