Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2008-06-22, laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 02.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, apsvaigęs nuo alkoholio, smogdamas ne mažiau kaip tris kartus kirvio pentimi lovoje miegančiam ir dėl to negalinčiam pasipriešinti, t. y. esančiam bejėgiškos būklės broliui D. V. į veido dešinę pusę, padarydamas stačiakampio formos poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste - žande, dvigubą apatinio žandikaulio lūžį (dešinės pusės kaklelio, kūno tarp apačioje kairėje pirmo ir antro dantų), poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą ant kaušelio vijoklio, muštinę ausies kaušelio žaizdą, sulaužydamas kaukolės dešinės pusės smegeninės dalies kaulus (skliauto ir pamato), dėl ko fragmentiškai lūžo dešinioji piramidė ir kaulinės skeveldros įsmigo į smilkininį raumenį, sužalojo kietąjį galvos smegenų dangalą, suardė galvos smegenų žievę dešinio smegenų pusrutulio smilkininės skilties sferiniame - išoriniame paviršiuje. Išsiliejus kraujui po minkštaisiais šios projekcijos dangalais, sumušus galvos smegenis, susidarė smegenų sumušimo (kontuzijos) židinys dešinio pusrutulio smilkininėje skiltyje. Nuo smūgio į dešinės pusės momens užausį, atsirado kitos kaukolės- dešinės pusės skliauto - pamato lūžio linijos, susidarė smegenų sumušimo (kontuzijos) židinys dešinio pusrutulio momeninėje dalyje. Dėl patirtos galvos traumos, sukėlusios D. V. sunkų sveikatos sutrikdymą, D. V. 2008-06-29 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Tokiu būdu V. V. tyčia nužudė savo brolį D. V. .

Kaltinamasis V. V., apklaustas teisme dėl pareikšto kaltinimo, kaltu prisipažino, tačiau nurodė, kad jis visų įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Jis parodė, kad įvykio dieną kartu su broliu ir draugais girtavo prie ežero, konfliktavo su broliu. Konflikto metu brolis jį įstūmęs į vandenį. Po to jis miegojęs automobilyje. Vakare kartu su broliu grįžo į namus, išgėrė alaus. Miegoti nuėjęs į savo kambarį, brolis savo kambaryje užmigęs vėliau. Prisimenąs, kad buvo atsikėlęs naktį, išėjęs į lauką, tačiau neprisimena, kad iš malkinės ėmęs kirvį, kad juo smūgiavęs miegančiam broliui į galvą. Brolis jį visada nuskriausdavo, todėl manąs, kad tai padaręs pykdamas ant brolio už ankstesnes skriaudas. Neatsimenąs, kaip ir kada atsinešęs kirvį, kaip kirviu daužęs brolį, tačiau atsimena, kad, išėjęs iš kambario, kirvį numetęs prie šulinio. Manąs, kad kirvį atsinešė iš lauko, nes jis visada būdavo prie malkinės. Po to atsimenąs, kad apie 2.30 val. atsikėlęs, kad ėjęs į brolio kambarį, matęs jį miegantį lovoje. Jam pasirodę, kad brolis apipiltas žemėmis, todėl jis pažadinęs mamą, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Motinai nesakęs, kad brolį sužalojęs jis, nes tai padaryti nedrįsęs. Buvo išsigandęs, todėl motinai pasakęs, kad naktį kažkas buvo atvažiavęs. Vėliau aiškinęs motinai, kad brolis galėjo susižaloti kieme griūdamas ant kieme esančių plytų. Kol atvažiavo greitoji pagalba, jis prablaivėjęs, matęs įvykio vietą, ji atrodžiusi baisiai. Pagalvė buvo kruvina, kraujo matėsi ir ant grindų. Jis padėjęs įkelti brolį į greitosios pagalbos automobilį. Išvežus brolį, jis gėręs alų, o motina plovė grindis, keitė patalynę. Motina ieškojo kraujo pėdsakų lauke, tačiau jų neradusi klausinėjo jo, tačiau jis motinai nepasakęs, kad D. sužalojęs jis. Jis neatsimenąs, kaip smūgiavęs, ar smūgius sudavęs didele jėga, tačiau manąs, kad galėjęs suduoti tris kartus kirvio pentimi broliui į galvą, nes buvo piktas ant jo dėl anksčiau patirtų pažeminimų. Manąs, kad brolis nesipriešino, nes jeigu taip būtų buvę, kilęs triukšmas būtų pažadinęs motiną. Išgėrę nuolat pykdavosi, brolis buvo jaunesnis, tačiau visada jį primušdavo. Jis išgerdavo dažniau negu brolis, būdami blaivūs nebendraudavo. Jis nenorėjęs nužudyti brolio, pripažįstąs, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės yra teisingi, tačiau tyrėjos yra „gražiai surašyti“. Jis specialiai nelaukęs, kol brolis užmigs, manąs, kad brolio sužalojimui įtakos galėjo turėti išgertas alkoholis, sukėlęs norą atkeršyti broliui. Labai gailisi dėl brolio nužudymo.

Nukentėjusioji V. V., apklausta teisme, patvirtino kaltinamojo nurodytas jo bendravimo su broliu aplinkybes. Ji parodė, kad D. V. buvo jos sutuoktinis, kartu negyveno, tačiau išsituokę oficialiai nebuvo. Jų santuoka nutrūko dėl D. dažno girtavimo, tačiau jie susitikdavo, bendraudavo. Gyvendama kartu su D. jo mamos namuose matė, kad brolių santykiai buvo nenormalūs. Broliai, būdami blaivūs, o tai būdavo labai retai, nebendraudavo, apsvaigę nuo alkoholio nuolat pykdavosi, mušdavosi dėl menkiausio preteksto. Muštynių metu dažniausiai nukentėdavo V.. Ji ne vieną kartą girdėjusi, jog V. po pasibaigusių muštynių grasindavo D., kad jį užmuš, sakydamas „kad aš tave nukirsiu“. Nusikaltimo padarymo aplinkybių ji nežinanti. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja M. V. apklausta teisme paaiškino, kad D. ir V. V. yra jos sūnūs. 2008-06-22 jie abu neblaivūs grįžo namo, kažkuris iš jų parsinešė alaus butelį. Netrukus D. išėjo ir automobiliu kažkur išvažiavo. Sūnus V. pasakęs, kad D. į namus išvežė kartu girtavusį draugą. Grižus D., abu sūnus nuėjo į D. kambarį, ten gėrė, tačiau neilgai. Į savo kambarį miegoti pirmas nuėjo V.. D. šiek tiek laiko buvęs vienas. Įsitikinusi, kad jie miega, išjungė šviesas ir atsigulė miegoti. Prabudusi išgirdo skambant D. telefoną, tačiau D. nepabudo ir telefonu nekalbėjo. Ji dėl to apsidžiaugusi, nes pabudęs D., kaip būdavo įprasta, triukšmaudavo. Po to ji vėl užmigusi, pabudusi nuo D. aiktelėjimo, tačiau ji nesikėlusi pažiūrėti, nes D., būdamas girtas, per miegus dažnai kalbėdavo, šaukdavo. Ji vėl užmigusi. Ją pažadinęs sūnus V. Jis pasakęs, kad D. kažkas atsitiko. D. kambaryje degė šviesa. Nuėjusi pamatė D. gulintį lovoje, prie ausies buvo didelė žaizda, iš jos bėgo kraujas, pagalvė buvo kruvina, daug kraujo buvo pribėgę ant grindų. Ji iškvietusi greitąją medicinos pagalbą, paskambinusi dukrai M.. D. buvo be sąmonės ir nieko paaiškinti negalėjo. Atvykę greitosios pagalbos medikai D. išvežė į ligoninę. Ji nežinanti sūnaus sužalojimo aplinkybių. Netiki, kad V. nužudė savo brolį. Ji mananti, kad D. sužaloti galėjo į patalpas patekę pašaliniai asmenys, nes ji paliko neužrakintas lauko duris. Sūnus D. išgėręs būdavo labai agresyvus, jis ne vieną kartą buvo V. primušęs. Būdami blaivūs sūnūs nesipykdavo ir nesimušdavo. V. jai pasakęs, kad brolis galėjo susižaloti lauke, griūdamas ant plytų, tačiau ji apžiūrėjusi ir neradusi kraujo, tuo netikėjo, apie tai pasakiusi V. Ji prašiusi, kad atvykęs su mama anūkas A. paruoštų malkų. Pasikvietusi duktė M. parodė kirvį, ant jo matėsi dėmės, panašios į kraują, tačiau ji nekreipusi dėmesio, nes maniusi, kad tai likusios dėmės po to, kai D. tuo kirviu nukirto žąsį. Kirvį ji palikusi malkinėje, ant jo užmetusi maišą. Ji negalinti paaiškinti, kodėl nepranešusi apie kirvį policijos pareigūnams. Ji netikinti, kad D. nužudė V., mananti, kad tai padarė pro neužrakintas duris patekęs asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu ji tokios nuomonės nepasakiusi, nes buvo pasimetusi, patikėjusi V. aiškinimu, kad D. pats susižalojęs lauke. Ji palaidojo sūnų, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų niekam neturi.

Liudytoja M. E., apklausta teisme, parodė, kad anksti ryte jai paskambinusi motina pasakė, kad į ligoninę išvežė sužalotą brolį D.. Atvykusi pas mamą su vyru ir vaikais. Mama paaiškino, kad D. rado lovoje praskelta galva, kad galvą susižalojo kieme. Ji kieme kraujo pėdsakų nematė. Kraujo pėdsakus ant sienos, spintos ji pamačiusi tik kitą dieną. Brolio V. nesutiko, tik matė, kaip jis dviračiu išvažiavo. Mama prašiusi jos sūnaus paruošti malkų. Sūnus, ją pasikvietęs, parodė kirvį, kuris, jo manymu, buvo kruvinas. Ji su mama apžiūrėjo kirvį, paliko jį malkinėje. Ant kirvio ašmenų matėsi kraujo. Jai kilo mintis, kad brolis buvo sužalotas tuo kirviu, tačiau policijos pareigūnams kirvio nerodė. Kas galėjo sužaloti D., pasakyti negali. D. priešų neturėjo, dažnai pykdavosi su broliu V., dažnai jų konfliktai baigdavosi muštynėmis.

Liudytoja A. M. parodė, kad D. ir V. jos broliai, kad su jais mažai bendravo. Ji retai lankydavosi pas mamą, ir jai brolių tarpusavio santykiai nebuvo žinomi. Ji nėra mačiusi, kad broliai pykosi ar mušėsi. Mama jai sakydavo, kad broliai daug geria, ji pati paskutinį kartą brolius matė prieš du mėnesius, jie buvo girti. Apie D. nužudymo aplinkybes ji nieko nežinanti, po laidotuvių ji sužinojo, kad brolį D. nužudė V. Ji pati V. apie tai neklausinėjo.

Kaltinamasis V. V., apklausiamas teisme, pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad negali prisiminti visų įvykio aplinkybių, nes nusikaltimo darymo metu buvęs labai girtas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė jo duotus parodymus apklausų protokoluose „pagražino“.

Kaltinamasis V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiriamas esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes nurodė vienodai. Jo elgesys tuojau po nusikaltimo padarymo, kai jis motinai teigė, kad brolį galėjo sužaloti kiti asmenys, kad brolis galėjo susižaloti pats, nugriūdamas ant kieme buvusių plytų, vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai leidžia teigti ir jo paties duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Net ir tuomet, kada kieme nebuvo rasti kokie nors tai patvirtinantys pėdsakai, kaltinamasis neprisipažino motinai dėl brolio sužalojimo. Paties kaltinamojo, jo motinos parodymai apie aplinkybes prieš nusikaltimo padarymą neleidžia teigti, kad kaltinamasis buvo labai girtas, kad tai galėjo turėjo įtakos atminties netekimui. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis, aiškindamas teisme apie įvykio aplinkybes, gerai prisimena tik jam naudingas aplinkybes. Teisėjų kolegija atmeta ir liudytojos M. V. parodymus, jog ji netikinti, kad D. nužudė jos sūnus V., kad jį nužudė į kambarį pro neužrakintas duris patekęs svetimas asmuo, nes jos teisme duoti parodymai prieštarauja jos duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kur ji nurodė, kad, gulėdama lovoje, laukė, kol užmigs jos sūnus, per miegus girdėjo skambantį D. telefono skambutį, jo aiktelėjimą, ką nurodė apklausiamas kaip įtariamasis ir V. V. (b. l. 71-72). Todėl visiškai neįtikėtina, kad liudytoja būtų negirdėjusi naktį į namo vidų patekusio asmens sukelto pašalinio triukšmo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. V. tokių aplinkybių nenurodė, priešingai, teigdama, kad būtų girdėjusi, jeigu kas nors svetimas ateitų į namus (b. l. 51-52), jų nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Byloje nėra nustatytos kokios nors aplinkybės, leidžiančios teigti, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė kieno nors veikiamas ar prašomas. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė apklausos protokolą rašė iš jo žodžių, todėl jo manymas, kad protokolai surašyti „pagražintai“, laikytinas tik jo paties niekuo nepagrįsta asmenine nuomone. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo kaltinamasis nurodė tas pačias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kas taip pat paneigia jau minėtą kaltinamojo teiginį. Visų apklausų metų kaltinamajam buvo tinkamai užtikrinta teisė į gynybą, jo apklausose dalyvavo advokatas, visais atvejais V. V. ir jo gynėjas susipažino su apklausų protokolais, tačiau prašymų ar pastabų BPK 179 str., BPK 184 str. nustatyta tvarka nebuvo pareikšta. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu kaltinamasis nurodė, iš kur paėmė kirvį, kaip juo smogė miegančiam broliui į galvą, kur po suduotų smūgių išnešė ir numetė kirvį, t. y. detaliai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes (b. l. 79-83). Šie bylos duomenys visiškai paneigia kaltinamojo V. V. aiškinimą teisiamajame posėdyje, jog jis neprisimena visų padaryto nusikaltimo aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu jau nuo pirmosios apklausos (b. l. 71-72) V. V. nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, iš kur paėmė kirvį, jį atsinešęs į brolio kambarį bei, įjungęs šviesą, smogė kirviu broliui į galvą. Nors tos pačios apklausos metu kaltinamasis ir nurodė, jog jis nenorėjęs pataikyti į galvą, kad norėjęs pataikyti į rankas, kad į jas nepataikęs tik todėl, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau toks jo aiškinimas vertintinas ne kitaip, kaip bandymu sušvelninti savo padėtį. Padarytų sužalojimų lokalizacija, t. y. smūgių sudavimas į nukentėjusiojo dešinę galvos pusę, paneigia kaltinamojo aiškinimą, jog jis dėl girtumo buvo praradęs veiksmų koordinaciją, ir leidžia teigti, kad kaltinamasis visų smūgių sudavimą akcentavo į ant kairiojo šono miegančio nukentėjusiojo D. V. galvos dešinę pusę, nes visi smūgiai tiksliai suduoti į vieną anatominę sritį - dešinę galvos pusę. Tai savo išvadoje konstatavo ir tyrimą atlikęs teismo ekspertas. Kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu, to neneigdamas ir teisiamajame posėdyje, nurodė ir nusikaltimo motyvą - kerštą, teigdamas, kad broliui kirviu kelis kartus smogė į galvą, norėdamas atkeršyti už tai, kad brolis nuolat jį skriaudė. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje, vengdamas nurodyti, kokia jėga smogė smūgius, neneigė, kad kirviu broliui į galvą smogė tris kartus, ir tai patvirtina kiti bylos duomenys. 2008-07-01 specialisto išvadoje Nr. M 538/08(03) konstatuota (b. l. 27-30), kad D. V. mirė dėl patirtos sunkios galvos traumos, lūžus dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulams. D. V. buvo sumuštos galvos smegenys, įspaustomis lūžgalių skeveldromis buvo suardyta dešinio pusrutulio smegenų žievė ir tai sukėlė sunkią smegenų komą, ji baigėsi mirtimi. Patirta trauma yra susijusi priežastiniu ryšiu su mirtimi. Specialisto išvadoje konstatuota, jog galvos sužalojimai D. V. padaryti suduodant ne mažiau kaip tris smūgius į galvos dešinę pusę, kad sužalojimus D. V. galėjo patirti traumuojant tuo pačiu įrankiu, taip pat ir stačiakampio formos, ribotą paviršių turinčia kirvio pentimi. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (b. l. 5-6) patvirtina, kad namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), prie lovos, ant sienos, ant lubų, ant spintos matosi rudos dėmės. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu kambaryje nuo spintos paimta nuoplova ir sodybos teritorijoje rastas kirvis (b. l. 7-15). Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad ant tyrimui pateikto kirvio rasti žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas identiškas ištirtų D. V. genotipui, o atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 0,000000000004 %, ant tampono su nuoplova rastas žmogaus kraujas, kurio genotipas sutampa su D. V. genotipu (b. l. 20-21).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija remiasi ištirtais kaltinamojo V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojos M. V. parodymais, specialistų išvadomis, nes jie papildo ir patvirtina vieni kitus, atitinka specialistų išvadose nustatytas faktines padaryto D. V. sužalojimo aplinkybes, kartu su kitais ištirtais ir įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Byloje nenustatyta kokių nors duomenų, leidžiančių manyti, kad įvykio metu V. gyvenamajame name galėjo būti ir padaryti sužalojimus D. V. kokie nors kiti asmenys.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų duomenų, daro išvadą kad kaltinamasis V. V., apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nužudė savo brolį D. V. Kaltinamasis teigia nenorėjęs nužudyti savo brolio, norėjęs jam tik atkeršyti, to siekdamas padarė sužalojimus, nuo kurių brolis mirė tik po aštuonių dienų. Bylos duomenys neginčytinai leidžia teigti, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo kaltinamojo V. V. padarytas sveikatos sutrikdymas. Sprendžiant V. V. atsakomybės klausimą, neturi reikšmės, kad D. V. mirė ligoninėje praėjus 8 dienoms, nes atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Tarp kaltinamojo V. V. padarytos veikos ir dėl to atsiradusių padarinių – D. V. mirties - yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai savo išvadoje konstatavo ir teismo medicinos specialistas. Esant visumai nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis V. V., smogdamas kirvio pentimi tris smūgius į galvą savo broliui D. V., suprato, kad savo veika kėsinasi į brolio gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė savo brolį D. V.

Pirminis kaltinimas V. V. buvo pareikštas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kaip tyčinis savo artimo giminaičio (brolio) nužudymas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė 2008 m. birželio 22 d., o įstatymo (BK 129 str. 2 d. 3 p.) pakeitimas dėl V. V. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymio įsigaliojo 2008 m. birželio 27 d. Taigi kaltinamajam pareikštas kaltinimas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. nepagrįstas, nes įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.).

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad D. V. buvo nužudytas jam miegant. Tai patvirtina ir paties kaltinamojo, ir jo motinos M. V. parodymai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 13 p. išaiškinta, kad kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui, konstatuojama jo bejėgiška būklė. Asmens bejėgiška būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusysis D. V. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, miegojo ir nereagavo į pašalinius garsus. Tai patvirtina liudytojos M. V., kaltinamojo V. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad jam įėjus į brolio kambarį, priėjus prie lovos, brolis neprabudo ir jis netrukdomas smogė jam kirvio pentimi du ar tris kartus į galvą. Byloje nustatyta kaltinamojo V. V. veiksmų seka leidžia teigti, kad kaltinamasis ruošėsi nusikaltimo įvykdymui tuomet, kai brolis užmigs. Nors kaltinamasis keitė savo parodymus dėl šios aplinkybės, vienų apklausų metu (b. l. 71-72) teigdamas, kad laukė, kol brolis užmigs, kitų apklausų (teisme) - jog to specialiai nesiekęs, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jo motinos parodymus, kuri parodė, jog pirmas miegoti nuėjęs sūnus V., po to sūnus D., galima teigti, kad kaltinamasis V. V. smūgius kirviu į galvą broliui sudavė jam užmigus, t. y. suvokdamas ir pasinaudodamas tuo, kad brolis yra bejėgiškos būklės.

Visuma byloje surinktų ir įvertintų duomenų bei nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog byloje kaltinimą palaikančio prokuroro prašymas kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą yra pagrįstas, ir kaltinamojo V. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.

Skirdama kaltinamajam bausmę, teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog V. V. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikaltimo padarymui. Byloje nustatytos aplinkybės ir esantys duomenys leidžia teigti, kad kaltinamasis V. V. nuolat girtauja, už tai po nusikaltimo padarymo baustas administracine tvarka, nedirbo. V. V. buvo psichikos ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje. Teismo psichiatrijos specialisto išvadoje konstatuota, kad kaltinamajam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, diagnozė, o skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga.

Kaltinamasis V. V. padarė labai sunkų, pavojingą visuomenei nusikaltimą, jis padarytas prieš artimą žmogų - brolį. Kaltinamasis anksčiau teistas (1994 m.) už tyčinį nusikaltimą, teistumas yra išnykęs. Teisėjų kolegija kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nors kaltinamasis teigia, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jo veiksmai po nusikaltimo padarymo - jo nenuoširdumas, artimų asmenų, nusikaltimą tiriančių pareigūnų klaidinimas - neleidžia teigti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad kaltinamasis nesidomėjo ir nesirūpino nuo jo sužalojimų gydomo ligoninėje brolio sveikatos būkle.

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, nusikaltimu padarytus negrąžinamus padarinius, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina didesnė laisvės atėmimo bausmė, nei sankcijose numatytas už šią nusikalstamą veiką bausmės vidurkis.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 11064 litų 33 ct. dydžio civilinį ieškinį (b. l. 39-41, 44-45), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas (išlaidų dydis patvirtintas gydymo įstaigos pažymomis – b. l. 37, 42). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigos pateiktomis pažymomis. Kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas – CK 6. 263 str. 2 d.

Vadovaudamasi LR BPK 297 str., 304 str., 307 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. dėl D. V. nužudymo ir nubausti jį laisvės atėmimu 15 metų.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 08 12 iki 2008 08 13 ir nuo 2009 02 04 iki 2009 03 27. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. V. 11064 litų 33 ct. Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinį įrodymą - kirvį - konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d., o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.