- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- I-2121-821/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Bronius Januška
- Trečiasis asmuo
- L. L., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriui
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Champs“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės- Markovienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei V. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Champs“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, L. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Baltic Champs“ su skundu (1 tomo b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 25 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)- 57; 2) įpareigoti Komisiją klausimą dėl L. L. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo išnagrinėti iš naujo ir įvertinti visas sprendimui priimti svarbias aplinkybes.
Skunde paaiškina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. nuo 2000 m. kovo 29 d. iki 2006 m. kovo 19 d. dirbo ūkininko K. J. ūkyje grybų skynėja. Nuo 2002 m. gruodžio 23 d. iki 2006 m. kovo 19 d. L. L. buvo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose. Nuo 2006 m. kovo 20 d. dirbo svėrėjos-fasuotojos pareigose (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. vykdant įmonės reorganizavimą visi ūkininko K. J. ūkio darbuotojai buvo perkelti į įmonę UAB „Baltic Champs“). L. L. UAB „Baltic Champs“ nedirba nuo 2017 m. kovo 15 d. (darbo sutartis nutraukta jos prašymu).
Atkreipia dėmesį į tai, kad grybų skynėja grybų auginimo kameroje skina iš lentynos nuo platformos grybus ir deda juos į dėžutes, kurias sandėliuoja ten pat ant platformos. Svėrėja- fasuotoja rūšiuoja ir sveria grybus dėžutėse. Pakrovimo/ iškrovimo darbus atlieka pievagrybio ūkio darbininkai (pagalbiniai darbininkai) grybų auginimo kameroje ir svėrimo fasavimo patalpoje. Šias aplinkybes patvirtina pareiginiai nuostatai, saugos ir sveikatos instrukcija, ergonominių rizikos veiksnių tyrimo protokolas.
Pabrėžia, kad iš Darbuotojos darbo veiklos raidos matyti, kad L. L. dar iki pradėdama dirbti pas pareiškėją dirbo fizinį darbą. Be to, laikotarpiu nuo 1995 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. kovo 15 d. (t. y. 15,5 metų) buvo L. L. personalinės įmonės savininkė, tačiau 2017 m. sausio 30 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-19 (toliau – ir Tyrimo aktas) neanalizuota šios įmonės veikla bei L. L. darbo pobūdis ir su tuo susiję pavojingi jos darbo personalinėje įmonėje aplinkos veiksniai.
2017 m. vasario 28 d. pareiškėja iš Valstybinės darbo inspekcijos gavo 2017 m. vasario 22 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 59 (toliau – ir Patvirtinimo aktas), kuriame L. L. nustatyta profesinė liga – profesinė lėtinė juosmens radikulopatija, L4/5, L5/S1 diskų medialinės išvaržos, sukelta sunkių krovinių kilnojimo ir pernešimo. 2017 m. gegužės 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) raštu Nr. (11.3)I-2798 kreipėsi į Komisiją dėl nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo, manydama, jog profesinė lėtinė juosmens radikulopatija negalėjo vystytis – profesinis susirgimas galėjo būti nustatytas nepagrįstai, kadangi Tyrimo akte nurodyti profesinės rizikos veiksniai yra priimtini, o darbo veiklos raida (įmonės savininkė, vaiko priežiūros atostogos, darbas pusę dienos) kelia abejonių dėl lėtinės profesinės ligos išsivystymo galimybių.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad Komisija 2018 m. sausio 25 d. išvadoje Nr. 3EIC (13.2)-57 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ (toliau – ir Išvada) neįvertinusi visų reikšmingų aplinkybių, nustatė, kad L. L. profesinė liga yra diagnozuota pagrįstai. Su tokia atsakovės išvada nesutinka.
Remdamasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, Komisijos nuostatų 8–9 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6 punktu teigia, kad reikšminga dalis kriterijų profesinei ligai nustatyti nebuvo įvertinti arba įvertinti paviršutiniškai, remiantis tik darbuotojos paaiškinimais, neatsižvelgiant į pareiškėjos teiktus įrodymus. Neginčija pačio darbuotojos ligos fakto, tačiau nesutinka, jog ją sukėlė darbo UAB „Baltic Champs“ pobūdis.
Pabrėžia, kad Išvadoje visiškai neįvertinti duomenys apie darbo pobūdį ankstesnėse L. L. darbovietėse. Komisija nevertino aplinkybės, kad ji (nuo 1995 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. kovo 15 d., t. y. 15,5 metų) buvo savo personalinės įmonės savininkė (nesiaiškino šios įmonės vykdomos veiklos ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant profesinės ligos kilimo priežastis). Atsakovė Išvadoje neatsižvelgė į tai, kad L. L. sveikata buvo tikrinama pagal nustatytą sveikatos patikrinimo grafiką ir per visą darbo laiką darbuotoja neturėjo nusiskundimų. Darbuotojos privalomojo sveikatos tikrinimo išvados patvirtina, kad ji dirbti gali. Be to, atsižvelgiant į darbuotojos prašymus nuo kai kurių darbų ji buvo atleista (nedirbo šaldytuvo patalpose dėl alergijos šalčiui), buvo perkelta į kitą padalinį, kas rodo, jog UAB „Baltic Champs“ buvo laikomasi visų nustatytų darbo saugos reikalavimų bei atsižvelgiama į darbuotojų nusiskundimus dėl nepatogumų. Vyr. sandėlininkės paaiškinimas patvirtina, kad svėrėjos- fasuotojos naudojamos taros svoris yra nuo 2 kg iki 5 kg. Šiame paaiškinime taip pat nurodoma, kad darbo metu svėrėjoms-fasuotojoms į pagalbą skiriamas pievagrybių ūkio darbininkas, kuris atneša darbui reikalingas priemones (paletes, dėžes, indelius) ir išveža grybus į greito šaldymo kameras su hidrauliniu keltuvu. Šią aplinkybę įrodo ir pievagrybio ūkio darbininkų (sandėliavimo padalinio) pareiginiai nuostatai. 2017 m. rugsėjo 21 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjos atstovas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas A. P. patvirtino, kad metalinė konstrukcija (grybų skynimo platforma) sveria apie 30 kg, tačiau neigė, jog darbuotojai pačiai ją tekdavo kelti ant stelažo. Šį darbą atlieka pievagrybių ūkio darbininkai, kurie paruošdavo grybų auginimo kameras (sukabindavo grybų skynimo platformas ant stelažų), atveždavo dėžutes į kamerą, išveždavo produkciją.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (1 tomo b. l. 127–132) paaiškina, kad Komisija, vadovaudamasi teisės aktais, atliko visapusišką dokumentinės medžiagos tyrimą L. L. profesinės ligos nustatymo byloje. Atvejo nagrinėjimo metu buvo išnagrinėti tyrimo ir patvirtinimo aktai. L. L. yra 46 metų amžiaus, išsilavinimas – profesinis. Bendras darbo stažas metais yra 25,53. Paskutinius 3,51 m. dirbo svėrėja-fasuotoja UAB „Baltic Champs“. Nurodo L. L. darbinės veiklos periodus, iš jos paaiškinimo nustatytas faktines aplinkybes. Ūkininko K. J. grybų ūkis – pagrindinė L. L. darbovietė, kurioje ji išdirbo virš 16 metų. Vadovaujantis Tyrimo akto 13 punkte pateikiama informacija, L. L. profilaktiškai sveikatą tikrinosi pareigingai – 2000-03-29, 2006-03-20, vėliau beveik kasmet. 2017 m. birželio 26 d. Komisija gavo (Nr. 1EK(13.1)-161) VšĮ Širvintų rajono privalomojo sveikatos priežiūros centro siųstą L. L. asmens sveikatos istorijos kopiją nuo 2011 metų. Vykusio posėdžio metu L. L. teigė, kad darbo metu jai tekdavo kelti sunkų metalinį stovą, ant kurio tekdavo lipti ir stovint ant jo skinti grybus. Grybų skynime buvo labai sunku ir taip ji dirbo apie 2,5 metų, vėliau išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. Grįžus po vaiko priežiūros atostogų dirbo grybų fasavime. UAB „Baltic Champs“ atstovas A. P. teigė, kad metalinės konstrukcijos, kurią tekdavo kelti pilietei, svoris yra apie 30 kg ir ją reikdavo L. L. kartu su savo bendradarbe užkelti į iki 2 metrų aukštį, perkelti minėtą metalinę konstrukciją tekdavo du kartus per dieną.
Mano, kad Komisija nuodugniai ištyrė šį atvejį, atlikdama eilę veiksmų (tyrimas tęsėsi beveik aštuonis mėnesius), vertindama tiek pareiškėjos atstovo, tiek L. L. paaiškinimus bei visą turimą medicininę dokumentaciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus skyrius, atsiliepdamas į pareiškėjos skundą (1 tomo b. l. 123) nurodo, kad nedalyvavo priimant sprendimą dėl profesinės ligos nustatymo ir skundą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą (1 tomo b. l. 125–126) nurodo, kad L. L. nustatyta profesinė liga buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-517, todėl VSDFV Šiaulių skyrių prašė įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (2 tomo b. l. 89–90) paaiškina, kad įmonėje Širvintų filiale darbuotojams teko kilnoti sunkias metalines konstrukcijas: filialo susirinkimuose ne kartą buvo keliamas klausimas, kad darbdavys privalo įdarbinti ceche vyrus, kad skynėjomis dirbančios moterys nekilnotų metalinių konstrukcijų, nes šis krūvis moterims nepakeliamas. Nepaisant to, darbo sąlygos nesikeitė ir darbdavys nesiėmė jokių priemonių palengvinti ceche dirbančių moterų darbą – nuolatiniai nusilenkimai ir tuo pat metu nuo 2 iki 6 kg svorio plastmasinių dėžių su grybais kilnojimas, kurias reikėjo kilnoti per visą cecho patalpą. Faktiškai situacija nepasikeitė ir iki šiol grybų pakrovimo darbus atlieka dirbančios sverėjos-fasuotojos.
Nurodo, kad ji 1995 m. buvo atidariusi savo personalinę įmonę, kurios paskirtis buvo prekyba mediena (rąstais), tačiau ji įmonėje jokių fizinių darbų neatlikinėjo, ji tvarkė įmonės buhalteriją ir pildė užsakymų važtaraščius: medienos pervežimu nuo miško iki užsakovų užsiiminėjo jos buvęs sugyventinis. Personalinės įmonės veikla vyko nuo 1995 m. iki 1998 m. Trečiajam asmeniui L. L. pradėjus dirbti pareiškėjos įmonėje, personalinė įmonė jokios veiklos nevykdė, negaudavo jokių pajamų ir neturėjo darbuotojų, o 2011 m. buvo likviduota.
Pažymi, kad pareiškėjos įmonėje yra ne tik kenksmingos darbo sąlygos, bet ir kenksmingos darbo aplinkos veiksniai: kaip matyti iš prie atsiliepimo pridedamos trečiojo asmens išrašo iš medicininių dokumentų kopijos, 2000-06-01 L. L. jau buvo diagnozuotas lėtinis apsinuodijimas herbicidais (formaldehidu). Toks apsinuodijimas buvo diagnozuotas ne tik jai, bet ir kitiems darbuotojams.
Mano, kad Komisijos išvada yra pagrįsta ir įrodyta faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jos naikinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Šiaulių skyrius sutinka su pareiškėjos skundu ir prašo skundą tenkinti. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (2 tomo b. l. 107–110) nurodo, kad profesinė lėtinė juosmens radikulopatija negalėjo vystytis todėl, kad pareiškėjos pateiktoje Saugos ir sveikatos instrukcijoje atliekant krovos darbus rankomis Nr. 7 kilnojimo normos neviršijo leistinų normų (moterims iki 10 kg). Medicinos dokumentai, Tyrimo aktas bei Patvirtinimo aktas kelia abejonių dėl profesinio susirgimo nustatymo pagrįstumo, kadangi Tyrimo akte nurodyti profesinės rizikos veiksniai yra priimtini, o darbo veiklos raida (personalinės įmonės savininkė, vaiko priežiūros atostogos, nepilna darbo diena) galėjo nesukelti lėtinės profesinės ligos. Tyrimo akte, Išvadoje nagrinėjamas tik Darbuotojos darbas K. J. ūkyje ir UAB „Baltic Champs“, nors darbuotoja daug metų buvo personalinės įmonės savininkė, dirbo kitose darbovietėse. Prie Tyrimo akto pateiktuose Pareiškėjo profesinės rizikos nustatymo kortelėse (svėrėjas-fasuotojas, grybų skynėjas) išvardinti profesinės rizikos veiksniai neviršija higienos normų reikalavimų. Duomenų apie kitose darbovietėse galimus profesinės rizikos veiksnius nėra.
Mano, kad lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka nebuvo tinkamai pripažintas profesine liga, nes atsakovė tinkamai neanalizavo Tyrimo akte, Pažymoje bendrųjų profesinių ligų nustatymo kriterijų: ligos anamnezės, gyvenimo anamnezės, darbo veiklos raidos, panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimo įmonėje, nepatikrino priežastinių ryšių tarp kenksmingų darbo aplinkos veiksnių ir profesinės ligos, neįvertino, kad kenksmingi darbo aplinkos veiksniai galėjo būti ir kitose darbovietėse.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasi jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė tinkamai netyrė ir nesiaiškino aplinkybės dėl 30 kg platformos kėlimo. Išvada, kad L. L. teko kelti 30 kg platformą iki 2 m aukštį padaryta remiantis tik pačios darbuotojos pareiškimais. Abejoja, ar dvi moterys gali užkelti tokio svorio platformą. Mano, kad nebuvo tinkamai nustatytas priežastinis ryšys tarp diagnozuotos ligos ir darbo UAB „Baltic Champs“.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atstiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad rizikos veiksniai ne visada turi viršyti higienos normas tam, kad būtų nustatyta profesinė liga. Kiekvienu atveju atsižvelgiama į darbuotojo individualias savybes, individualų jautrumą. Rizikos vertinimas galėjo būti atliktas galimai neįvertinant visų L. L. darbų kontekste, buvo vertinama pilna L. L. darbo raida UAB „Baltic Champs“ ir įvertinti visi veiksniai, įvertintos visos darbo sąlygos. Komisijos posėdyje UAB „Baltic Champs“ darbuotojas, nurodydamas rampos svorį – 30 kg, patvirtino, kad ją kelia dvi darbuotojos. Reikia nustatyti tiesioginį ryšį tarp darbo sąlygų ir sveikatos pakenkimo. Jeigu darbuotoja dirba nuo pat savo stažo pradžios tik vienoje darbovietėje, tuomet galima teigti, jog toje darbovietėje ir išsivystė diagnozuota liga. Bet jei yra kelios darbovietės, tai galimas suminis veiksnių poveikis ir niekur nėra nurodoma, kad L. L. nustatyta profesinė liga konkrečiai išsivystė pareiškėjos darbo vietoje. Dėl L. L. darbo personalinėje įmonėje paaiškino, kad posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens klausė dėl darbo personalinėje įmonėje. Pastaroji paaiškino, kad dirbo buhalterinius darbus, kurie neturėjo įtakos išvados priėmimui, todėl jie ir nebuvo paminėti išvadoje.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad jos personalinė įmonė faktiškai veikė trumpą laiką (apie 2 m), tuo metu, kai ji laukėsi ir buvo vaiko priežiūros atostogose. Personalinė įmonė buvo uždaryta vėliau, nes turėjo skolą Sodrai, kurią reikėjo sumokėti. Nurodo, kad fizinis krūvis moterims UAB „Baltic Champs“ darbovietėje tik didėja, teko dirbti viršvalandžius. Posėdžio metu pateikė notariškai patvirtintus liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad dirbant pareiškėjos darbovietėje patiems reikėjo nešioti sunkias paletes. Dirbdama šioje darbovietėje ji buvo apsinuodijusi cheminiais preparatais (yra užfiksuota dokumentuose). Sveikatos patikrinimai vyko darbovietėje.
Trečiojo suinteresuoto asmens VDI Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad buvo lankytasi UAB „Baltic Champs“ dėl darbo ir poilsio režimo, tačiau atvykus pažeidimų nenustatyta. 2014 m. gegužės 14 d. pareiškėjos tikrinimo metu pateikta viena iš rekomendacijų – surinkti ir įvertinti duomenis dėl įmonės darbuotojų sergamumo, ypač grybų skynėjų, surinkėjų sektoriuje. Pareiškėja neskyrė pakankamai dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų VSDFV ir VSDFV Šiaulių skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2018 m. sausio 25 d. išvados Nr. 3EK(13.2)-57 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ (1 tomo b. l. 7–12) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų matyti, kad darbo medicinos gydytoja O. V. 2017-02-22 profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 59 L. L. patvirtino profesinės ligos diagnozę – profesinę lėtinę juosmens radikulopatiją, L4/5, L5/S1 diskų medialines išvaržas, sukeltas sunkių krovinių kilnojimo ir pernešimo (1 tomo b. l. 14). Komisija surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad L. L. pagrįstai diagnozuota minėta liga. Pareiškėja nesutinka su L. L. nustatyta profesine liga ir prašo panaikinti Išvadą, įpareigojant atsakovę klausimą dėl L. L. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo išnagrinėti iš naujo ir įvertinti visas sprendimui priimti svarbias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V- 37 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-506 redakcija) patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais. Komisijos uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal pareiškėjų skundus (Nuostatų 7 punktas). Iš Nuostatų 30 ir 31 punktų matyti, kad sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo įforminamas surašant atitinkamą Komisijos išvadą. Taigi Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuri, pagal teisės aktus, yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Būtent Komisija, būdama specialia ekspertine institucija, sprendžia dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-916-858/2016).
Vykdydama teisės aktuose nurodytas funkcijas, Komisija, gavusi pareiškėjos nesutikimą su profesinės ligos diagnozės nustatymu L. L., turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą bei profesinės ligos nustatymo kriterijus (Kriterijų 6 punktas) turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2817/2011; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-502/2016).
Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį, administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo turi spręsti tik teisės klausimus, t. y. ar Komisija, patvirtindama arba paneigdama profesinės ligos diagnozę, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Būtent – teismas turi nustatyti, ar Komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo buvo laikomasi Komisijos nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-1047/2013).
Byloje nustatyta, kad L. L. 2017 m. sausio 30 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-19 (1 tomo b. l. 16–19) UAB „Baltic Champs“ nurodyta kaip paskutinė bendrovė, kurioje veikė profesinės rizikos veiksniai, galėję sukelti įtariamą profesinę ligą, ir nurodytos priežastys, susijusios su įtariamos profesinės ligos diagnoze – krovinių pernešimas ir kėlimas. Patvirtinimo akte L. L. buvo diagnozuotos profesinės ligos – profesinė lėtinė juosmens radikulopatija, L4/5, L5/S1 diskų medialinės išvaržos, sukeltos sunkių krovinių kilnojimo ir pernešimo (1 tomo b. l. 14). VSDFV 2017-05-04 raštu Nr. (11.3)I-2798 „Dėl L. L. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo“ (2 tomo b. l. 70–71) kreipėsi į Komisiją, prašydama peržiūrėti L. L. nustatytos profesinės ligos pagrįstumą. Komisija šioje byloje skundžiamoje Išvadoje (1 tomo b. l. 7–12) patvirtino, kad L. L. profesinė liga yra diagnozuota pagrįstai.
Nustatant profesinę ligą, pagal Kriterijų 6 punktą vertinama: ligos anamnezė; gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.); darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje); profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.; laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai; privalomų sveikatos tikrinimų duomenys; diferencinė diagnostika; asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys; panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje; mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai.
Iš byloje esančių Profesinės ligos priežasčių tyrimo ir patvirtinimo aktų matyti, kad nustatyta L. L. profesinės ligos priežastis – krovinių pernešimas ir kėlimas. Pareiškėja neigia Komisijos nustatytą aplinkybę, kad L. L. dirbant grybų skynėja kartu su bendradarbe tekdavo kelti 30 kg metalinės konstrukcijos platformą į iki 2 m aukštį ant stelažo. Pareiškėjos teigimu, šį darbą atlieka pievagrybių ūkio darbininkai, kurie paruošdavo grybų auginimo kameras. Šios aplinkybės nustatytos, remiantis ne tik trečiojo suinteresuoto asmens L. L. pateiktais paaiškinimais, kaip teigia pareiškėja, bet jas Komisijos posėdyje patvirtino ir UAB „Baltic Champs“ darbuotojas, nurodydamas rampos svorį – 30 kg, patvirtino, kad ją kelia dvi darbuotojos, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens pateikti notariškai patvirtinti kitų dviejų pareiškėjos darbuotojų svėrėjos-fasuotojos J. V. ir grybų skynėjos Z. Pranskūnienės parodymai, kurios parodė, kad dirbant teko kelti ir pernešinėti sunkias grybų paletes. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais UAB „Baltic Champs“ minėtų darbuotojų parodymais, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti darbdavį.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad nustatyta profesinė liga L. L. Komisijos buvo patvirtinta įvertinus ne pavienius rizikos veiksnius, bet jų visumos poveikį darbuotojos sveikatai per visą jos darbo veiklos laikotarpį. Iš Tyrimo akto ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad tokie profesinės rizikos veiksniai kaip krovinių kėlimas ir pernešimas buvo atliekamas tiek K. J., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, įmonėje, tiek UAB „Baltic Champs“ perkėlus K. J. ūkio darbuotojus, kuriose šie veiksniai L. L. veikė atitinkamai 13,35 m ir 3,51 m. Iš Komisijos Išvados matyti, kad buvo atsižvelgta ir į tai, jog L. L. teko dirbti nepatogioje darbo pozoje. Taip pat buvo papildomai remiamasi duomenimis iš darbuotojos medicininių dokumentų, išnagrinėta nauja gauta medicininė informacija. Kaip minėta, Komisijoje buvo vertinta ne tik L. L. darbas UAB „Baltic Champs“, bet visa L. L. darbinė veikla ir jos metu darbuotoją veikę ir veikiantys kenksmingi darbo aplinkos veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog savo personalinėje įmonėje L. L. dirbo buhaltere, t. y. darbą, nesusijusį su krovinių pernešimu ir kėlimu, todėl dėl jo, kaip nesusijusio su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, Komisija nepasisakė. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu teiginiu, kad nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės (pareiškėjos pirmieji nusiskundimai, sveikatos patikrinimai, darbas personalinėje įmonėje, sunkių konstrukcijų kėlimas ir kt.) darbuotojai diagnozuojant profesinę ligą. Bylos duomenys rodo, kad L. L. gyvenimo anamnezė Komisijoje buvo vertinta, duomenų dėl darbuotojos galimo sunkių krovinių kėlimo personalinėje įmonėje tvarkant buhalteriją nebuvo nustatyta, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių Išvados pagrįstumą ir priežastinį ryšį tarp L. L. profesinės ligos diagnozės ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė, priimdama Išvadą, vertino visus L. L. sveikatos patikrinimų duomenis ir jų metu nustatytas diagnozes. Be to, atsakovė neapsiribojo Tyrimo ir Patvirtinimo aktų bei medicininių duomenų bei duomenų, kuriais remiantis Patvirtinimo aktu L. L. buvo patvirtinta profesinės ligos diagnozė, kompleksine analize, o, siekdama išsiaiškinti susirgimo vystymosi aplinkybes ir konstatavusi duomenų nepakankamumą, naudojosi Nuostatų 9.1 punkte suteiktomis teisėmis gauti papildomą Komisijos funkcijų vykdymui reikalingą informaciją – trūkstant informacijos, buvo kelis kartus užklausta asmens sveikatos priežiūros įstaiga (VšĮ Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centras) ir gauti L. L. asmens sveikatos istorijos duomenys (tiek nuo 2011 m., tiek iki 2011 m.), įvertintos visos joje aprašytos aktualios diagnozės. Taigi atsakovė rėmėsi dar išsamesniais duomenimis, nei buvo remtasi Akte nustatant profesinės ligos diagnozę. Taip pat buvo įvertinti kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, įvertinta, kiek laiko darbuotoja dirbo tokiomis sąlygomis. Atsakovė įvertino ligos anamnezę ir sprendė, kada pasirodė pirmieji ligos simptomai. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl atsakovo nepagrįsto vadovavimosi subjektyvia darbuotojos nuomone, kadangi tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė nesilaikė teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nepagrindė priežastinio ryšio tarp darbuotojai diagnozuotos ligos ir darbo aplinkos veiksnių.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisijos Išvada, kuri patvirtino nustatytą profesinės ligos diagnozę, priimta vadovaujantis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Komisija, nagrinėdama L. L. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo klausimą, procedūrinių pažeidimų nepadarė, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė motyvuotą sprendimą. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Champs“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.