- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- I-2272-342/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01693-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- M.S.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė rašytinio proceso tvarka išsprendusi pareiškėjo M.S. skundo atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo ir rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą bei prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti atsakovo 2013 01 02 sprendimą Nr. 85-11-1L-3, raštą 2014 Nr. 85-S-16338 dėl pretenzijos, įpareigoti atlikti veiksmus, laiko, kad terminas nepraleistas, nes turi būti skaičiuojamas nuo gavimo atsakymo į jo pateiktą pretenziją.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, tačiau ši konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu toks kreipimasis (skundas, pareiškimas) atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Atsakovas 2013 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 85-11-1L-3 „Dėl leidimo laikyti šaunamuosius ginklus medžioklei panaikinimo“, kuriuo panaikino leidimą Nr. 687 laikyti šaunamuosius ginklus M.S. Pareiškėjas 2014 m. spalio 27 d. pateikė pretenziją, į kurią 2014 11 07 gavo atsakymą, kuriame suteikta pareiškėjui informacija.
Dėl 2013 01 02 sprendimo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Vieno mėnesio terminas per kurį pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, yra praleistas.. Pareiškėjas ginčija 2013 01 02 administracinį aktą Nr. 85-11-1L-3. Pareiškėjas teismui pateikė skundą 2014 12 16 (reg. Nr. 3-1731, TVPK gautas 2014 12 10). Skundas teismui pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą skundui paduoti, apskundimo terminas ginčyti sprendimą yra pasibaigęs.
Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtinta nuostata, kad “Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų”. ABTĮ 53 straipsnis be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pareiškėjas privalėjo šių nuostatų laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šias nuostatas pažeidė.
Kreipimosi į administracinį teismą praleisto termino atnaujinimo galimybę ir pagrindus nustato ABTĮ 34 straipsnis, numatantis, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą, tačiau nenurodo praleidimo priežasčių, jų nepagrindžia įrodymais, o teigia, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo atsakymo į pretenziją gavimo dienos, t.y. nuo 2014 11 11.
Teismas laiko, kad atsakovo priimtas 2013 01 02 sprendimas Nr. 85-11-1L-3 „Dėl leidimo laikyti šaunamuosius ginklus medžioklei panaikinimo“ nesietinas su 2014 11 07 atsakymu į pretenziją, nes Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra numatyta asmeniui teisė dėl priimto sprendimo teikti pretenzijas. Šio Įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakovo priimti administraciniai aktai gali būti skundžiami per 30 dienų teismui.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir priežastys nelaikytinos svarbiomis priežastimis bei pagrindu dėl kurio terminas turėtų būti atnaujintas. Nuo priimto sprendimo yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, beveik dveji metai, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti skundą įstatymu nustatytais terminais. Atkreiptinas dėmesys, nors įstatymas nenumato pretenzijos pateikimo, tačiau ir ją pateikė tik 2014 10 27.
Pareiškėjas svarbių priežasčių dėl praleisto termino teismui nenurodė, patvirtinančių įrodymų nepateikė ir teismas tokių nenustatė.
Teismas įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą be svarbios priežasties.
Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtinta nuostata, kad “Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų”. ABTĮ 53 straipsnis be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS146 – 31/2010). Pareiškėjas privalėjo aukščiau nurodytų nuostatų laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šias nuostatas pažeidė.
Esant šioms aplinkybėms, teismas netenkina pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui į teismą paduoti bei tuo pagrindu atsisako priimti skundą dalyje dėl 2013 01 02 sprendimo panaikinimo( LR ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 3 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas ).
Prašymas atnaujinti praleistą terminą atmestinas, skundą dalyje dėl 2013 01 02 sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti (LR ABTĮ 32, 34 straipsniai, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl 2014 11 07 rašto
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų šio straipsnio 1 dalies 1 punkte – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis). Apibendrinant pabrėžtina, kad teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas.
Iš pareiškėjo ginčijamo 2014 m. lapkričio 7 d. rašto Nr.85-S-16338, kuriuo informuojamas apie tai, kad priimti sprendimai skundžiami teismui ir kad 2012 12 14 buvo pateiktas pareiškėjo prašymas perregistruoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, turinio, matyti, kad jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui (pareiškėjui) ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Taigi iš rašto turinio matyti, kad atsakovas jokių privalomo pobūdžio sprendimų pareiškėjo atžvilgiu ginčijamame rašte neįtvirtino, raštas taip pat neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. 2014 m. lapkričio 7 d. raštas negali būti laikomas individualiu ar norminiu teisės aktu, nes pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šis raštas nėra administracinis aktas, kuris galėtų būti administracinio ginčo dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnis) dėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali būti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes (ABTĮ 22 straipsnis). Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS146–201/2009, Nr. AS438-135/2009, AS502–466/2009, AS556-615/2009, AS143-290/2010).
Pagal ABTĮ 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba. Todėl įvertinus skundžiamo rašto turinį, atsižvelgus į pareiškėjo skundo esmę, reikalavimą, darytina išvada, kad šis raštas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms), todėl skundą atsisakytina priimti nesant savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pareiškėjo skundą dalyje dėl 2014 11 07 rašto panaikinimo atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes nenagrinėtinas teismų.
Atsisakius skundą priimti, jo trūkumai neanalizuotini (ABTĮ 23, 24 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105-106 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo M.S. prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo M.S. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo ir rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus
Nutarčiai įsiteisėjus skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.