Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. Ž. (J. Ž.) (toliau – ir Pareiškėjas), skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria pratęsta Pareiškėjui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi J. Ž., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2 veikos), buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, patenkinus VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą, pratęsta J. Ž. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

4. Teismo posėdyje Pareiškėjas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Pareiškėjui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsta nepagrįstai.

Dėl pirmosios instancijos teisme pažeistų J. Ž. teisių

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, teisėjas turi teisę reikalauti, kad į posėdį būtų pristatytas asmuo, kuriam pratęsiama, keičiama ar panaikinama priverčiamoji medicinos priemonė, jeigu pagal gydytojų komisijos išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. Apie posėdžio vietą ir laiką teismas privalo pranešti BPK 404 straipsnyje nurodytiems asmenims – asmeniui, kurio byla nagrinėjama, jo atstovui pagal įstatymą, šeimos nariams ar artimiems giminaičiams, gynėjui, nukentėjusiajam, jo atstovui ir prokurorui. Šių asmenų neatvykimas nagrinėti klausimą nekliudo. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato pareigą teismui visais atvejais pranešti asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, apie posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas klausimas dėl šios priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, vietą ir laiką. Jeigu tokia pareiga nėra įvykdoma, tai yra kliūtis nagrinėti bylą.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose gavus VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo J. Ž., teisėjas rezoliucija nurodė nekviesti Pareiškėjo į teismo posėdį (b. l. 1). Byloje nėra duomenų apie tai, kad Pareiškėjui būtų pranešta apie šio posėdžio vietą ir laiką – tą aukštesniajam teismui patvirtino ir J. Ž., nurodęs, kad nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme, todėl neturėjo galimybės suderinti savo pozicijos su jam paskirta gynėja.

9. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas BPK 405 straipsnio 4 dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą pranešti J. Ž. apie teikimo nagrinėjimo vietą ir laiką, grubiai pažeidė Pareiškėjo teisę būti informuotam apie jo bylos nagrinėjimą teisme, o kartu ir teisę į gynybą, kadangi, nežinodamas apie teikimo nagrinėjimą teisme, jis neturėjo jokių galimybių suderinti su paskirta gynėja R. V. pasirinktos gynybos taktikos bei pozicijos dėl byloje nagrinėtinų klausimų, o taip pat ir dalyvauti teismo posėdyje bei pats pasisakyti dėl teikimo pagrįstumo. Taigi, vien šiuo pagrindu skundžiama nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Dėl teikimo esmės

10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas nurodė, kad Pareiškėjo sveikatos būklė nepasikeitė, todėl jo pavojingumas visuomenei yra išlikęs. Priimdamas šį sprendimą, teismas gausiai citavo teisės aktų nuostatas, tačiau pateikė itin lakoniškus tokio sprendimo motyvus ir iš esmės rėmėsi tik VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. aktu Nr. 14 (toliau – Komisijos aktas), kuriame nurodyta, kad nors stebimuoju laikotarpiu ligos paūmėjimų nebuvo, medikamentinis gydymas nekoreguotas, pacientas reguliariai lankėsi pas psichiatrą ir socialinį darbuotoją, psichiatrijos ligoninėje negydytas, tačiau klinikoje išlieka kontakto formalumas, emocinis neadekvatumas, dirglumas, paralogiškas ir nenuoseklus mąstymas, pokalbio metu suvokimo sutrikimų, kliedesių neišaiškinama, suicidines mintis ir ketinimus neigia, kritika būklei formali. Su šia apylinkės teismo argumentacija aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, tačiau pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymo išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, kurią teismas vertina visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesuteikdamas jai prioriteto kitų veiksnių atžvilgiu. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

12. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, kad J. Ž. sveikatos būklė nepasikeitė, prieštarauja tiek Komisijos aktui, tiek byloje esančių duomenų visumai. Iš Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutarties matyti, kad Pareiškėjui buvo pratęstas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kadangi stebimuoju laikotarpiu jo psichinė būklė buvo dar nepakankamai stabili, dėl nerimo, sutrikusio miego, afektinių svyravimų buvo koreguotas gydymas, pacientas buvo visiškai nekritiškas ligos ir gydymo atžvilgiu. Tačiau tiek iš Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarties turinio, tiek iš Komisijos akto matyti, kad po minėtos 2020 m. birželio 1 d. nutarties priėmimo J. Ž. psichikos būklė pasikeitė – šiais stebėjimo laikotarpiais nebuvo ligos paūmėjimų, jam nebuvo koreguotas medikamentinis gydymas, pacientas reguliariai lankėsi pas psichiatrą ir socialinį darbuotoją, nebuvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, neišsakė kliedesių, suvokimo sutrikimų. Visos šios aplinkybės rodo, kad Pareiškėjo psichinė sveikata jau daugiau, nei vienerius metus yra esmingai pagerėjusi ir stabili, todėl apylinkės teismo argumentai laikytini prieštaraujančiais bylos medžiagai.

13. Vien tai, kad J. Ž. klinikoje išlieka kontakto formalumas, emocinis neadekvatumas, dirglumas, paralogiškas ir nenuoseklus mąstymas, negali būti laikoma aplinkybe, užkertančia kelią panaikinti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Pažymėtina, kad Pareiškėjui yra diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad tokį sutrikimą turintis asmuo ne visuomet yra emociškai adekvatus, jo mąstymas – nuoseklus ir pan., tačiau tai savaime nereiškia, kad jis yra pavojingas visuomenei, todėl šiuo atveju būtina spręsti, ar tokios aplinkybės rodo išlikusį J. Ž. socialinį pavojingumą.

14. Minėta, kad byloje esančių medicininių duomenų visuma patvirtina, kad Pareiškėjas reguliariai lankosi pas psichiatrą ir socialinį darbuotoją, nestebėta jokių jo ligos paūmėjimų, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą J. Ž. elgesį visuomenėje ar, juo labiau, priešingų teisei veikų darymą, kas akivaizdžiai rodo, jog šiuo metu yra išnykęs jo socialinis pavojingumas – tuo įsitikino ir pats skundą nagrinėjantis teismas, posėdyje apklausęs Pareiškėją, iš kurio paaiškinimų akivaizdu, jog jis suvokia būtinybę lankytis pas psichiatrą, domisi savo ligos eiga, konsultuojasi su gydytojais, kurie jam rekomendavo lankytis pas neuropatologą, taip pat matyti, kad jis turi realius ateities planus. Itin svarbu atsižvelgti į tai, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, J. Ž. visas priešingas teisei veikas, už kurias buvo nuteistas 2015 ir 2016 metais, o 2018 metais jam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, kuri pratęsta skundžiama nutartimi, yra padaręs išimtinai prieš tą patį asmenį – savo tėvą, kuris 2015 metais priimtu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už Pareiškėjui padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, ir kuris jau yra miręs, kas taip pat patvirtina, jog šiuo metu iš Pareiškėjo galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio. Taigi, įvertinus visą bylos medžiagą, konstatuotina, kad Pareiškėjo socialinis pavojingumas šiuo metu yra išnykęs.

15. Visuma pirmiau nurodytų aplinkybių patvirtina tai, kad nebėra tikslinga toliau J. Ž. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, kadangi jo psichikos būklė yra pagerėjusi, o socialinis pavojingumas – išnykęs, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir dėl to naikinama bei priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą atmesti ir panaikinti J. Ž. (J. Ž.) taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Ši nutartis neskundžiama.