Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės EPSILON ENERGO apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CEDRUS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei EPSILON ENERGO dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „CEDRUS“ pateikė teismui ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovės EPSILON ENERGO, UAB 4 497,16 Eur skolą, 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį 160,00 Eur vienkartinę baudą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė už keturių krovinių pervežimus yra įsiskolinusi ieškovei ir pažeidė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 30 straipsnio reikalavimus. Atsakovė pateikė Transporto užsakymus Nr. A00389, Nr. A00211, Nr. A00271 ir Nr. A00206 dėl krovinių pervežimo iš Rusijos Federacijos į Lenkijos Respubliką, pagal kuriuos ieškovė (vežėja) įsipareigojo pervežti užsakymuose nurodyta tvarka krovinius, o atsakovė (užsakovė) nustatytu laiku atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovei yra išrašytos PVM sąskaitos faktūros 5 400 Eur sumai, tačiau atsakovė nėra sumokėjusi 4 497,16 Eur.Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės EPSILON ENERGO, UAB ieškovės UAB „CEDRUS“ naudai 4 497,16 Eur skolą, 8,3 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 160,00 Eur vienkartinę baudą ir 269,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodoma, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovė patyrė 4 497,16 Eur nuostolių, nes dalis vežtų grybų sugedo (pervežant du šviežių voveraičių krovinius buvo nesilaikyta temperatūros režimo), pretenzijos ieškovei buvo pareikštos nedelsiant po krovinių pristatymo. Atsakovės prievolės ieškovei yra pasibaigusios įskaitymo pagrindu (vienašaliu sandoriu). Atsakovė, pervesdama pinigus už pervežimo paslaugas į ieškovės sąskaitą, nesumokėjo 4 497,16 Eur sumos iš ieškovės pateiktų sąskaitų 5 400 Eur sumai, kadangi šią sumą laiko nuostoliais. Ieškovė neginčija atsakovės atlikto įskaitymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. galutiniu sprendimu 2017 m. sausio 3 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės papildomai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 15 d., 2016 m. liepos 17 d., 2016 m. liepos 21 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d. Transporto užsakymuose (Krovinių ekspedijavimo sutartyse) (toliau - Sutartys) šalys susitarė, kad kroviniai turės būti pervežami +2/+4 laipsnių temperatūroje. Sutartyse susitarta dėl transporto paslaugų kainos, apmokėjimo už jas terminų ir kitų sąlygų. Sutartyse numatytos šios netesybos: 100 Eur bauda už krovinio nepateikimą, nepaėmimą, 100 Eur bauda už kiekvieną prastovos parą. Netesybų už temperatūros režimo nesilaikymą nenumatyta. Šalys neginčijo aplinkybės, kad iš sudarytų Sutarčių pagrindu apskaičiuotos 5 400 Eur sumos atsakovė ieškovei faktiškai yra apmokėjusi tik 902,84 Eur. Byloje kilo ginčas, ar atsakovė turėjo realų pagrindą įskaityti 4 497,16 Eur sumą, tuo pačiu laikant, kad atsakovės prievolė ieškovei yra pasibaigusi, t. y. ar iš ieškovės pateiktų sąskaitų už keturių krovinių pervežimus 5 400 Eur sumai atsakovė turėjo teisę apmokėti tik dalį jų (902,84 Eur) dėl to, kad pervežant jos, kaip užsakovės, du šviežių voveraičių krovinius buvo nesilaikyta temperatūros režimo.Iš byloje pateiktų refrižeratorių termogramos teismas padarė išvadą, kad pervežant krovinį laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. vieną parą buvo akivaizdžiai pažeistas temperatūrinis režimas, o pervežant krovinį nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo užfiksuotos temperatūros, kurios trumpai ir nežymiai viršijo šalių 2016 m. rugpjūčio 3 d. Sutartyje sutartą temperatūrą. Tačiau teismas sprendė, jog tam, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės atsikirtimą būtų galima laikyti kaip galiojantį (įrodytą) nuostolių atlyginimo reikalavimą ieškovės atžvilgiu, nepakanka nustatyti aplinkybės, kad buvo pažeistas temperatūrinis režimas, nes civilinei atsakomybei taikyti yra būtinos nustatytos visos jos sąlygos, t. y. turi būti įrodyti neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir nuostoliai, priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, atsakovės atsikirtimai, jog ji ieškovės atžvilgiu tariamai turi galiojantį nuostolių atlyginimo reikalavimą bei yra atliktas tariamai galiojančio priešpriešinio reikalavimo įskaitymas, atsižvelgiant į dokumentinio proceso specifiką, negali būti laikomas kaip atsakovės ieškovei pareikštas materialusis reikalavimas atlyginti nuostolius, tačiau teismas preliminariai pasisakė dėl dviejų iš keturių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. ar yra padaryta žala bei ar yra priežastinis ryšys tarp temperatūros režimo pažeidimo ir dalies vežtų grybų sugadinimo.Teismas nurodė, kad atsakovė 4 497,16 Eur sumą laikė nuostoliais dėl dalies vežtų grybų sugadinimo, nes pervežimo metu nesilaikyta temperatūros režimo, tačiau teismui nėra pateikusi skaičiavimo, kuriame matytųsi iš kur tokia suma yra gauta. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė teismui nepateikė pakankamai duomenų, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė žalos dydžio pinigine išraiška. Be to nurodė, kad tiksliam nekokybiškų grybų kiekiui nustatyti reikalingas pilnas krovinio perrinkimas, o šiuo atveju toks faktas teismui nėra žinomas. Apskritai neaišku kokia tiksliai grybų dalis sugedo ir koks metodas naudotas apskaičiuojant sugedusių grybų dalį ir kokiu būdu sugedo grybai (supelijo, pavandenijo ir pan.).Teismo vertinimu, nors šviežių grybų laikymo, transportavimo aplinkos temperatūra turi tiesioginę įtaką jų kokybės išlaikymui, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra tinkamai įrodytas ir priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) tarp nuostolių bei veiksmų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesilaikė CMR konvencijos 30 straipsnio reikalavimų, t. y. pažeidė pretenzijos dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo pareiškimo terminą, nes rašytinė pretenzija ieškovei buvo pateikta tik 2016 m. lapkričio 28 d., nors vėliausiai turėjo būti pateikta per 21 dieną nuo krovinio perdavimo gavėjui (kroviniai buvo pristatyti atitinkamai 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d.). Iki tol buvusius susirašinėjimus teismas vertino kaip aplinkybių aiškinimąsi, bendras pastangas nustatyti žalos dydį, o ne kaip konkrečią pretenziją. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2016 m. rugpjūčio 10 d. firmos „Noris“ surašytos pretenzijos (b. l. 88, 94) neįrodo nei žalos dydžio, nei priežastinio ryšio (byloje nėra duomenų, kad krovinių trūkumai (svėrimas, perrinkimas) buvo nustatyti dalyvaujant kartu krovinio vežėjui ir gavėjui (pažeisti CMR konvencijos 30 straipsnio reikalavimai). Savo turiniu šios pretenzijos yra daugiau krovinio siuntėjos EPSILON ENERGO, UAB informavimas, kad nebus sumokėta už visus pateiktus grybus (siuntėja, neįsitikinusi faktine padėtimi sutiko su tokiu gavėjos sprendimu). Byloje esančiose keturių CMR važtaraščių kopijose nėra jokių atžymų apie sugadintą krovinį ar kitus neatitikimus, krovinio vežėjo ir gavėjo krovinio tikrinimą, kuris, esant krovinio trūkumams, turi būti atliekamas bendrai, ties grafa „krovinys gautas“ yra pasirašęs krovinio gavėjas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokia apimtimi temperatūros režimas lėmė dalies grybų sugadinimą, t. y. atsakovė neįrodė priežastinio ryšio tarp nuostolių ir veiksmų.Teismas sprendė, kad atsakovės atliktas priešpriešinio reikalavimo įskaitymas nėra pagrįstas ir jos prievolė ieškovės atžvilgiu nėra pasibaigusi, o faktinę situaciją, kai atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi 4 497,16 Eur, teismas pripažino vienašališku atsisakymu vykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), dėl ko ieškovės reikalavimą priteisti 4 497,16 EUR skolą pagal Sutartis patenkino (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė EPSILON ENERGO, UAB prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotų, turinčių reikšmės bylai aplinkybių. Ieškovės ieškinio pagrindas (nurodomos faktinės aplinkybės), jog tariamai atsakovė neapmokėjo už pervežimo paslaugas pateiktų sąskaitų. Taigi, ieškovė savo ieškinio pagrindu neginčijo 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovės atlikto (mokėjimo pavedimu) įskaitymo teisėtumo, o reikalavo priteisti skolą, suformuodama aiškų ieškinio pagrindą. Teismas visiškai nepagrįstai neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės, jog atsakovės prievolės ieškovei, ieškinio pareiškimo metu, buvo pasibaigusios įskaitymo pagrindu (vienašaliu sandoriu), kurio ieškovė iš esmės neginčijo.Pagal dispozityvumo principą, būtent ieškovas pasirenka savo teisių gynybos būdą, kuris šiuo atveju buvo dokumentinis procesas. O tai reiškia, jog šiam procesui taikomi tam tikri apribojimai, liečiantys procesinius klausimus, kurių teismas sprendime neįvertino. Byloje nėra (nebuvo) ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su krovinio pervežimo užsakymu (sutarčių sudarymo). CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Kaip minėta, 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovė atliko įskaitymą, o ieškovė pripažino, jog apie šį mokėjimo pavedimą ir jo pagrindą žinojo (buvo susipažinęs). Ieškovės ieškinio pagrindas, kai nurodoma, jog tariamai atsakovė neapmokėjo (liko skolinga) už pervežimo paslaugas, neįvykdė prievolių yra nepagrįstas (netinkamas). Atsakovės prievolės ieškovei, pareiškiant ieškinį, buvo pasibaigusios CK numatytais pagrindais (įskaitymu) ir šių pagrindų (įskaitymo) ieškovė ieškiniu, pareikštu dokumentinio proceso tvarka, neginčijo. Taigi ieškinio pagrindas ir dalykas nėra susiję su atsakovės atliktu prievolių įskaitymo ginčijimu, todėl vien dėl to toks ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Teismas, vertindamas įskaitymo teisėtumą bei pagrįstumą, ieškovei neginčijant jo ieškinio pagrindu, peržengė ieškinio ribas, nors dokumentiniame procese pagal CPK 430 straipsnio 4 dalį, ieškovė negali keisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko. Taigi, pareiškusi ieškinį dokumentinio proceso tvarka, ieškovė vėliau neturėjo teisės šiame procese ginčyti atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo, tokiu būdu keisdama ieškinio pagrindą.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys galiojantį reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Ieškinio pagrindu ieškovė ir neginčijo minėto reikalavimo, o tiksliau jo įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, esant pasibaigusiai prievolei ir ieškovei jos (įskaitymo) neginčijant, atsakovei nekilo procesinė pareiga įrodinėti tokio reikalavimo galiojimą, tiksliau įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovei prašant priteisti skolą, atsakovė atsikirto, nurodydama bei pateikdama duomenis apie atliktą įskaitymą, t. y. pateikdama duomenis (įrodymus) apie pasibaigusią prievolę – įskaitymu bei su įskaitymo atlikimu susijusias faktines aplinkybes. Tačiau ieškovei negalint keisti ieškinio pagrindo (neginčijant įskaitymo teisėtumo), atsakovė neturėjo pagrindo įrodinėti paties įskaitymo teisėtumo, t. y. įrodinėjant ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas. Civilinėje teisėje galioja sandorio (šiuo atveju įskaitymo) teisėtumo (galiojimo) prezumpcija, todėl ieškovei nereiškiant ieškinio dėl tokio sandorio neteisėtumo, atsakovė neprivalo įrodinėti jo (įskaitymo) teisėtumo. Be to, byloje buvo pateikti visi įrodymai dėl įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pretenzijos ieškovei, kreditinės Lenkijos bendrovės „Noris“ (krovinio gavėjo) sąskaitos, kuriomis sumažintas grybų kiekis (dėl sugadintų grybų) bei mokėtina suma atsakovei, kiti dokumentai, kurių iš esmės teismas sprendime nevertino, apsiribodamas formaliu teiginiu, jog atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, nors pastaroji ir pažeidė imperatyvų krovinio temperatūrinį režimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „CEDRUS“ prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei 250 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantė nėra pateikusi jokio įrodymo, kuris patvirtintų jos galiojantį reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Apeliantė yra pateikusi atsikirtimus, kad dėl ieškovės veiksmų ji patyrė 4 497,16 Eur nuostolių, nes grybai sugedo pervežimo metu nesilaikant temperatūros režimo. Tuo tarpu 2016 m. lapkričio 28 d. pretenzijoje, apeliantė tvirtino, kad buvo nustatytas žymiai mažesnis svoris, nes grybai buvo vežami aukštesnėje temperatūroje negu buvo nustatyta pervežimo sutartyje. Pretenzijoje apeliantė nenurodė žalos dydžio, nors prievolę įrodyti nuostolius tenka apeliantei. CK 6.261 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, tačiau šiuo atveju apeliantė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių pateiktų nuostolių dydį.Apeliantė nesilaikė CMR Konvencijos 30 straipsnio reikalavimų, t. y. pažeidė pretenzijos dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo pareiškimo terminą, nes rašytinė pretenzija ieškovei buvo pateikta tik 2016 m. lapkričio 28 d., nors vėliausiai turėjo būti pateikta per 21 dieną nuo krovinio perdavimo gavėjui dienos (kroviniai buvo pristatyti atitinkamai 2016-08-02 ir 2016-08-10). Iki pretenzijos buvę susirašinėjimai vertintini kaip aplinkybių aiškinimasis, tuo labiau, kad įvairiuose raštuose sumos buvo skirtingos, kaip skirtingai buvo interpretuojamas ir padarytos žalos dydis bei pobūdis. Netgi pretenzijoje žalos suma nebuvo nurodyta. Su šia pretenzija ieškovė nesutiko, 2016 m. gruodžio 5 d. ji buvo atmesta. Atmesdama pretenziją, ieškovė savo veiksmais aiškiai įvardijo, kad yra ginčas ir įskaitymas yra negalimas.Firmos „Noris“ surašytose pretenzijose (b. l. 88, 94) neįrodoma nei žalos dydis, nei priežastinis ryšys (byloje nėra duomenų, kad krovinių trūkumai (svėrimas, perrinkimas) buvo nustatyti dalyvaujant kartu krovinio vežėjui ir gavėjui (pažeisti CMR konvencijos 30 straipsnio reikalavimai). Savo turiniu firmos „Noris“ surašytos pretenzijos yra krovinio siuntėjos EPSILON ENERGO, UAB informavimas, kad nebus sumokėta už visus pateiktus grybus. Tuo tarpu siuntėja, neįsitikinusi faktine padėtimi, sutiko su tokiu gavėjos sprendimu, nesiėmė jokių priemonių patikrinti ar firma „Noris“ pagrįstai atsisakė apmokėti, tuo labiau, kad byloje esančiose keturių CMR važtaraščių kopijose nėra jokių atžymų apie sugadintą krovinį ar kitus neatitikimus, krovinio vežėjo ir gavėjo krovinio tikrinimą, kuris, esant krovinio trūkumams, turi būti atliekamas bendrai. Grafoje „krovinys gautas“ firmos „Noris“ atstovas pasirašė be jokių pastabų. Darytina išvada, kad krovinys atitiko visus reikalavimus.Vadovaujantis LR CK 6.131 straipsnio 2 dalimi, apie įskaitymą viena šalis kitai šaliai privalo pranešti, laikytina, kad pranešimas turi būti pateiktas raštu. Apeliantės teiginys, kad ji pranešė apie įskaitymą, neatitinka tikrovės, nes tokio pranešimo iš viso nebuvo. Apeliantės pretenzijoje net nebuvo nurodyta suma. Atsakydama į pretenziją ieškovė nesutiko su pretenzija, todėl užskaitymas iš esmės nebuvo galimas. Apeliantė savo raštuose neišreiškė valios atlikti užskaitymo, jos valia buvo tik reikalavimas padengti nuostolius. Be to, darant užskaitymą, šalys turi turėti viena kitai galiojantį reikalavimą. Apeliantė pirmiausia privalėjo įrodyti, kad jos reikalavimas yra realus bei pagrįstas, ir tik po to atlikti užskaitymą. Šiuo atveju apeliantė savo reikalavimo nepagrindė. Todėl faktinė situacija, kai apeliantė ieškovei nėra sumokėjusi 4 497,16 Eur, laikytina vienašališku atsisakymu vykdyti prievolę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė su ieškove 2016 m. liepos 15 d., 2016 m. liepos 17 d., 2016 m. liepos 21 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d. sudarė Krovinių ekspedijavimo sutartis (Transporto užsakymus b. l. 6, 11, 16, 21), (toliau nutartyje - Sutartys), pagal kurias ieškovė (vežėja) įsipareigojo pervežti užsakymuose nurodyta tvarka krovinius iš Rusijos Federacijos į Lenkijos Respubliką, o atsakovė (užsakovė) nustatytu laiku atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Nustatyta, jog ieškovė atliko krovinių pervežimą pagal sutartis ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 5400 Eur sumą už krovinių pervežimą (b. l. 10, 15, 20, 24). Prievolę atsiskaityti už suteiktas vežimo paslaugas atsakovė įvykdė dalinai, sumokėjo ieškovei 902,84 Eur sumą (b. l. 85). Mokėjimo nurodyme atsakovė padarė įrašą, „minus 4497,16 Eur nuostolio dėl netinkamai suteiktų paslaugų, suma 4497,16 Eur“. Negavusi visiško apmokėjimo už suteiktas paslaugas, ieškovė UAB „CEDRUS“ pateikė teisme ieškinį atsakovei ir dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės EPSILON ENERGO, UAB 4497,16 Eur skolą, 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį 160,00 Eur vienkartinę baudą ir bylinėjimosi išlaidas. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. preliminariu sprendimu ir 2017 m. balandžio 3 d. galutiniu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės EPSILON ENERGO, UAB ieškovės UAB „CEDRUS“ naudai 4497,16 Eur skolą, 8,3 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 160,00 Eur vienkartinę baudą ir 519,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.Apeliaciniu skundu Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutį sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų nepagrindžia byloje nustatytos aplinkybės, atsakovė turėjo galiojantį reikalavimą ieškovei, atsakovė nustatyta tvarka atliko įskaitymą, todėl ieškinio pareiškimo metu ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę, įskaitymo (vienašalio sandorio), ieškovė iš esmės neginčijo. Teismas, vertindamas įskaitymo teisėtumą bei pagrįstumą, ieškovei neginčijant jo ieškinio pagrindu, peržengė ieškinio ribas.Visų pirma apeliantė kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų tinkamo įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teisėjų kolegija nustatė, jog byloje esančios 2016 m. liepos 15 d., 2016 m. liepos 17 d., 2016 m. liepos 21 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d. Krovinių ekspedijavimo sutartys (b. l. 6, 11, 16, 21), 2016 m. rugpjūčio 10 d., 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2016 m. liepos 20 d. PVM sąskaitos faktūros (b. l. 10, 15, 20, 24) įrodo, jog ieškovė suteikė atsakovei vežimo paslaugas, o atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei 5400 Eur sumą už krovinių pervežimą. Kadangi prievolę atsiskaityti už suteiktas vežimo paslaugas atsakovė įvykdė dalinai, sumokėjo ieškovei tik 902,84 Eur sumą (b. l. 85), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog faktinė situacija, kai atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi 4497,16 Eur, laikytina atsakovės vienašališku atsisakymu vykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių pagrindu pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 4497,16 Eur skolą pagal Sutartis (CPK 178 straipsnis, CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).Atsakovė byloje įrodinėjo turinti galiojantį 4497,16 Eur reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovė byloje nurodė aplinkybes, kad ieškovei pervežant du šviežių voveraičių krovinius, pervežėja neužtikrino krovinių transportavimo važtaraščiuose nustatyto +2 +4 laipsnių temperatūros režimo puspriekabėse su šaldymo įrenginiais, pateikė šioms aplinkybėms pagrįsti rašytinius įrodymus – krovinio vežimo puspriekabėse termogramas (b. l. 47-51), teigė, kad vežant krovinį aukštesnėje nei šalių sutarta temperatūroje, dalis vežtų grybų sugedo, krovinio gavėjas atsisakė dalį krovinio priimti, dėl ko atsakovė turėjo 4497,16 Eur nuostolį. Teisėjų kolegija nustatė, jog iš visų ieškovės nurodomų aplinkybių, lėmusių atsakovės teigimu jos patirtą nuostolį, atsakovė įrodė tik vieną aplinkybę - kad vežant krovinį laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. vieną parą buvo pažeistas šalių nustatytas krovinio vežimo temperatūrinis režimas, krovinys buvo vežamas 10,8 – 17,1 laipsnio pagal Celsijų temperatūroje, o vežant krovinį laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., krovinio vežimo temperatūra trumpais laikotarpiais buvo pasiekusi 6 laipsnių ribą, o didžiausią laiko dalį krovinys buvo vežamas 3-4 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje (b. l. 47 - 84). Prievolė įrodyti nuostolių faktą ir jo dydį tenka atsakovei (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė atsakovei siųstoje pretenzijoje, bei pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose nėra įvardijusi dėl kokios priežasties ir koks kiekis grybų sugedo ir kaip atsakovė apskaičiavo turėto nuostolio dydį. Žala suprantama kaip asmens turėtos išlaidos ar turto netekimas arba turto sužalojimas, atsiradęs dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų turėjęs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju atsakovė įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ne tik nepagrindė žalos dydžio, tačiau neįrodė civilinei atsakomybei taikyti būtinų kitų sąlygų, t. y. ieškovės neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.246 – 6.248 straipsniai). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė galutinio sprendimo priėmimo metu neturi galiojančio ir vykdytino 4497,16 Eur reikalavimo ieškovės atžvilgiu. Sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriuose apeliantė teigia nustatyta tvarka 2016 m. lapkričio 3 d. atlikusi turimų tarpusavio skolinių reikalavimų su ieškove įskaitymą, teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs ir įskaitymo atlikimo tvarką. Pagal CK 6.131 straipsnio 2 dalį, įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje G. T. įmonės „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“, bylos Nr.3K-3-479/2010; kt.). Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Nesant specialių įstatymo reikalavimų pareiškimo apie įskaitymą turiniui, tame pačiame pareiškime gali būti nurodoma ir kita sutarties šalims aktuali informacija arba pareiškimai kitais klausimais, iš kurių suinteresuota šalis aiškiai suprastų įskaitymo pagrindą ir įskaitomų skolinių įsipareigojimų sumos dydį.Atsakovė įrodinėjo, jog įskaitymą atliko 2016 m. lapkričio 3 d. bankiniu pavedimu sumokėjusi ieškovei 902,84 Eur sumą (b. l. 85) ir mokėjimo nurodyme padariusi įrašą „minus 4497,16 Eur nuostolio dėl netinkamai suteiktų paslaugų, suma 4497,16 Eur“. Teisėjų kolegija vertina, kad dalies skolos už paslaugas sumokėjimas būtų laikomas prievolės pabaiga taikant priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą, jeigu tai būtų padaryta vadovaujantis šalių finansiniu - teisiniu susitarimu. Pastarojo nesant, atsakovės dalies sumos už paslaugas sumokėjimas CK 6.130 ir 6.131 straipsniuose numatytų pasekmių savaime nesukelia. Vertinant padaryto įrašo „minus 4497,16 Eur nuostolio dėl netinkamai suteiktų paslaugų, suma 4497,16 Eur“ reikšmę, matyti, kad jame nėra nurodyta susidariusi ieškovės skola atsakovei, į kurią turėtų būti įskaityta 4497,16 Eur atsakovės nuostolio suma, nenurodyta dėl kokių ieškovės padarytų sutarties sąlygų pažeidimo ar veiksmų jis susidarė ir apskritai nenurodyta, kad bankiniu pavedimu atliekamas įskaitymas. Viso šios nutarties 17 – 19 pastraipose nurodamos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė ginčijamo apeliacine tvarka teismo sprendimo priėmimo metu neturėjo galiojančio reikalavimo ieškovės atžvilgiu ir įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atlikusi įskaitymo.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumą bei pagrįstumą, ieškovei neginčijant jo ieškinio pagrindu, peržengė ieškinio ribas. Pažymėtina, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Nagrinėjamu atveju ieškovė CPK XXII skyriaus tvarka teisme reiškė reikalavimą atsakovei priteisti susidariusią skolą. Šį reikalavimą teismas tenkino, galutiniu 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu paneigęs atsakovės pateiktus prieštaravimus, kuriais buvo įrodinėjamos tos aplinkybės, kad ieškovė turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą ieškovei ir yra atlikusi skolų įskaitymą. Byloje nėra paneigta atsakovės teisė ir galimybė kreiptis su ieškiniu į teismą ieškovei dėl sugadinto krovinio ir dėl to turėtų nuostolių atlyginimo.Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovė turėjo 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 145). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 str.). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 5,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 156). Apeliacinį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 92 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „CEDRUS“ (į. k. 300152915) iš EPSILON ENERGO, UAB (į. k. 302786882) 250 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš EPSILON ENERGO, UAB (į. k. 302786882) 5,78 Eur turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.