Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2025-06-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-11367-1067/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
e2YT-11367-1067/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03998-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Pareiškėjas
R. D.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11367-1067/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03998-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Justė Visakavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos S. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sutuoktinis S. P. pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) L. D. ir M. (M.) D. (P.) šeimoje. Mama M. D. turėjo brolį S. P., kuris buvo pareiškėjo dėdė. Dėdė S. P. buvo susituokęs su S. P. ir jie gyveno (duomenys neskelbtini). S. P. ir S. P. savo vaikų ir vaikaičių neturėjo. Kai jie abu labiau pasiligojo, S. P. 2017 m. liepos 20 d. parašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 2766 ir pastatus perdavė pareiškėjui ir jo sutuoktinei naudotis su sąlyga, kad sutuoktiniai juos išlaikys iki gyvos galvos. Nuo to laiko, S. P. ir S. P. gyveno pareiškėjui priklausiusiuose pastatuose, tačiau pareiškėjas su sutuoktine viskuo rūpinosi. S. P. ir jo sutuoktinės S. P. vardu buvo registruoti 1,3657 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006 m. lapkričio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 11388 ir 2008 m. kovo 28 d. dovanojimo sutarties Nr. VM9-1772 pagrindu ir 5,1833 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1995 m. lapkričio 28 d. Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 2542, 1995 m. lapkričio 28 d. Apskrities valdytojo įsakymo Nr. 197 ir 2015 m. rugsėjo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 14SK-1092-(14.14.110.) pagrindu. S. P. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą pagal įstatymą galėjo priimti sutuoktinis S. P. per tris mėnesius, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (pirmos ir antros eilės įpėdinių nebuvo). S. P. jau buvo garbingo amžiaus ir pas notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės S. P. mirties nesikreipė. Po jo sutuoktinės S. P. mirties, S. P. liko visi jo sutuoktinei priklausę kilnojamieji daiktai. Be to, liko palikėjai S. P. priklausę du žemės sklypai. Dėdė S. P. pavedė pareiškėjui prižiūrėti šiuos žemės sklypus. Kadangi žemės sklypuose yra užaugęs miškas, tai pareiškėjas miškus prižiūrėjo, valė sausuolius, tvarkė, ruošė išvartų medieną pačiam S. P. gyvenamojo namo apšildymui. Visu palikėjai S. P. priklausiusiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu S. P. rūpinosi ir tvarkė nuo sutuoktinės S. P. mirties iki savo mirties. (duomenys neskelbtini) S. P. mirė. Po jo mirties palikimą priėmė pareiškėjas, paduodamas pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvai L. D. ir M. (M.) D. (P.). S. P. buvo pareiškėjo mamos M. (M.) D. brolis. Palikėja S. P. ir S. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Palikėja S. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su sutuoktiniu S. P.. S. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja S. P. ir S. P. vaikų ir vaikaičių neturi.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis mirusios S. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu registruotas nekilnojamasis turtas 1,3657 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2006 m. lapkričio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 11388 ir 2008 m. kovo 28 d. dovanojimo sutarties Nr. VM9-1772 pagrindu ir 5,1833 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1995 m. lapkričio 28 d. Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 2542, 1995 m. lapkričio 28 d. Apskrities valdytojo įsakymo Nr. 197 ir 2015 m. rugsėjo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 14SK-1092-(14.14.110.) pagrindu. Pareiškėjas pateikė Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarės V. K. 2025 m. balandžio 8 d. liudijimą, kad S. P., gim. (duomenys neskelbtini), palikimas nėra priimtas ir notaro biure paveldėjimo byla nėra vedama.

Pareiškėjo teigimu po S. P. mirties jos sutuoktinis S. P. rūpinosi palikėjos turtu, dėl garbingo amžiaus pavedė pareiškėjui prižiūrėti šiuos žemės sklypus. Kadangi žemės sklypuose yra užaugęs miškas, tai pareiškėjas miškus prižiūrėjo, valė sausuolius, tvarkė, ruošė išvartų medieną pačiam S. P. gyvenamojo namo apšildymui. Visu palikėjai S. P. priklausiusiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu S. P. rūpinosi ir tvarkė nuo sutuoktinės S. P. mirties iki savo mirties.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad S. P. priėmė sutuoktinės S. P. palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi rūpinosi nekilnojamuoju turtu, jį išlaikė, tvarkė, prižiūrėjo ir kt. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad S. P. po sutuoktinės S. P., mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų kitų asmenų teises ir interesus.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. P. po sutuoktinės S. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė