- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-2220-262/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06862-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- R. T.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams išieškojimo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė G. T. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:
1) priteisti iš atsakovo R. T. nepilnametei dukrai I. T. išlaikymą iš Atsakovo turtu, priteisiant jai: 1/4 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 1780Lt), 1/4 ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 33,5 Lt), 1/4 daržinės (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 218 Lt), 1/4 ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 211 Lt), 1/4 ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 46 Lt), 1/4 kiemo rūsio (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 79,25 Lt), ¼ pirties (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 106,5 Lt), 1/4 kitų statinių (kiemo statinių) (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/4 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 306 Lt), (duomenys neskelbtini); 1/4 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 25,25 Lt), esančio (duomenys neskelbtini). Viso turto už 2805,50 Lt. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo dukteriai I. T., gimusiai 2001-12-26, išlaikymą nuo 2011-02-01 iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis;
2) priteisti iš atsakovo R. T. nepilnametei dukrai V. T. išlaikymą iš Atsakovo turtu, priteisiant jai: 1/4 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 1780Lt), 1/4 ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 33,5 Lt), 1/4 daržinės (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 218 Lt), 1/4 ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 211 Lt), 1/4 ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 46 Lt), 1/4 kiemo rūsio (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 79,25 Lt), ¼ pirties (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 106,5 Lt), 1/4 kitų statinių (kiemo statinių) (duomenys neskelbtini), esančių Utenos rajono savivaldybėje, Bajoriškių kaime; 1/4 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 306 Lt), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė - 25,25 Lt), esančio (duomenys neskelbtini). Viso turto už 2805,50 Lt. Be to, prašo priteisti iš atsakovo dukteriai V. T., gimusiai 2003-04-08, išlaikymą nuo 2011-02-01 iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis.
3) Priteisti iš atsakovo dukteriai V. T. ir dukteriai I. T. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki bylos iškėlimo teisme dienos 2010-07-01 už trejus metus, tai yra už 36 mėnesius kiekvienai dukteriai, skaičiuojant įsiskolinimą po 400 Lt per mėnesį kiekvienai dukteriai, iš viso po 14 400 Lt kiekvienai dukteriai.
Nurodo, kad nors ieškovė ir atsakovas yra sukūrę šeiminius santykius (susituokę), tačiau atsakovas nevykdo pareigų vaikams - neteikia išlaikymo nepilnametėms dukterims. Nurodo, kad atsakovas nuo 2007 metų gegužės mėnesio iki 2007 metų lapkričio mėnesio atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, išėjęs į laisvę įsidarbino, tačiau pastovių lėšų šeimai neskyrė, nes nuolat girtavo, todėl šeima pragyvendavo tik iš ieškovės pajamų. Pastaruosius kelerius metus atsakovas visiškai nebeprisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovė gauna minimalų 800 Lt dydžio atlyginimą, todėl vienai patenkinti dviejų mažamečių ir savo poreikius yra sudėtinga, lėšų vos pakanka būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimui. Nurodo, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, ilgą laiką nedirba, negauna jokių stabilių ir garantuotų pajamų, todėl priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis vaikų teisės ir interesai nebūtų pakankamai užtikrinti. Dėl šios priežasties ieškovė teismo prašo priteisti nepilnametėms dukterims išlaikymą turtu, tuo užtikrinant tinkamą jų teisių apsaugą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 72), kuriuo su ieškiniu pilnai sutiko. 2010-11-16 parengiamajame posėdyje paaiškino, kad yra bedarbis, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, yra sveikas ir darbingas asmuo, turi dvi išlaikytines dukteris Indrę ir Viktoriją, patvirtino, kad turi asmeninio pobūdžio prievoles kreditoriams.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teikia išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Nurodo, kad atsižvelgus į vaikų interesus nagrinėjamu atveju naudingiausia priteisti vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, o taip pat ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo padavimo dienos. Nurodo, kad priteisus išlaikymą turtu, ieškovės pajamų neužtektų net ir minimalių vaikų poreikių tenkinimui, ieškovės nurodytas turtas yra apsunkintas kreditorių reikalavimų, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri bylos nagrinėjimo dienai nėra padalinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. T. išlaikymą nepilnametėms I. T., gimusiai 2001-12-26, ir V. T., gimusiai 2003-04-08, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis kiekvienai nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-06-21) iki I. T. ir V. T. pilnametystės. Priteisė iš atsakovo R. T. nepilnametėms I. T., gimusiai 2001-12-26, ir V. T., gimusiai 2003-04-08, po 14.400 Lt kiekvienai išlaikymo įsiskolinimą. Paskyrė ieškovę G. T. nepilnametėms I. T. ir V. T. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.
Teismas konstatavo, kad atsakovas daugiau nei trejus metus nesirūpina šeima, neprisideda prie šeimos, vaikų bei namų ūkio išlaikymo. Gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei kiti pastatai, taip pat 4 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. T. ir R. T. nuosavybė. Kadangi bendraturčio R. T. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta, teismas sprendė, kad neturi pagrindo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams atsakovui priklausančio turto dalimi. Taip pat nurodė, kad turtas, kurį prašo ieškovė priteisti kaip išlaikymą yra areštuotas ir į šį turtą yra nukreipti kreditorių reikalavimai, todėl ieškovės tikslas parduoti nekilnojamąjį turtą nebūtų pasiektas. Todėl išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir ši priteistino išlaikymo forma yra naudingiausia vaikams ir geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-15 sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo turtu ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas šeimos bylose gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta bei priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Dėl to teismas turėjo nustatyti šalims kiekvienai po ½ dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes šalys šią aplinkybę pripažįsta ir neginčija. Teismas atsižvelgė ne į nepilnamečių vaikų, o į atsakovo kreditorių interesus, dėl kurių yra grėsmė, kad šių nepilnamečiai vaikai ne tik negaus išlaikymo periodinėmis išmokomis, bet bus parduotas iš varžytynių šalims priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris galėtų bent minimaliai patenkinti nepilnamečių vaikų teisę į išlaikymą.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Nors bylos dėl šeimos santykių priskiriamos kategorijai bylų, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str., 320 str. 2 d.), šios kategorijos bylose apeliacinės instancijos teismas gali peržengti skundo ribas taip pat tik tuo atveju, kai reikia ginti viešąjį interesą. Viešojo intereso gynimas šeimos santykių bylose susijęs su nepilnamečių vaikų teisių bei interesų apsauga, todėl pagrindu peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribas galėtų būti aplinkybės, susijusios su būtinumu apginti vaikų teises. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu peržengti pateikto apeliacinio skundo ribas dėl poreikio ginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, jo neperžengdama.
LR CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.
Iš pareikšto apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė ginčija 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo turtu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Pagal CK 3.196 str. 1 d. teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 str. 3 d.). Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau, jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nedirba ir nuolatinių pajamų neturi. Atsakovo teigimu, jis pats pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Byloje nepateikti duomenys apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui dirbti ir gauti nuolatines pajamas. Juo labiau, kad pats atsakovas paaiškino, kad yra sveikas ir darbingas (b.l. 67-68). Pažymėtina, kad nors atsakovas ir vengia tinkamai vykdyti vaikų išlaikymo pareigą ir yra susidaręs išlaikymo vaikams įsiskolinimas, tačiau atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, kuris turi visas galimybes ateityje susirasti nuolatinį darbą ir turėti nuolatines pajamas savo pragyvenimui ir nepilnamečių vaikų išlaikymui. Apeliantė ginčija teismo sprendimą ir prašo priteisti išlaikymą turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. T. ir R. T. nuosavybė. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji siekia atsakovui priklausantį ½ nekilnojamojo turto dalį parduoti ir taip įsigyti didesnį butą. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Priteisus vaikams išlaikymą turtu, vaikai turėtų prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir pan.), todėl turtas gali būti perduodamas vaikams tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2006). Taigi, turto perdavimas vaikams kaip išlaikymas reikštų, kad vaikai tampa šio turto savininkais.
Iš byloje esančių VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei kiti pastatai, esantys Utenos rajono savivaldybėje, Bajoriškių kaime, o taip pat ir 4 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių G. T. ir R. T. nuosavybė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad antstolės D.Milevičienės 2008-10-22 patvarkymu, o taip pat Vilniaus apygardos teismo 2007-10-08 nutartimi aukščiau išvardintiems žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), uždėtas areštas. Atsakovas parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad turi nemažai asmeninio pobūdžio prievolių kreditoriams, kurių bendra suma, atsakovo teigimu, sudaro apie 28.000 Lt. Pati ieškovė nurodo, kad šių prievolių įvykdymo tikslu ir yra uždėtas areštas žemės sklypams, tai yra pradėtas išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto. Taigi, turto, kurį prašo ieškovė priteisti kaip išlaikymą, disponavimas yra apsunkintas, nurodytas turtas yra areštuotas ir į šį turtą yra nukreipti kreditorių reikalavimai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovės nurodytas tikslas parduoti nekilnojamąjį turtą tuo atveju, jeigu jis būtų dukterims priteistas kaip išlaikymas, nebūtų pasiektas. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir ši priteistino išlaikymo forma yra naudingiausia vaikams ir geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei teismo sprendimu priteistas iš atsakovo R. T. nepilnametėms I. T. ir V. T. po 14.400 Lt kiekvienai išlaikymo įsiskolinimas, todėl ieškovė kaip priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise, yra atsakovo kreditorė ir turi teisę kreiptis į antstolius dėl priteisto įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovui priklausančio turto.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.