Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2013-06-20 · Administracinė byla Nr. A-822-1382-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
A-822-1382-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01415-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. A822-1382/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01415-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. B. su skundu (b. l. 1), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI–K) 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 62-232 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam paskirta nuobauda – papeikimas, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 2S-1974 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodė, kad jam, kaip nuteistajam, atliekančiam bausmę Lukiškių TI–K, nuobauda už bendravimą su kitais kalinamais asmenimis pasivaikščiojimo metu buvo paskirta nepagrįstai, be įrodymų. Pareigūnas, Lukiškių TI–K Apsaugos ir peržiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 korpuso vyresnysis, R. S. yra nusiteikęs prieš pareiškėją ir jau trečią kartą jį nubaudė už išgalvotą nusižengimą. Teigė, kad pareigūnai R. S. ir Lukiškių TI–K Apsaugos ir peržiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 korpuso prižiūrėtoja J. G. melavo, kad pareiškėjas nereagavo į jų perspėjimus, o J. G. jis net nematė, todėl negalėjo nereaguoti į jos perspėjimus. Pažymėjo, kad tą dieną pasivaikščiojimo kiemelyje jis buvo išvestas ne vienas, o momentinis pokalbis buvo tik pasisveikinimas ar paklausimas, kiek valandų. Manė, kad jam įteiktas Nutarimas be registracijos numerio nelaikytinas teisiniu dokumentu.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į skundą (b. l. 43–45) su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), dienotvarkės reikalavimais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) reikalavimais bei jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. Teigė, kad 2012 m. kovo 30 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. būdamas pasivaikščiojimo kiemelyje bendravo su kitais asmenimis iš kitų pasivaikščiojimo kiemelių. Nuteistasis į pareigūno pastabas nereagavo. Taigi, tokiais veiksmais jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio, nustatančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalies, 1–2 punktų reikalavimus, todėl jam Nutarimu buvo paskirta adekvati jo padarytam pažeidimui nuobauda – papeikimas. Akcentavo, kad vertindamas pareiškėjo drausmės pažeidimą Lukiškių TI–K laikinai einantis direktoriaus pareigas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat atsižvelgė į pareiškėjo pasiaiškinimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 25–26) su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Lukiškių TI–K direktorius 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtino Suimtųjų elgesio taisykles, pagal kurias suimtiesiems draudžiama savavališkai bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pareigūnai, siekdami užtikrinti Lukiškių TI–K vidaus tvarką ir norminių aktų nuostatas, pagrįstai reikalavo, kad pareiškėjas nebendrautų su kituose pasivaikščiojimų kiemuose esančiais asmenimis ir pagrįstai paskyrė nuobaudą – papeikimą. Pažymėjo, kad tai, jog po Nutarimo priėmimo jį pasirašius iš karto pareiškėjui buvo įteikta Nutarimo kopija jo dar neužregistravus, laiko formaliu procedūros pažeidimu, kuris negali lemti ginčijamo Nutarimo neteisėtumo. Pareiškėjas su užregistruotu Nutarimu buvo supažindintas pasirašytinai jo pasirašymo dieną.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu (b. l. 93–96) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nutarimo, kuriuo nuteistajam skirta nuobauda – papeikimas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu ginčijamas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sprendimas, kuriuo, išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, buvo paliktas galioti Nutarimas ir pareiškėjo skundas dėl nuobaudos panaikinimo atmestas.

Byloje nustatyta, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2012 m. kovo 30 d. apie 14 val. 20 min., būdamas Lukiškių TI–K pasivaikščiojimo kiemelyje, kalbėjo su kitose pasivaikščiojimų kiemų kamerose esančiais asmenimis, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 234 punktą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (1 ir 2 punktai). Vidaus tvarkos taisyklių 233 punkte nustatyta, kad pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje kameroje esantys nuteistieji. Nuteistieji, kurie pasivaikščiojimo metu bando žodžiu ar kitais būdais palaikyti ryšius su nuteistaisiais, vaikštančiais kitose pasivaikščiojimų kiemų kamerose, naudoja fizinį ar psichinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, turi daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, įžeidinėja, užpuola ar priešinasi pataisos įstaigos personalui, pataisos įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo sprendimu gali būti pašalinti iš pasivaikščiojimų kiemų ir uždaryti į gyvenamąsias kameras (Vidaus tvarkos taisyklių 234 p.).

Pažymėjo, jog pareiškėjas iš dalies pripažino, kad kalbino kitus nuteistuosius, todėl ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra, tačiau pareiškėjo teigimu jo kitiems nuteistiesiems pasakytos frazės – paklausimai „kiek valandų“, „kas turi laikrodį“ ar pasisveikinimai nelaikytini pokalbiais.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lukiškių TI–K pareigūnai R. S. ir J. G., kurie savo tarnybiniuose pranešimuose užfiksavo pareiškėjo pažeidimą, teismo posėdžio metu apklausiami kaip liudytojai, neprisiminė šio konkretaus įvykio, tačiau, nenustatyta, kad minėti pareigūnai asmeniškai būtų suinteresuoti nurodyti kitokias negu buvo faktines aplinkybes. Pagal Vidaus tvarkos taisykles nuteistiesiems griežtai draudžiama palaikyti ryšius su kitais nuteistaisiais, esančiais kituose pasivaikščiojimo kiemeliuose. Vidaus tvarkos taisyklėse nenurodoma, kokio turinio pokalbiai leidžiami, o kokio – ne, ir nenurodoma, kad būtinai turi būti pokalbis tarp kelių asmenų. Teismo nuomone, tai, kad D. B. kalbino kitus nuteistuosius yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą.

Taip pat, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lukiškių TI–K pareigūnai siekdami užtikrinti vidaus tvarką, pagrįstai nutraukė pareiškėjo neteisėtus veiksmus, t. y. pagrįstai pareiškėją išvedė iš pasivaikščiojimo kiemelio, jam nereagavus į prižiūrėtojo pastabas nutraukti bendravimą.

Pagal bylos duomenis – Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašus – nustatyta, kad nuteistasis D. B. buvo supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarkės reikalavimais bei jam išaiškintos nuteistųjų teisės ir pareigos. Taigi, pareiškėjui buvo žinoma, kad žodžiu ar kitais būdais palaikydamas ryšius su kitais kaliniais, nusižengs Vidaus tvarkos taisyklėms ir už tai bus nubaustas teisės aktų nustatyta tvarka.

Išanalizavęs nuobaudų skyrimo nuteistiesiems teisinį reglamentavimą ir vadovaudamasis nustatytų bylos faktinių aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta nuobauda, nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte – papeikimas, yra pati švelniausia nuobauda ir laikytina proporcinga jo padarytam pažeidimui, atitinkanti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį bei skirta įvertinus pažeidėjo asmenybę ir pažeidimo padarymo aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lukiškių TI–K 2012 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 62-232 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra pagrįstas įstatymu, motyvuotas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nustačius, kad pareiškėjas padarė nustatyto režimo pažeidimą, Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs dėl pažeidimo surinktus įrodymus, neturėjo teisinio pagrindo panaikinti Nutarimą. Tai, kad pareiškėjui tuoj pat po nuobaudos paskyrimo buvo įteiktas Nutarimas dar be registracijos numerio, o tą pačią dieną įteiktas Nutarimo nuorašas jau su registracijos numeriu, nelaikytina procedūriniu pažeidimu. Teismo nuomone, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai įvertino ir taikė norminius teisės aktus, todėl Nutarimas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas D. B. padavė apeliacinį skundą (b. l. 106–109), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad jam įteiktas skundžiamas Nutarimas buvo ne tik be registracijos numerio, bet ir be nurodytos datos. Teigia, kad jeigu nustatyta, kad jis bendravo su kitais nuteistaisiais, turėjo būti nubausti ir kiti asmenys, su kuriais jis bendravo. Jo nuomone, laikas prabūtas pasivaikščiojimo kiemelyje – nuo 14 val. 10–15 min., kai buvo atvestas pasivaikščioti, iki 14 val. 20 min., kai buvo išvestas iš kiemelio, per trumpas, kad būtų sulaukęs daugkartinių prižiūrinčių pareigūnų pastabų nutraukti bendravimą, be to, pakartoja, kad pareigūnės J. G. jis net nematė, todėl negalėjo girdėti ir jos įspėjimų. Pareiškėjo nuomone, pareigūnas R. S. jam kerštauja. Tai, kad R. S. ir J. G. pirmosios instancijos teisme posėdžio metu neprisiminė nagrinėjamo D. B. nusižengimo aplinkybių rodo, kad jis nubaustas nepagrįstai, norint susidoroti. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas 6 poste, kuriame laikomi nuteistieji niekada nevedami pasivaikščioti su suimtaisiais asmenimis ar nuteistaisiais iš kitų postų, nes laikas pasivaikščiojimams nuo 13.00 val. iki 14.00 val. skirtas tik 6 poste kalinamiems nuteistiesiems. Pareiškėjo nuomone, už bendravimą su kitais nuteistaisiais jis nubaustas du kartus – išvedant jį iš pasivaikščiojimo kiemelio nepasibaigus pasivaikščiojimo laikui ir paskyrus nuobaudą. Jo teiginius patvirtintų kiemeliuose įrengtų vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių TI–K ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lukiškių TI–K 2012 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 62-397, kuriuo nuteistajam D. B. skirta nuobauda – papeikimas, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu ginčijamas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 2S-1974, kuriuo, išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, buvo patvirtintas minėtas Lukiškių TI–K nutarimas ir pareiškėjo skundas dėl nuobaudos panaikinimo atmestas.

Byloje nustatyta, kad nuobauda D. B. paskirta už tai, kad 2012 m. kovo 30 d. apie 14 val. 20 min., būdamas Lukiškių TI–K pasivaikščiojimo kiemelyje, jis bendravo su asmenimis esančiais kituose pasivaikščiojimų kiemeliuose, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai yra blanketinės normos. Todėl vertinant, ar skundžiamu nutarimu pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo nubaustas už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimą, šiuo konkrečiu atveju turi būti nagrinėjama, ar pareiškėjas laikėsi minėtos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos ir vykdė pareigūnų reikalavimus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 234 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurie pasivaikščiojimo metu bando žodžiu ar kitais būdais palaikyti ryšius su nuteistaisiais, vaikštančiais kitose pasivaikščiojimų kiemų kamerose, naudoja fizinį ar psichinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, turi daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, įžeidinėja, užpuola ar priešinasi pataisos įstaigos personalui, pataisos įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo sprendimu gali būti pašalinti iš pasivaikščiojimų kiemų ir uždaryti į gyvenamąsias kameras.

Minėta elgesio taisyklė yra išdėstyta Vidaus tvarkos taisyklių XXXVII skyriuje „Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore tvarka“. Šioje normoje specialių nuteistųjų pareigų nenumatyta, tačiau iš jos turinio galima spręsti, kad joje nustatytas pareigūnų veikimo būdas, kai nuteistieji elgiasi normoje aprašytu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vidaus tvarkos taisyklės 234 punkto nuostatų tikslas – užkardyti netinkamą nuteistųjų elgesį, draudžiamus susitarimus, agresiją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vidaus tvarkos taisyklių XI skyriuje „Nuteistųjų elgesio taisyklės“ nėra nustatytos nuteistųjų pareigos nebendrauti su kitais nuteistaisiais.

Skundžiamas Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimas priimtas vadovaujantis Lukiškių TI-K pareigūnų R. S. ir J. G. 2012 m. kovo 30 d. tarnybiniais pranešimais. Prižiūrėtoja J. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012 m. kovo 30 d. apie 14 val. 20 min. pasivaikščiojimo kiemelyje D. B., kalbėjosi su kituose kiemeliuose esančiais asmenimis, į pastabas nebendrauti nereagavo. Apie tai buvo pranešta korpuso vyresniajam. Korpuso vyresnysis R. S. savo tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai nurodė, kad pareiškėjas savo elgesiu pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 234 punktą, apie įvykį buvo pranešta kalėjimo direktoriaus budinčiajam padėjėjui ir jo sprendimu nuteistasis buvo išvestas iš pasivaikščiojimo kiemelio ir uždarytas į kamerą (b. l. 52, 53).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas tiek rašytiniame paaiškinime, pateiktame Lukiškių TI–K administracijai, tiek skunde, paduotame Kalėjimų departamentui (b. l. 28, 54–55), tiek ir nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad būdamas pasivaikščiojimo kiemelyje ir norėdamas sužinoti, kiek laiko liko pasivaikščiojimui, pasisveikino, nes girdėjo balsus gretimuose kiemeliuose, ir paklausė, kas turi laikrodį, kiek valandų. Taip pat teigė, kad nebuvo įspėtas dėl kalbėjimo, bet pareigūnui atidarius duris, nesiginčydamas ir nenorėdamas kelti konflikto, išėjo iš pasivaikščiojimo kiemelio.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai

R. S. ir J. G. neprisiminė šio konkretaus įvykio, nurodydami, kad jis įvyko seniai, o panašaus pobūdžio tarnybinių pranešimų surašo gana daug, tačiau patvirtino, kad rašant tarnybinį pranešimą nurodė tuo metu buvusias faktines aplinkybes. Teismas nenustatė, kad pareigūnai asmeniškai būtų suinteresuoti nurodyti tikroves neatitinkančias faktines aplinkybes. Teismas laikėsi nuomonės, jog tai, kad pareiškėjas kalbino kitus nuteistuosius, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą ir konstatavo, kad įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nekyla jokių abejonių, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 30 d. kalbino kitame pasivaikščiojimo kiemelyje esančius nuteistuosius ir dėl šios priežasties jis buvo pagrįstai išvestas iš pasivaikščiojimo kiemelio, nes nereagavo į prižiūrėtojo pastabas nutraukti bendravimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

Pirma, kaip nustatyta, pareiškėjas neneigia pasisveikinęs su gretimame pasivaikščiojimo kiemelyje esančiu kaliniu (kaliniais), pasiteiravęs dėl laiko. Tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Vidaus tvarkos taisyklių 234 punkto nuostatų tikslą, laikosi nuomonės, kad vien tokie pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip bendravimas, „ryšių palaikymas“ Vidaus tvarkos taisyklių 234 punkto prasme ir negali būti pagrindu nuteistajam paskirti drausminę nuobaudą pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus.

Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareigūnės J. G. tarnybiniame pranešime bei skundžiamame atsakovo nutarime nurodyta, kad pareiškėjas nereagavo į pastabas dėl bendravimo. Tačiau pareigūnai nenurodė, kokiu būdu, kokiais žodžiais pasireiškė bendravimas, taip pat nėra duomenų apie tai, kaip elgėsi pareiškėjas po to, kai, anot atsakovų, buvo įspėtas nebendrauti. Tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai įvykio neprisimena, o pareiškėjas teigia, kad pastabų nesulaukė, pareigūnės, kuri, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, reiškė pastabas, nematė, buvo iš karto išvestas iš pasivaikščiojimo kiemelio.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, jog pareiškėjas aktyviai bendravo su gretimuose pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiais asmenimis ir nereagavo į prižiūrinčio pareigūno reikalavimą bendravimą nutraukti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų teigti, kad pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 234 punkto ir Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, todėl konstatuotina, kad skundžiamu Lukiškių TI–K 2012 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 62-232 drausminė nuobauda – papeikimas, jam paskirta nepagrįstai, atsižvelgiant į tai, minėtas atsakovo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimas bei Kalėjimo departamento 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl šio nutarimo, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir aiškino teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis), dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas, panaikinant atsakovų ginčijamus sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti. Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 62-232 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 2S-1974.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiAudrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Skirgailė Žalimienė