- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-09-23
- Bylos Nr.
- 1-163-348/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta duomenys neskelbtini), teistas: 2004-12-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. – 2 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, 2006-08-07 pritaikius LR BVK 157 str. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 9 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal LR BK 129 str.1d.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Kaltinamasis S. K. 2007-12-27 apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su V. K. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu V. K. į kairės pusės krūtinės ląstos priekį, tuo padarydamas jam durtinę – pjautinę krūtinės kairės pusės priekinio paviršiaus žaizdą su širdies sužeidimu, kas sukėlė ūmų nukraujavimą, nuo ko V. K. mirė, t.y. tyčia nužudė V. K..
Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d.
Kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007-12-27 d. apie 10.00 val., iš parduotuvės nusipirko 0,7 l talpos degtinės butelį ir 200 g talpos degtinės. Alkoholį išgėrė kartu su J. M., J. G. ir broliu V. K. pas J. M. namuose. Po to nuėjo namo. Jis ar brolis V. pirmas parėjo, jis nepamena. Grįžęs namo, atsigulė miegoti į brolio V. lovą, nes į jo lovą V. buvo prišlapinęs. Begulėdamas girdėjo rėkaujantį brolį, kuris jį vadino necenzūriniais žodžiais, homoseksualistu šnekamąja kalba. V. dažnai prie jo ir mamos priekabiavo, koliodavosi. Po kurio laiko priėjo V. ir su kažkuo sudavė per nugarą. Tuo metu jis dar gulėjo. Tada jis atsikėlė ir jie abu su broliu susimušė. Pamatęs, kad brolis rankoje laiko peilį, jį atėmė. Tada jie vėl susistumdė ir jis įdūrė broliui į krūtinę. Konkrečiai netaikė kur durti. Brolis išbėgo į lauką. Jis rado gulintį V. prie dviaukščio namo. Kartu su J. M. brolį parnešė į namus. Pakėlęs brolio baltinius, pamatė žaizdą ir paprašė J. M. iškviesti greitąją. Išsigandęs išėjo į kiemą ir lauko virtuvėje paslėpė peilį. Grįžęs namo, pažiūrėjo ar pas brolį yra pulsas, tačiau jo nebuvo ir tada suprato, kad brolis miręs. Po to nuėjo pas netoliese gyvenantį A. Š., bet jo nerado, tada ėjo į namus ir pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus. Iš pradžių eiti nedrįso, po to prisidavė policijos darbuotojams, kurie jį sulaikė. Prieš išvežant, pasakė dukrai A. K., kad peilį padėjo lauko virtuvėje.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. K. dalinio prisipažinimo, jo kaltė patvirtinama nukentėjusios, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusioji E. K. parodė, kad ji gyveno su dviem sūnumis V. ir S. 2007-12-27 V. su S. dienos metu buvo kažkur išėję. Apie 15.00 val. pirmas namo grįžo S. K., o paskui apie 15.30 val. ir V. K.. Abu grįžo išgėrę. V. atsisėdo virtuvėje prie stalo ir užmigo. S. grįžęs namo miegojo kambaryje lovoje. Kiek numigęs V. prabudo ir pradėjo šaukti ant S., kodėl jis miega toje lovoje, šaukė, kad leistų jam atsigulti. Jie susikivirčijo. Ji girdėjo, kaip S. V. sakė „aš tau padarysiu“, ką konkrečiai padarys nesakė. Apie 16.30 val., kol jie kivirčijosi, ji išėjo į bulvinę užkurti pečiaus. Užkūrusi išėjo į lauką girdėjo, kaip namo viduje kažkas susibaladojo, pažiūrėjusi per langą nieko nepastebėjo. Po to, įėjusi į vidų, pamatė gulintį V. virtuvėje ant grindų, bandė kalbinti, bet jis nekalbėjo, sunkiai kvėpavo. Tuo metu į kambarį įėjo J. M., jam pasakė, kad reikia kviesti greitąją, o J. pasakė, kad jau iškvietė. Taip pat J. pasakė, kad V. rado nugriuvusį prie namo ir atnešė į virtuvę. S. namuose jau nebuvo, kur jis išėjo nežino. Kai S. su V. būdavo girti jie dažnai konfliktuodavo. Maždaug po 20 minučių atvažiavo greitoji ir konstatavo V. mirtį. Sūnų palaidojo savo lėšomis, civilinio ieškinio nereiškia. Nepamena, kad S. V. būtų sakęs „ aš tau padarysiu“. Be to, liudytoja parodė, kad V. buvo priekabus, išprovokuodavo konfliktus.
Liudytoja A. K. parodė, kad 2007-12-27 iš darbo grįžo apie 17.30 val. ir nuėjo pas močiutę, nes telefonu jai pusseserė J. Š. pranešė, kad jos tėtis S. K. nudūrė brolį. Atėjusi pas močiutę ji virtuvėje ant žemės pamatė gulintį tėtės brolį V., kuris jau buvo miręs, greitoji med. pagalba jau buvo išvažiavusi, visi laukė policijos. Tuo metu tėvo šalia nebuvo, nes jis kažkur slapstėsi, taigi šiek tiek pabuvusi ji parėjo į namus Po kiek laiko jai vėl parašė SMS pranešimą pusseserė ir pasakė, kad tėtis sugrįžo. Tada ji vėl nuėjo pas močiutę, tėtis tuo metu buvo lauke. Ji jo paklausė, kodėl jis taip padarė, o tėtis atsakė, kad tai ne jis, jis tuo metu nebuvo namuose. Taip pat tėtis sakė, kad šalta, norėjo į namus, tačiau į namus jo niekas neleido. Daugiau su tėčiu nekalbėjo. Po kiek laiko, kai tėtį jau sodino į policijos automobilį, tėtis jai labai tyliai pasakė „ieškok lauko virtuvėlėje“. Ji suprato, kad jis lauko virtuvėje paslėpė peilį. Tada ji kartu su seserimi E. K. ir pussesere B. R. nuėjo į lauko virtuvę ir ten pradėjo ieškoti. Peilį rado palubėje. Apie tai pranešė policijai.
Liudytoja E. K. parodė, kad 2007-12-27 d. vakare buvo pas seserį L. adresu duomenys neskelbtini), vakare atėjo kaimynas J. M. ir pasakė, kad S. peiliu nudūrė V. Ji tuo metu liko pas seserį. Praėjus kuriam tai laikui ji pamatė, kad tėvas stovi prie savo namų. Tada ji irgi nuėjo iki ten. S. K. stovėjo lauke. Ji su S. K. nešnekėjo. Po kurio laiko, kai jau S. K. buvo įsodintas į policijos automobilį, jai sesuo A. pasakė, kad S. K. „liepė ieškoti lauko virtuvėlėje“. Jos iš šių žodžių suprato, kad reikia ieškoti peilio. Tada ji kartu su seserimi A. ir pussesere B., nuėjo į lauko virtuvę ir palubėje rado peilį, apie tai pranešė policijai.
Liudytoja B. R. parodė, kad 2007-12-27 vakare jai paskambino mama ir pasakė, kad S. K. nudūrė savo brolį V. K.. Tada ji atvažiavo pas mamą, kai ji atvažiavo, S. buvo kažkur dingęs. Ji kurį laiko tarpą buvo pas mamą, o paskui nuėjo iki namų, kur buvo nužudytas V. Tuo metu kai nuėjo S. jau stovėjo lauke, jam buvo uždėti antrankiai. Po to, kai jau S. K. sodino į policijos automobilį, jis savo dukrai A. kažką pasakė, tačiau, ką ji negirdėjo. Tik paskui jai A. pasakė, kad tėtis liepė ieškoti lauko virtuvėlėje. Iš tokio pasakymo jos suprato, kad turėtų būti peilis. Ji, A. ir E. nuėjo į lauko virtuvę ir palubėje rado peilį, pranešė policijai.
Liudytojas J. G. parodė, kad 2007-12-27 d. apie 08.00 val. jis užėjo pas S. K. į namus, kur kartu su S. ir V. girtavo. Kai baigėsi degtinė, jie trise nuėjo pas J. M., kur nutarė dar išgerti. Tada paprašė M. Š., kad jis S. nuvežtų iki parduotuvės alkoholio. S. iš parduotuvės parvežė 0,5 l talpos degtinės butelį ir 2 l talpos alaus butelį. Kol S. buvo išvažiavęs į parduotuvę V. K. išėjo į namus. V. išėjo į namus dėl to, nes buvo jau nemažai išgėręs ir kaip jis pats sakė, kad eina miegoti. Tada, kai grįžo S. jie trise, t.y. jis, S. K. bei J. M., pas J. namuose gėrė alkoholį. Kai baigė gerti, S. nuėjo į namus, o jis išėjo pas kaimyną ir daugiau tą dieną nei S. K. nei V. K. nematė. Ir kas nutiko vėliau nežino. Jam tik vakare J. M. pasakė, kad S. nudūrė V..
Liudytojas J. M. parodė, kad 2007-12-27 apie 16.00 val., jis iš daugiabučio namo, kuriame gyvena išėjo į bendrą kiemą, kuriame ties išėjimu iš namo pamatė esančius brolius S. ir V. K.. Pamatė, kad V. K. sėdi sukniubęs ant žemės ir gargaliuoja. S. K. paprašė jo padėti brolį parnešti į šalia esančius namus. Kai parnešė V. į namus paguldė virtuvėje ant grindų, o S. K. liepė iškviesti greitąją. Jis S. paklausė kam reikia, o S. atsakė, kad broliui sudavė peiliu ir pakėlęs bliuzoną krūtinės kairėje pusėje parodė žaizdą. Jis iškvietė greitąją pagalbą.
2007-12-27 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Kauno r., Raudondvario sen., Biliūnų kaime. Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas lavonas, kuris guli gyvenamojo namo virtuvėje bei iš lauko virtuvėje esančios lubų angos išimtas peilis (b.l. 4-7 ).
2007-12-28 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu S. K. parodė savo veiksmus vietoje ir taip patvirtino savo parodymus. Jis nurodė kada ir kokiomis aplinkybėmis padarė nusikaltimą (b.l. 81-83).
Iš M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G-5195/07(02) matyti, kad S. K. krūtinės kairėje pusėje nurodytoje vietoje išorinių šviežių sužalojimų nėra. Taip pat visam kūne išorinių šviežių sužalojimų nėra (b.l. 103).
Iš M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 1954/07(02) matyti, kad V. K. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės krūtinės kairės pusės priekio paviršiaus žaizdos su širdies sužeidimu įvykus ūmiam nukraujavimui (b.l. 15-21 ).
Iš M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 101/08(01) matyti, kad ant lenktinio peilio geležtės, V. K. bliuzono yra V. K. kraujas su 99,9999999999% tikimybe (b.l. 42-49 ).
Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad teismo medicinos laborantas D. G. pateikė V. K. drabužius: juodos spalvos dvi kojines, apatines kelnaites, tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius, tamsiai mėlynos spalvos languotus marškinius, tamsiai mėlynos spalvos bliuzoną, mėlynos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos sportines kelnes ( b.l. 24 ).
Iš alkotesterio šaknelės Nr. 0211 matyti, kad 2007-12-27, 22.18 val. išmatavus S. K. girtumą, jam nustatyta 1,74 promilių etilo alkoholio koncentracija.(b.l. 67).
Surinktų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis S. K. tyčia nužudė V. K.. Nors kaltinamasis savo kaltę iš dalies neigia, aiškino, kad neva tai iš V. atėmęs peilį, gindamasis nuo užpuolimo, tačiau tokie jo parodymai duoti teisme prieštarauja kitiems bylos duomenims. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaltinamuoju parodė, kad supykęs už tai, kad V. jam kažkuo sudavė per nugarą, jiedu susimušė, po ko iš kažkur paėmęs peilį dūrė broliui į krūtinę. Tiksliai kur durti neturėjo tikslo, tačiau norėjo pagrasinti, kad nepultų ir nesimuštų ( b. l. 72). Tokius parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( 81-83). Jo apklausoje dalyvavo advokatas. Savo parodymų tikrumą patvirtino prierašu ir parašu, todėl netikėti tokiais kaltinamojo parodymais nėra pagrindo. Savo parodymų keitimą kaltinamasis motyvavo tuo, kad jo parodymai neteisingai užrašyti, valstybės skirtas advokatas nekvalifikuotai gynė. Tokia jo versija vertinama kaip gynybos būdas, siekiant sušvelninti sau padėtį. Nukentėjusioji E. K. teigė girdėjo, kaip S. V. sakė „aš tau padarysiu“. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji aiškino, kad tokių savo žodžių nepamena, tačiau tyrėjai sakiusi tiesą, gal ši ne taip supratusi.Teismui suprantamas toks nukentėjusios elgesys, nes ji yra mama, pergyvena ir gaili abiejų vaikų.
Esant tokiom aplinkybėm, teismas vadovaujasi kaltinamojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. K., smogdamas peiliu V. K. į krūtinę suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, ir būdamas abejingu padariniams, netiesioginės tyčios būdu nužudė V. K.. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltinamojo abejingumą kito žmogaus gyvybės atėmimui.Tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – V. K. mirties yra priežastinis ryšys, nes specialisto išvada nustatyta, kad V. K. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės krūtinės kairės pusės priekio paviršiaus žaizdos su širdies sužeidimu įvykus ūmiam nukraujavimui.Durtinę žaizdą peiliu padarė S. K.. Byloje nėra duomenų, kad S. K. staiga labai susijaudintų dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį nukentėjusiojo poelgio. Nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų padaręs neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu ar jį įžeidęs. Esant tokiom aplinkybėm, kaltinamojo S. K. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1d.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė labai sunkų, smurtinį, tyčinį nusikaltimą, pasekmės sunkios ir neatstatomos. Nedirbo, anksčiau teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą., teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Seniūnijoje charakterizuojamas neigiamai, kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu, o išgėręs būna agresyvus ir elgiasi neprognozuojamai. Teismas atsižvelgė ir į netinkamą nužudytojo elgesį, kuris pastoviai girtavo, priekabiavo prie kartu gyvenančios senyvo amžiaus mamos, būdamas girtas konfliktavo su kaltinamuoju.
Lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Sunkiančia aplinkybe laikoma tai, kad S. K. nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktiniai įrodymai: V. K. tamsiai mėlynas sportinis bliuzonas ( nukentėjusioji pasiimti atsisakė), peilis kaip nusikaltimo įrankis, S. K. seilių pavyzdžiai turi būti sunaikinti, o vaizdajuostė su S. K. parodymais turi būti grąžinta Kauno apygardos prokuratūrai ( LR BPK 94 str. 1d.1p.,2p.,5p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 308 str. str.
n usprendė:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 ( vienuolikai) metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos., t. y. nuo 2008m. rugsėjo 23d.
Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2007-12-27 iki 2008-09-23.
Daiktinius įrodymus: V. K. tamsiai mėlynos spalvos bliuzoną, peilį, S. K. seilių pavyzdžius sunaikinti, vaizdajuostę su S. K. parodymais grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai ( LR BPK 94 str.1d.1p.2p.5p.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.