Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. balandžio 28 d. priimto nutarimo Nr. 93-287 netaikyti nuteistajam D. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį. 2015 m. gegužės 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: D. R. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 9 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 8 d.2017 m. balandžio 28 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-287 nutarta netaikyti nuteistajam D. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad atlikdamas bausmę nuteistasis pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, t. y. nesielgė nepriekaištingai. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 51 balas pagal OASys metodiką. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, neįvykdė visų jam skirtų Komisijos rekomendacijų. Todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. R. skundą, nurodant, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas. Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Skunde nuteistasis D. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę. Taip pat ignoruota Europos Tarybos rekomendacija Nr. R(99)2 „Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo“, kurioje akcentuojamas būtinumas taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir kaip priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, padedančią asmeniui grįžti į visuomenę. Nuteistasis teigia suvokiantis, kad jo prašymas neįpareigoja teismo elgtis kitaip, nei numato įstatymas, jis to ir neprašo. D. R. prašo teisingai ir objektyviai vertinti visas faktines bylos aplinkybes. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik teisinio statuso pakeitimas, bausmės atlikimo sąlygų švelninimas. Asmuo yra ir toliau prižiūrimas bei stebimas, pažeidus priežiūros reikalavimus, jis grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti neatliktos bausmės. Nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, jog pasitaisė ir nebenusikals. Jis turi aiškius ir konkrečius tikslus – puoselės socialinius ryšius, dirbdamas padės šeimai, taip pat laikysis visų teismo jam paskirtų įpareigojimų, gerbs priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą, atliks visą bausmę. Nuteistasis nori vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, pareigingu piliečiu, kuri turi ne tik teises, bet ir pareigas.Nuteistojo D. R. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, kuri ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Pateiktos bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. neatitinka nei formalaus, nei materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, todėl apylinkės teismas, atmesdamas jo skundą, lygtinio paleidimo institutą reglamentuojančių įstatymų nuostatų nepažeidė. D. R. individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta: dirbti pataisos įstaigoje, mokytis pataisos įstaigoje, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Būrio, kuriame nuteistasis atlieka bausmę, viršininkas pateikė išvadą (b. l. 19), kad D. R. plano vykdymo laikotarpiu tęsė darbinę veiklą VĮ „Mūsų amatai“, mokėsi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre staliaus specialybės, epizodiškai dalyvavo nuteistųjų visuomeniniuose renginiuose, tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus bei tiek pat kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios yra galiojančios. Šios aplinkybės būrio viršininkui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija, pritardama šiai išvadai, pažymi, kad D. R. galimo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas nebe pirmą kartą, todėl pirmąjį kartą Komisijai atsisakius taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, D. R. turėjo būti itin motyvuotas stengtis kuo pavyzdingiau vykdyti jam nustatytas rekomendacijas bei individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tokio tikslo nuteistasis akivaizdžiai neturėjo ir elgėsi taip, kaip yra įpratęs elgtis, o ne taip, kaip priimta elgtis visuomenėje. Atkreiptinas dėmesys, kad D. R. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė (2 metai 6 mėnesiai) nėra ilgalaikė, todėl lygtinio paleidimo svarstymas galimas atlikus 1/3 šios bausmės. Tačiau nuteistasis nuo pat atvykimo į pataisos namus nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų. Iš viso jis baustas drausminėmis nuobaudomis vienuolika kartų, vieną kartą nuobauda jam neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje (b. l. 20). Paskutinė nuobauda gauta 2016 m. lapkričio 25 d., t. y. vos prieš pusmetį. Nors D. R. du kartus už gerą elgesį bei sąžiningą darbą yra ir paskatintas, tačiau tai nenusveria jo sistemingai daromų režimo pažeidimų. Pažymėtina, jog nuteistojo daromi pažeidimai sunkėja, paskutinės nuobaudos gautos už itin šiurkščius taisyklių pažeidimus – alkoholio vartojimą bei uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą. Šie duomenys neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo elgesys keičiasi pozityvia linkme.Šiuo metu lygtinio paleidimo taikymui kelią užkerta ir D. R. emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys bei palaikomos nuostatos. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis save vertina išimtinai gerai, labai pasitiki savimi, save apibūdina tik iš teigiamos pusės, neigiamų savybių negeba įvardyti. Savimi yra patenkintas ir nieko nenorėtų keisti. Be to, nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, ne visada priima atsakingus sprendimus, jis bent kartą yra naudojęs psichologinį smurtą, siekdamas asmens paklusnumo. Nors D. R. įvardija savo ateities planus, tačiau nenurodo žingsnių, kaip juos pasieks, taip pat stebima dviprasmiška nuostata jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu. Šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad D. R. yra nelinkęs keisti turimų nuostatų, aplinkinių pagalbą sunkiai priima, jis stokoja savikritiškumo, savo poelgių racionalaus apmąstymo bei galimų pasekmių numatymo įgūdžių. Bylos medžiaga liudija, kad D. R. yra nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – galimybės įsidarbinti išėjus į laisvę nebuvimas ir dažnas atsidūrimas rizikingose situacijose dėl savo veiklos bei draugų rato. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių veiksnių rizika galimam pakartotiniam nusikalstamumui nėra aktyviai mažinama. Iki suėmimo nuteistasis dažnai keisdavo darbovietes, buvo įgijęs vienuolikos klasių išsilavinimą be specialybės. Pataisos įstaigoje mokėsi dvyliktoje klasėje, šiuo metu mokosi staliaus specialybės, dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose. Sutiktina, kad D. R. darbinės veiklos neignoruoja, tačiau pastangų susirasti darbą laisvėje nededa. Paleistas lygtinai jis planuoja kreiptis į darbo biržą, duomenų, kad pats aktyviai ieškotųsi darbo, bylos medžiagoje nėra. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad D. R. yra įvykdęs nusikalstamų veikų ir užsienio valstybėse – Vokietijoje, Norvegijoje, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Be to, jam sunku atsispirti buvusių kolegų bei kompanionų spaudimui, t. y. nuteistajam tikslinga atsargiau rinktis draugus bei pažįstamus, tačiau bylos medžiagoje apie D. R. apsisprendimą nutraukti ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis duomenų nėra. Nuo paskutinio svarstymo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo vos vienu balu – nuo 52 iki 51 balo pagal OASys metodiką, ir ši rizika išlieka vidutinė. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma nustatyta 20 balų, taigi, daugiau nei pusę taškų sudaro dinaminiai balai, kurie dar gali būti koreguojami. Tačiau, jau minėta, D. R. nesilaiko pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, aktyviai nedalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo netinkamas mąstymas bei elgesys esmingai nepasikeitė. Savo iniciatyva jokių papildomų veiksmų mažinti nusikalstamo elgesio riziką D. R. nesiėmė. Tai rodo, jog nuteistasis jam nustatytas priemones vykdo daugiau formaliai, selektyviai ir sėkmingai integruotis į visuomenę neplanuoja.Nuteistojo skunde nurodytos Europos Tarybos rekomendacijos „Dėl lygtinio paleidimo“ ir „Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo“ nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamos, nes tiek Komisija, tiek apylinkės teismas savo priimtus sprendimus išsamiai motyvavo, paaiškino, kodėl nuteistasis netenkina lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Tuo pačiu pažymėtina, kad rekomendacijos nėra privalomos. Rekomendacija suteikia galimybę institucijai pranešti savo nuomonę ir pasiūlyti veiksmų kryptį, teisiškai neįpareigojant tų, kuriems rekomendacija yra skirta. Analizuojamu atveju Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys lygtinio paleidimo taikymą, nesikerta su minėtų rekomendacijų nuostatomis. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo turi galimybę išeiti į laisvę anksčiau bausmės atlikimo pabaigos termino, tačiau šiai galimybei įgyvendinti būtinas nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu bei aktyvios pastangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo D. R. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.