- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-467-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Galina Blaževič, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- G., G. D., Kauno
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Albertas Trumpulis
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovės atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, atsakovui G. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams G. D., Kauno apskrities viršininko administracijai, tretysis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas, dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo, sandorio pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2007-04-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2- 43840, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir G. D.; pripažinti neteisėtu Kauno apskrities viršininko 2007-02-01 įsakymą Nr. 02-01-788 ir jį panaikinti; panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, teisinę registraciją G. D. vardu bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1991-12-30 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės natūra atkūrimo į savo motinos S. A. žemę, esančią Kauno apskr., (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) , Kaunas). Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno žemėtvarkos skyriaus 2002-01-14 raštu Nr. 27 ir 2003-06-26 raštu Nr. 3702 buvo informuota, kad nuosavybės teisė į 964 kv.m. žemės sklypą, suteikiant neatlygintinai naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, bus grąžinta atlikus jos geodezinius matavimus. Nuosavybės teisių atkūrimo į naudojamą žemę niekada neatsisakė, tačiau 2007-06-04 sužinojo, kad minėtas žemės sklypas 2007-02-01 apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-788 pagrindu buvo parduotas G. D.. Tuo buvo pažeistos jos teisės atgauti nuosavybėn motinai priklausiusią žemę bei pažeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 5 str. 2 d. 1 p., 12 str. reikalavimai. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) , Kaune, priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, tačiau jį įkeitė ir už skolas namas buvo parduotas. Vėliau 2007-02-01 Kauno apskrities viršininko įsakymu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo parduotas atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog atsakovas G. D. 2005 12 19 įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kauno m., kuris anksčiau priklausė ieškovei J. K., 2006 09 04 pateikė prašymą Kauno apskrities viršininkui dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno m. pirkimo, prašymas buvo priimtas, ir tai atitiko LR Vyriausybės 1999 03 06 nutarimą Nr. 260, kuriame numatyta, jog asmenys turi teisę įsigyti nuosavybėn jų naudojamus namų valdos žemės sklypus, formuojant žemės sklypą, buvo parengtas detalus planas, atlikti kadastriniai matavimai, t.y. buvo suformuotas žemės sklypas, ir jis tapo civilinių teisių objektu – CK 1.109 straipsnis, ir kuris buvo parduotas atsakovui G. D., ką patvirtina 2007 03 20 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-2788. Ieškovės nuomone, šis įsakymas pažeidė, jos - kaip pretendentės, atkurti nuosavybės teises į motinos žemę, kadangi atsakovas KAVA negalėjo parduoti žemės, esančios (duomenys neskelbtini) , Kauno m., kol nėra išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, tačiau teismas nurodė, jog atsakovas G. D. įgijo teisę pirkti namų valdai priklausantį žemės sklypą, nes vykdant žemės reformą, jis tapo namo savininku dovanojimo sutarties pagrindu (Žemės reformos įstatymo 6, 8 straipsniai), be to žemė, užimta namų valdos pastatais, negali būti priskiriama laisvos žemės fondui pagal laisvos žemės fondo sampratą, kuris pateiktas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnyje. Teismas laikė neginčijamai įrodytu, jog žemė, kurią ieškovė siekia susigrąžinti natūra, yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, kadangi sklype esantys pastatai nuosavybės teise priklauso atsakovui G. D. ir ginčo sklypas yra skirtas pastatui eksploatuoti. Nurodė, kad atsakovas KAVA, pardavęs žemės sklypą pastatų savininkui G. D., tinkamai sprendė ieškovės nuosavybės teisės atkūrimo klausimą, kadangi ieškovei buvo pasiūlyta apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę (2007 02 01 raštas nr. S1-517(1.10)). Kadangi atsakovas KAVA priimdamas 2007 02 01 įsakymą nr. 02-01-788 ir pasirašydamas 2007 04 25 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį nr. 2-43840, su atsakovu G. D. įstatymų nepažeidė, priimti ginčijamai dokumentai niekaip nepažeidžia ieškovės teisių, nes ieškovės teisė į nuosavybės teisių atkūrimą nėra pažeista (ieškovei nuosavybės teisė gali būti atkurta ir kitais įstatymo numatytais būdais atlyginant už valstybės išperkamą žemę), todėl teismas ieškovės ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d.
sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Mano, kad teismas netinkamai
vertino surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad apskrities viršininko administracija priimdama įsakymą ir sudarydama pirkimo pardavimo sutartį žinojo, jog pageidaujama atkurti nuosavybės teisę natūra į žemės sklypą, todėl šis žemės sklypas negalėjo būti laikomas laisva valstybinio fondo žeme, o ir byloje nėra įrodymų, jog yra priimtas sprendimas dėl žemės sklypo ar jo dalies paėmimo į valstybinį žemės fondą, ir parduotas, be to kol galutinai nebuvo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo vienu ar kitu būdu, tol apskrities viršininko administracija negalėjo disponuoti ginčijamu žemės sklypu. Apeliantė teigia, kad jos motinai priklausęs žemės sklypas yra išlikęs, jo plotas 803 kv.m. ir jis nėra pilnai užstatytas, todėl galima suformuoti sklypą reikalingą pastatams eksploatuoti bei sklypą, į kurį galima atkurti nuosavybės teises, nes pagal teismų praktiką nesant galimybės atkurti nuosavybės teisės į visą naudojamą žemės sklypą, išlieka teisė pretenduoti į dalį naudojamo sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-62/2005). Nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo į naudojamą žemę niekada neatsisakė, o trūkstamas žemės plotas galėtų būti grąžintas kitoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą dėl teisinės registracijos panaikinimo palikti nepakeistą, likusioje dalyje spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-01-2788 nusprendė šios bylos atsakovui G. D. parduoti 0,0803 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune. 2007 m. balandžio 25 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko ir G. D. buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 1991-12-30 pateikė nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei prašymą atkurti nuosavybės teises į jos motinos turėtą nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune.
Ginčijamas administracinis aktas yra priimtas ir valstybinės žemės prikimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovas G. D. įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, yra sudaryta, galiojant Lietuvos Respublikos 1997-07-01 piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymui Nr. VIII-359. Žemės sklypas pagal šio įstatymo nuostatas yra gyvenamojo namo priklausinys, todėl pretendentams grąžinama laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje, arba nuosavybės teisė į žemę, buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje. Naudojamo žemės sklypo įsigijimo tvarką reglamentavo Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“. Pagal šiuo nutarimu patvirtintos valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio paskirčiai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punktą, miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie yra pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose, žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylų planuose. Faktiškai privačių namų valdoms parduodamas žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis, be to privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto nuostatas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo metu, buvo namo, esančio ginčo žemės sklype savininkė, tačiau ginčijamo administracinio akto bei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, namo, esančio ginčo žemės sklype, savininkas buvo atsakovas G. D.. Vykdant žemės reformą, atsakovui tapus namo savininku, atsakovas įgijo teisę ne tik į statinį bei jo priklausinius, bet ir kitų su tuo susijusių teisių įgijimą. Tai reiškia, kad namų valdos savininkas įgijo teisę pirkti namų valdai priklausantį žemės sklypą (Žemės reformos įstatymo 6, 8 straipsniai), tuo tarpu ieškovė, perleidusi nuosavybės teisę į namą, teisę atkurti nuosavybės teises natūra į anksčiau naudotą žemės sklypą, prarado. Nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės pardavimas – sudėtinės žemės reformos dalys, kurios buvo vykdomos paraleliai. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas negalėjo stabdyti kitų žemės reformos darbų, taip pat ir žemės pardavimo asmenims, laikantis šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog žemės sklypas užimtas atsakovui priklausančiais namų valdos pastatais, pagrįstai sprendė, kad prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš byloje nustatytų aplinkybių), t.y. žemė, į kurią pretendavo atkurti nuosavybės teises ieškovė, yra priskiriama valstybės išperkamai. Apeliacinio skundo argumentas, jog pastatams eksploatuoti pakanka mažesnio žemės ploto, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimo, kadangi pagal žemės pirkimo santykius reglamentuojančias nuostatas, dalimis namų valda parduodama asmenims, valdantiems namą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Esant išdėstytiems motyvams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.