Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs pareiškėjos A. N. (toliau – A. N.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas A. N. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą E. N. (toliau – E. N.) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d..

2015 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, pagal A. N. pareiškimą, atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą E. N., motyvuojant tuo, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl ko privataus kaltinimo bylos procesas nėra galimas.

Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 26 d. paskyręs taikinamąjį posėdį ir kartu pradėdamas baudžiamąjį procesą, nepriėmė nė vieno iš galimų BPK 413 str. numatytų procesinių sprendimų - procesą dėl skundo nutraukti nukentėjusiesiems ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims susitaikius arba skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vietoje to, nepagrįstai iš naujo sprendė jau išspręstą skundo priėmimo klausimą, dėl ko, skundžiama nutartis atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą jau po taikinamojo posėdžio, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pareiškėjos teigimu, privataus kaltinimo bylos procesas iš esmės jau buvo pradėtas, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, užkirto kelią baudžiamojo proceso tvarka realizuoti įstatymu jai suteiktą teisę ir pažeidė jos teises bei teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos A. N. skundas tenkinamas iš dalies.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šis procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Šio proceso ypatumas yra tai, jog byla teisme nagrinėjama, neatlikus ikiteisminio tyrimo, dėl ko privataus kaltintojo skunde (pareiškime) privalo būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas asmuo, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keliami didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kurį ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

BPK 412¹ str. 1 d. yra įvirtinti atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagrindai. Pagal minėtą straipsnį teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Sutinkamai su BPK 413 str. 1 d. nuostatomis, tokiu atveju, kai nėra BPK 412¹ str. 1 d. numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad taikinamasis procesas pradedamas tik tokiu atveju, kai teismas, priėmęs privataus kaltintojo skundą nusprendžia, jog jis atitinka privataus kaltinimo skundams keliamus reikalavimus ir jame išdėstytų aplinkybių ištyrimas privataus kaltinimo bylų proceso tvarka yra galimas, t. y. nėra BPK 412¹ str. 1 d. numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą. Taikinamojo posėdžio metu šalims nepavykus susitaikyti, remiantis BPK 413 str. 5 d. nuostatomis, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į aptartų teisės normų visumą, vertinant jas kompleksiškai kitų BPK XXX skyriaus nuostatų, reglamentuojančių privataus kaltinimo bylos procesą, kontekste, galimybės atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, vadovaujantis BPK 412¹ str. nuostatomis, šioje proceso stadijoje, t. y. po taikinamojo šalių posėdžio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas nenumato.

Šiame kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad 2015 m. balandžio 28 d. pareiškimu A. N. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą E. N. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.. 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados (toliau – (duomenys neskelbtini) policijos nuovada) vyresnysis tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, jog negavus prokuroro reikalavimo, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., neatliekamas, byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Klausimas dėl šio nutarimo teisėtumo nėra sprendžiamas, todėl teismas dėl šio nutarimo pagrįstumo nepasisako. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, A. N. 2015 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą, prašydama pradėti privataus kaltinimo procesą E. N. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d.. Šis pareiškimas, sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, Kauno apylinkės teisme buvo priimtas, nes vadovaujantis BPK 413 str. nuostatomis, buvo surengtas taikinamasis posėdis, į kurį buvo kviečiama tiek pareiškimą teismui pateikusi A. N., tiek ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu kaltinamas E. N.. Taikinamojo posėdžio metu A. N. ir E. N. sutaikyti nepavyko, todėl, remiantis BPK 413 str. 5 d., A. N. skundas turėjo būti perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje arba, nustačius aplinkybes, numatytas BPK 409 str. 5 d. – privataus kaltinimo procesas nutrauktas ir bylos medžiaga perduota prokurorui, tačiau nei vienas iš paminėtų sprendimų priimtas nebuvo. Apylinkės teismas, konstatavęs, jog dėl BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. N. privataus kaltinimo pareiškimą. Sutikti su tokiu apylinkės teismo sprendimu, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, jog privataus kaltinimo bylos procesas nagrinėjamu atveju iš esmės jau buvo pradėtas, kadangi taikinamasis posėdis yra privalomas preliminarus privataus kaltinimo bylų proceso etapas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymą.

Analizuojant A. N. Kauno apylinkės teismui pateikto privataus kaltinimo pareiškimo turinį, akivaizdu, jog privataus kaltinimo bylos procesą sutuoktinio E. N. atžvilgiu ji prašo pradėti pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d.. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik A. N. pareiškime įvardintas BK straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, bet ir detalus E. N. veiksmų, atliktų A. N. atžvilgiu, aprašymas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. 2 d. nuostatas kilti, būtina nustatyti, jog fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas kaltais kaltinamo asmens veiksmais buvo atlikti savo artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu. Priešingu atveju, analogiški asmens veiksmai gali būti vertinami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d.. Artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokos yra apibrėžtos BK 248 str. nuostatose, remiantis kuriomis, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; šeimos nariai - kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Sutinkamai su A. N. skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas E. N. yra jos sutuoktinis. Remiantis Lietuvos informacinės teismo sistemos (LITEKO) duomenimis, šiuo metu Kauno apylinkės teisme vyksta E. N. ir A. N. skyrybų procesas, kuris vis dar nėra užbaigtas, t. y. galutinis sprendimas jų santuokos nutraukimo byloje vis dar nėra priimtas, o tai, sutinkamai su aukščiau aptartomis BK 248 str. nuostatomis, leidžia juos pagrįstai laikyti šeimos nariais (sutuoktiniais) ir spręsti E. N. baudžiamosios atsakomybės, pagal BK 140 str. 2 d. nuostatas, klausimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad santuokos nutraukimas, po nusikalstamos veikos padarymo ar santuokos nutraukimo bylos iškėlimas ir nagrinėjimas (tiek prieš, tiek po nusikalstamos veikos padarymą) savaime nėra aplinkybe šalinančia galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., nes iš santuokos kylančios sutuoktinių teisės ir pareigos pasibaigia ir šeimos teisiniai santykiai tarp sutuoktinių nutrūksta tik įsiteisėjus teismo sprendimui santuoką nutraukti (CK 3.7 str. 3.26 – 3.28 str., 3.49 str., 3.66 str. 1 d.).

Esant šių duomenų visumai, jų kontekste vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą, pažymėtina, kad baigtinis sąrašas nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas, yra pateikiamas BPK 407 str. – tai nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148 str., 152 str., 154 str., 155 str., 165 str., 168 str., 187 str. 1 d. ir 3 d., 188 str., 313 str.. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, akivaizdu, jog A. N. pareiškime aprašyta nusikalstama veika (BK 140 str. 2 d.) į BPK 407 str. įtvirtintą sąrašą nepatenka, kas suponuoja išvadą, kad ikiteisminis tyrimas dėl privataus kaltinimo pareiškime išdėstytų aplinkybių nagrinėjamu atveju turi būti atliekamas bendra tvarka. Iš esmės analogišką išvadą skundžiama nutartimi padarė ir apylinkės teismas, nurodydamas, kad BPK 407 str. nuostatos nenumato privataus kaltinimo bylos proceso nusikalstamoms veikoms, įtvirtintoms BK 140 str. 2 d.. Ši apylinkės teismo išvada yra teisinga, tačiau, sutinkamai su BPK 409 str. 5 d., jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismui surengus A. N. ir E. N. taikinamąjį posėdį, kuris, sutinkamai su aukščiau išdėstyta aukštesniojo teismo argumentacija, yra privataus kaltinimo proceso dalis, ir padarius išvadą, jog E. N. galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, (t. y. nusikalstamą veiką, neįtrauktą į BPK 407 str. įtvirtintą sąrašą), teismas pradėtą privataus kaltinimo procesą turėjo nutraukti ir bylos medžiagą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais akivaizdu, jog negali būti priimtas ir A. N. skunde prašomas sprendimas – privataus kaltinimo proceso pradėjimas pagal BK 140 str. 2 d., kadangi kaip jau buvo minėta, dėl šios veikos turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl remiantis išdėstytu, 2015-11-04 nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas, numatytas BPK 409 str. 5 d..

Nors dėl šio įvykio (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. N. skundą buvo atsisakyta, tačiau konstatuoti, jog tai būtų pakartotinis pareiškimo pateikimas ikiteisminio tyrimo institucijoms, teisinio pagrindo nėra. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai A. N. pateiktame pareiškime detaliai analizuojama nusikalstama veika, įtvirtinta BK 140 str. 1 d.. Šis straipsnis, remiantis aukščiau aptartomis BPK 407 str. nuostatomis, yra įtrauktas į baigtinį sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Po to, kai 2015-05-08 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, A. N. 2015 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismui pateikė privataus kaltinimo pareiškimą, tačiau jame E. N. buvo kaltinamas jau ne BK 140 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, (išskyrus atvejus, kai nustatomi smurto artimoje aplinkoje požymiai), bet BK 140 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo, kuris į BPK 407 str. sąrašą nepatenka, įvykdymu. Kaip seka iš jau aukščiau paminėtų aplinkybių, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti ne dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o padarius išvadą, kad tai yra privataus kaltinimo byla, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, t. y. iš esmės buvo sprendžiamas tik gauto pareiškimo žinybingumo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad E. N. veiksmuose, detaliai aprašytuose A. N. pareiškime, įžvelgiama nusikalstama veika, dėl kurios privalomai turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, vien tai, jog pareiškėja dėl šio įvykio jau buvo pateikusi pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijoms, nurodydama galimai netinkamą E. N. veiksmų kvalifikaciją, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nelaikytina kliūtimi, vadovaujantis BPK 409 str. 5 d., perduoti bylos medžiagą prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: privataus kaltinimo procesą pagal A. N. pareiškimą nutraukti ir bylos medžiagą ikiteisminio tyrimo atlikimui perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.