- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-343-256-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00520-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Stasys Punys, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- S. T.
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-256/2012
Teisėja Nida Vigelienė Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00520-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.2.20.5.
2012 m. balandžio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-10 nuosprendžio, kuriuo S. T. nuteistas pagal BK 235str. ld. 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. nuteistas už tai, kad 2009-12-07, laikotarpiu nuo 14.10 val. iki 16.15 val., ikiteisminio tyrimo metu būdamas nukentėjusiuoju ir apklausiamas liudytoju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus patalpose, esančiose Kosciuškos g. 8A, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.10-1- 02259-09 prieš apklausą būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2009-11-20 kasos išlaidų orderyje Nr. 11-20/079, eilutėje „gavėjo parašas" pasirašė ne jis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad buvo įsitikinęs, kad nepasirašinėjo kasos išlaidų orderio ir jame nurodytos pinigų sumos negavo. Parašas orderyje galėjo atsirasti tik apgavystės būdu. Teisme bandė įrodyti, kad UAB „G" yra klastojami kasos išlaidų orderiai, dėl tokių faktų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Teismas nesigilino į faktus ir pilnai neapklausė liudytojų, bylą išnagrinėjo formaliai, o liudytojas V. R., kurio parodymai būtų teisingi, yra priklausomas nuo darbdavių ir objektyviai bei teisingai jų duoti negalėjo. Teismas neįvertino ekspertizės išvados ir V. R. parodymų, kad visus rankraštinius įrašus padarė jis pats ir žodžiu nurodė pinigų sumą, o pagal kasos išlaidų orderio pildymo reikalavimus šią grafą turi užpildyti pats gavėjas. Yra pagrindas abejoti ar kasos išlaidų orderį jis pasirašė kaip pinigų išdavimo dokumentą, o ne suinteresuoto asmens suklaidintas pasirašė kaip kokį kitą dokumentą. Inkriminuojamai veikai padaryti būtina tiesioginė tyčia. Tik po dviejų ekspertizių buvo priverstas pripažinti, kad kasos išlaidų orderyje yra jo parašas, nors dokumento nepasirašė, tai galėjo padaryti tik suklaidintas. Dėl neišmokėtos sumos kreipėsi į ENTT ir buvo apkaltintas melagingų parodymų davimu. Visi veiksmai rodo, kad tyčios duoti melagingus parodymus nebuvo, nes tvirtai įsitikinęs, kad orderio nepasirašinėjo ir nurodytos pinigų sumos negavo. Dėl keliamų pretenzijų darbdaviui buvo atleistas iš darbo, tačiau teismo sprendimu buvo grąžintas į darbą. Su UAB „G" buvo pasirašyta taikos sutartis ir išmokėtos papildomos pinigų sumos. Teisme iškilo abejonių dėl suvokimo, kad davė ne melagingus parodymus, nes tuo metu buvo įsitikinęs, kad parašas yra ne jo. Klaidą pripažino tik po ekspertizės ir bandė paaiškinti suklydimo priežastis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. T. ikiteisminio tyrimo metu būdamas nukentėjusiuoju ir apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus. S. T. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235str. 1d., nes nuteistasis pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomą objektą – teisingumą.
Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismas formaliai išnagrinėjo bylą, kadangi teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o nuosprendžio išvadas pagrindė išsamia įrodymų visumos analize ir išdėstė motyvus.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 235str. 1d. atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 235str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realiai egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t.y. apie nusikalstamos veikos įvykį, kaltinamojo kaltumą, aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui, kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais, apie kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. BK 235str. numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-455/2010).
Nuteistasis S. T. neigia davęs melagingus parodymus, kadangi buvo įsitikinęs, kad jis nepasirašė kasos išlaidų orderio ir negavo jame nurodytos pinigų sumos, tačiau nuteistojo versiją paneigia liudytojų parodymai, specialisto išvada, specialistės paaiškinimai, ekspertizės aktas ir kita bylos medžiaga.
Liudytojas V. R. parodė, kad dirbdamas UAB „G“ finansų kontrolieriumi yra atsakingas už klientų įsiskolinimų kontrolę. Pagal dokumentus su S. T. yra atsiskaityta. V. R. užpildė 2009-11-20 kasos išlaidų orderį, o eilutėje „gavėjas“ turėtų būti S. T. parašas, kadangi jis visą laiką laikėsi tokios tvarkos, kad žmogus prie jo pasirašo orderį ir iš karto gauna pinigus. Jei yra užpildytas orderis ir gavėjo parašas, vadinasi S. T. pinigai buvo išmokėti (b.l. 106-107).
Liudytojas D. M. parodė, kad 2009-11-20 buvo atvykęs į UAB „G“ ofisą, kur susitiko S. T., kuris taip pat buvo atvykęs atsiimti pinigų (b.l. 125-126).
Iš specialisto išvados matyti, kad 2009-11-20 kasos išlaidų orderyje Nr. 11-20/079 rankraštinius įrašus įrašė V. R., o eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė S. T. (b.l. 43-46), specialistė A. K. patvirtino šią išvadą ir paaiškino, kad išvada yra kategoriška, kadangi S. T. parašas pakankamai sudėtingas, turi daug specialiųjų požymių, kurie sutampa, parašas yra tikras, ir jai pakako duomenų išvadai duoti (b.l. 122-123).
Iš ekspertizės akto matyti, kad kasos išlaidų orderis yra originalus dokumentas su jame esančiais rekvizitais: poligrafiniu tekstu, rankraštiniais įrašais, parašais, spaudo atspaudu, kurio išrašymui nebuvo panaudota kopijavimo technika ar kitoks rekvizitų techninis klastojimo būdas, poligrafinis tekstas atspausdintas ofsetiniu spaudos būdu (poligrafinis („spaustuvinis") spaudos būdas), rankraštiniai įrašai parašyti ir parašai, esantys grafose „Gavėjo parašas" bei „Išdavė kasininkas", pasirašyti naudojant rašymo priemones - rašiklius, spaudo „Finansų kontrolierius V. R." atspaudas atliktas naudojant reljefinę klišę – spaudą, parašą, esantį kasos išlaidų orderio eilutėje „Gavėjo parašas", pasirašytą S. T. vardu, pasirašė S. T. (b.l.135-139).
Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-02259-09 apklaustas liudytoju S. T. parodė, kad jis nepasirašė 2009-11-20 kasos išlaidų orderio ir pagal šį orderį negavo atsiskaitymo, nes nesutiko dėl neteisingai išskaičiuotų sumų už kurą ir autoįvykį (b.l. 39). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju ir teisiamojo posėdžio metu S. T. patvirtino savo parodymus (b.l. 56, 104-106).
Iš ikiteisminio tyrimo bylos liudytojo apklausos protokolo matyti, kad S. T. buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.l. 39).
Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas buvo įsitikinęs, kad kasos orderio nepasirašė ir pinigų negavo, o jo parašas - suklastotas, laikytini jo gynybine pozicija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia minėti ir kiti įrodymai. Taip pat nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis neturėjo tyčios duoti melagingus parodymus. Minėtais įrodymais nustatyta, kad 2009-11-20 buvo nuvykęs pas UAB ,,G“ finansų kontrolierių V. R., kuris užpildė kasos išlaidų orderį Nr. 11-20/079, o S. T. minėtą orderį pasirašė. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti liudytojų V. R. ir D. M. parodymų, specialisto išvados, specialistės paaiškinimų, ekspertizės akto objektyvumu ir patikimumu. S. T. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad visus rankraštinius įrašus kasos išlaidų orderyje padarė V. R., o pagal kasos išlaidų orderio pildymo reikalavimus šią grafą turi užpildyti pats gavėjas, neturi reikšmės sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą.
Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad S. T., duodamas anksčiau aptartus parodymus suprato, jog pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, ir siekė, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota baudžiamojoje byloje, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Ištirtų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235str., davė melagingus parodymus, kad 2009-11-20 kasos išlaidų orderyje Nr. 11-20/079, eilutėje „gavėjo parašas" pasirašė ne jis.
Apeliacinio skundo teiginiai, kad apelianto parašas orderyje galėjo atsirasti apgavystės būdu ir kad atlikus ekspertizę jis buvo pripažinti savo parašo tikrumą reiškia, kad S. T. ir pats iš esmės pripažįsta pasirašęs minėtame orderyje.
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai S. T. pripažino kaltu pagal BK 235str. 1d., vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nuosprendį naikinti ir S. T. išteisinti nėra pagrindo.
Skiriant bausmę teismas nepažeidė bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41str., 54str., nenustatė S. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), tiek ir į kaltinamojo asmenybę (jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi šeimą), ir pagrįstai paskyrė baudą. Paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka BK 54str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir ją švelninti nėra pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.