Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. T-378-319/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
T-378-319/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
T. U.
Kategorijos
Byla Nr. T-378-319/2020
Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00671-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 24 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 357-177 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. U. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

T. U. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. sausio 6 d. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. rugpjūčio 26 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-177 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam T. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis yra motyvuotas prasmingam užimtumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis pastoviai dirba. Nuo 2018 m. balandžio 18 d. nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Nuteistasis neseniai susituokė, jis jaučia sutuoktinės palaikymą. Nuteistasis 8 kartus buvo išleistas trumpalaikėms išvykoms grįžti į namus, jis vis važiuodavo pas dabartinę savo sutuoktinę. Nuteistasis kalba užtikrintai, jo emocijų reguliacijos sunkumai nestebimi – emocijos stabilios. Nuteistojo savęs vertinimas remiasi racionaliu požiūriu, jis geba įvertinti savo asmenybės stipriąsias ir silpnąsias savybes. Nuteistasis geba užmegzti ir palaikyti socialinius ryšius. Bendraudamas su aplinkiniais nuteistasis siekia išlikti taktiškas, neįsitraukti į konfliktines situacijas. Nuteistasis neturi jokių tarpasmeninių įgūdžių sunkumų, jis yra atviras, geba palaikyti pokalbį, savo mintis dėsto nuosekliai ir logiškai. Praeityje nuteistajam buvo būdingas impulsyvus elgesys, tačiau pastaruoju metu nuteistasis yra linkęs labiau įvertinti ir apgalvoti savo sprendimus įvairių socialinių situacijų metu. Nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra pasireiškęs smurtinis elgesys, tačiau jis geba į tai pažiūrėti kritiškai ir suvokia tokio savo elgesio pasekmes. Nuteistasis geba analizuoti savo elgesio priežastis, suvokia alkoholio, impulsų kontrolės įtaką nusikaltimams. Kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nuteistasis neišsako. Priežiūrą jis vertina teigiamai, geba įžvelgti jos naudą bei reikalingumą, jaučiasi kaltas dėl savo nusikaltimų ir nusipelnęs jam paskirtos bausmės. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir yra 8 kartus paskatintas. Bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pirminio jos vertinimo metu buvo įvertinta 97 balais, o šiuo metu – 75 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam T. U. švelninti teisinę padėtį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 357-177 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. U. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Visų pirma, būtina pažymėti, jog iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-175 matyti, kad Komisija, spręsdama nuteistojo T. U. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 4 Komisijos nariai, iš kurių 2 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą ir 2 nariai pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Komisijos balsavimo rezultatą nulėmė tik jos pirmininko balsas.

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo T. U. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 75 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 25 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 50 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų ženkliai sumažinti. Kadangi dar ir šiuo metu nuteistojo T. U. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė (75 balai), tai, siekiant jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, turėtų būti nustatyta akivaizdi bei ženkli jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sudaranti pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, pagrindžiamu žemiau šioje nutartyje, nuteistasis tokios pažangos vis dar nepadarė.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistasis T. U. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, įvykdė turėtus finansinius įsipareigojimus, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su keliais savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis T. U. šiuo metu atlieka 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už sunkų nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Anksčiau nuteistasis Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas tris kartus ir vien tik už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nuteistajam yra netgi būdingas ir nusikaltimų modelis – smurtiniai nusikaltimai, o ir paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas yra būtent jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tąkart nuteistasis nesugebėjo išbūti lygtinio paleidimo laiko ir buvo sugrąžintas į pataisos namus likusiam realiam bausmės atlikimui. Todėl būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu išlieka ankstesni jo teisės pažeidimai (būdingas smurtinių nusikaltimų modelis).

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis laisvėje neturi jokio nuosavo būsto. Išėjęs į laisvę, jis planuoja kartu su sutuoktine apsigyventi (duomenys neskelbtini). Verta pripažinti, jog nuosavo būsto neturėjimas realiai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) specialybę, pagal kurią jis dirbęs tik 3 mėnesius. Nuteistojo oficialaus darbo stažas itin menkas – apie 6 mėnesiai, kadangi laisvėje pirmenybę jis teikė nelegaliam darbui. Nors šios bausmės vykdymo metu nuteistasis visą laiką dirbo, tačiau pirmiau paminėtos aplinkybės dėl ankstesnio nelegalaus darbo ir neoficialių pajamų disponavimo neduoda jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Juolab, kad laisvėje nuteistasis gyveno vien tik iš pašalpų ir nelegalaus darbo pajamų. Metų laikotarpyje nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo net 3 525,41 Eur. Tokia aplinkybė leidžia teigti, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo tėvai yra mirę, brolių ir seserų jis neturėjo. Su kitais savo artimaisiais – pusbroliais ir pusseserėmis jis nebendrauja. Šiuo metu nuteistasis palaiko socialinius ryšius tik su teta ir sutuoktine. Nuteistojo socialinių ryšių stoka ateityje gali turėti neigiamos įtakos jo integracijai į visuomenę. Laisvalaikiu nuteistasis neturėjo jokio pastovaus užsiėmimo, daug laiko jis praleisdavo be jokio konkretaus tikslo. Laisvėje nuteistasis bendraudavo ir su teistais asmenimis. Anksčiau nuteistasis yra įvykdęs nusikaltimus ir bendrininkų grupėje. Būdamas laisvėje, nuteistasis stipriai vartojo alkoholį. Smurtinius nusikaltimus jis vykdė būdamas neblaivus. Nuteistojo manymu, jis pats gali kontroliuoti alkoholio vartojimą ir jam nereikia jokios pagalbos. Akivaizdu, jog nuteistasis laisvėje turėjo opią alkoholio vartojimo problemą, kuri dažnu atveju ir lėmė jo nusikalstamumą. Nors šios bausmės vykdymo metu nuteistasis ir bandė spręsti šią savo problemą – lankė anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, tačiau dar nėra jokių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis sugebės atsispirti alkoholio potraukiui ir neįvyks jo atkrytis.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog pokalbio metu nuteistojo emocijos yra stabilios. Esant emociniams sunkumams, nuteistasis yra linkęs „užsisklęsti“ savyje. Praeityje nuteistajam buvo būdingas impulsyvus elgesys. Nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra pasireiškęs smurtinis elgesys. Nuteistajam yra ypač būdingas savikontrolės praradimas būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, tuomet jis veikia negalvodamas apie jokias pasekmes. Nuteistasis ne visuomet geba kilusias problemas spręsti konstruktyviais būdais bei įvertinti visas pasekmes. Nors nuteistasis ir stengiasi ugdyti šiuos įgūdžius, tačiau jis tai daro savarankiškai ir nesikreipia į specialistus jokios pagalbos. Nuteistasis turi išsikėlęs ateities tikslus, tačiau šie nėra pilnai apibrėžti. Nuteistasis ne visuomet yra linkęs suvaržyti savo elgesį ir pripažinti tai, kad buvimas visuomenės dalimi reiškia ir tam tikras pareigas, atsakomybes ir pagarbą kitam asmeniui.

Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 8 kartus paskatintas ir 1 kartą nubaustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Nors anksčiau nuteistajam paskirta drausminė nuobauda šiuo metu jau yra nebegaliojanti, tačiau vien jos buvimo faktas bei pobūdis (dienotvarkės pažeidimas) neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi 8 paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekanti daugybė opių kriminogeninių veiksnių, kuriais socialinio tyrimo išvadoje įvardinta ankstesni teisės pažeidimai (būdingas smurtinių nusikaltimų modelis); gyvenimo sąlygos; socialiniai ryšiai (silpnai išplėtoti ryšiai su artimaisiais); piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinius nusikaltimus įvykdė būdamas neblaivus); mąstymas ir elgesys (smurtinis elgesys, impulsų kontrolės sunkumai, problemų įžvalgos ir sprendimo stoka, tikslų neišbaigtumas). Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali suformuoti asmeniui klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo T. U. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis T. U. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 357-177 dėl nuteistojo T. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 357-177 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. U.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas