- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- 1-53-522/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27554-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- A. N.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 2015 m. balandžio 9 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, turtintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
A. N. 2017 m. birželio 4 d., apie 17 val. 16 min., Širvintų r., Čiobiškio sen., Strazdų k., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW MULTIVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. A. N. kraujyje rasta 1,69 promilių etilo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytas aplinkybes. Jis nurodė, kad 2017 m. birželio 4 d., Lapelių kaime su uošviu vartojo alkoholinius gėrimus. Po to jis automobiliu nuvažiavo pas draugą, o jie kartu sugalvojo dar nuvažiuoti nusipirkti alkoholio. Apie 17 val. 10 min. važiavo atgal iš Musninkų į Stazdų kaimą. Prie pat Stazdų kaimo jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis pareigūnams prisipažino, kad vartojo alkoholį. Labai gailisi, kad automobilį vairavo neblaivus. Darbo biržoje nesiregistruoja, nes jam padaryta pertrauka, šiuo metu neoficialiai dirba statybose. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, nes reikia vežioti dukrą į darželį, važinėti į darbą. Jis vienas išlaiko šeimą. Automobilis registruotas jo tėvo vardu, tačiau jis juo daugiausiai naudojasi. Prašo automobilio nekonfiskuoti, kadangi automobilis taip pat reikalingas ir jo tėvui.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis VW Multivan priklauso jam, tik sūnui A. N. davė juo naudotis. Jie gyvena atskirai, tai automobilis būna pas sūnų. Kad A. N. jam priklausantį automobilį vairavo neblaivus, sužinojo 2017 m. birželio 4 d., vakare. Pretenzijų sūnui neturi, kadangi jis automobiliui nieko nepadarė, o kad vairavo neblaivus jis sau prisidarė problemų ir išspręs jas pats, nes yra suaugęs žmogus. Prašo automobilio nekonfiskuoti, kadangi automobilis priklauso jam (b.l. 24).
Liudytoja D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su vyru J. L. gyvena (.duomenys neskelbtini). J. L. draugas yra A. N., kurio sesuo gyvena šalia jų. 2017 m. birželio 4 d., apie 16 val. 45 min., pas juos atvažiavo A. N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo juodu autobusiuku. Kai A. N. išlipo iš autobusiuko ir atėjo pas jos vyrą J. L., ji pamatė, kad jis yra neblaivus. Jis pasiūlė jos vyrui išgerti, bet kadangi nei vienas neturėjo, abu sugalvojo važiuoti į Musninkų kaimą nusipirkti. Jos vyras irgi buvo neblaivus. Ji pasakė, kad jie nevažiuotų, kad A. N. neblaivus, bet jie neklausė ir su jos vyru išvažiavo. Po kokių 30 min. pamatė, kad grįžo jos vyras, kuris pasakė, kad juos sustabdė policija ir A. N. išvažiavo su jais (b.l. 27-28).
Policijos pareigūnas Evaldas Juzėnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. birželio 4 d., apie 16 val. 57 min., dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK Širvintų r. PK vyriausiuoju tyrėju Alvydu Bagdonu, iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Širvintų r., Čiobiškio sen., Stardų k., link nuvažiavo neblaivus A. N. už juodo autobusiuko vairo. Jiems vykstant į minėtą kaimą, Strazdų kaime pastebėjo minėtą automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė. Priėjus prie automobilio ir bendraujant su vairuotoju, iš automobilio salono ir vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli. Automobilio vairuotojas A. N. prisipažino, kad vartojo alkoholinių gėrimų. Jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,05 prom. girtumas. Vairuotojas pristatytas į VšĮ Širvintų ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginiui paimti. Automobilis nuvarytas į Širvintų r. PK. (b.l. 7).
A. N. surašė nuoširdų prisipažinimą, kad automobilį vairavo neblaivus (b.l. 33).
Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 2017 m. birželio 4 d. 17:16 val. A. N. nustatytas 2,05 prom. girtumas (b.l. 30).
2017 m. birželio 4 d. buvo apžiūrėtas automobilis VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrinta jo techninė būklė (b.l. 10-14).
2017 m. birželio 4 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pateikta išvada, kad A. N. neblaivus ir vairuoti negali (b.l. 22).
2017 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 5522/2017(01) nustatyta, kad A. N. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 prom. etilo alkoholio. (b.l. 32).
BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
A. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu ir parodymais teisiamajame posėdyje, policijos pareigūno Evaldo Juzėno tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), liudytojų V. N. ir D. L. parodymais (b.l. 24, 27-28), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 18), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 19), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis (b. l. 10-14), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 30), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. N. kraujyje nustatyta 1,69 promilių etilo alkoholio (b. l. 32).
Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą - padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo A. N. asmenybę, kuris anksčiau teistas vieną kartą (b. l. 45-49), administracine tvarka nebaustas (b. l. 54), neįrašytas į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitą (b. l. 51), nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja (b.l. 52-53), Čiobiškio seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 45 MGL dydžio baudą.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, bausmė A. N. sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė bausmė 30 MGL dydžio bauda.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką A. N. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. N. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jam nustatytas girtumo laipsnis nedaug viršijo ribą, kuomet taikoma administracinė atsakomybė, todėl jam nustatytinas minimalus minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas - 1 (vieneri) metai.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.
Teismo posėdyje prokuroras prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. N. vairavo automobilį VW MULTIVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam nustatytas 1,69 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo už vairo. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis vairavo automobilį būdamas girtas, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Spręsdamas šioje byloje automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors automobilis VW MULTIVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo A. N. tėvo vardu, tačiau juo iš esmės naudojasi kaltinamasis. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro pozicijai, kad kaltinamojo automobilis šioje byloje privalo būti konfiskuotas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017 m. birželio 13 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-7234, kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, sudaro 34,74 eurų suma, kuri turėtų būti priteista iš A. N. valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Šia nuostata teismas ir vadovavosi, paskirdamas kaltinamajam gynėją. Šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 45 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę- baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę A. N. – 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, A. N. nustatyti šešių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
A. N. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti V. N. priklausantį automobilį VW MULTIVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – A. N. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.