Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-12-21 · Administracinė byla Nr. I2-8503-289/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-12-21Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
I2-8503-289/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01685-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Virginijus Stankevičius (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba
Trečiasis asmuo
Z. D.
Advokatai
Aivaras Gylys
Administracinė byla Nr. I2-8503-289/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01685-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjai A. B.,

dalyvaujant atsakovės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui M. S.,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. D. ir jos atstovui advokatui Aivarui Gyliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo pareiškėjos patikslintą skundą atsakovei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2021 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 9.4-6-403 (toliau – ir Sprendimas) 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 21R3-78(AG3-59/24-2021) ; 3) įpareigoti atsakovę išnagrinėti iš naujo pareiškėjos 2021 m. balandžio 14 d. skundą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos patikslintame skunde bei jo paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad 2021 m. balandžio 14 d. pareiškėja A.B. (toliau-Pareiškėja) pateikė skundą „Dėl stipraus degėsių kvapo, aprūkusios, apdegusios pečiaus sienelės, kuri ribojasi bendra siena su kaimyno, adresu (duomenys neskelbtini)“. Priešgaisrinė tarnyba 2021 m. balandžio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo akte patvirtino Pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes (pagal foto nuotraukas), jog (duomenys neskelbtini), įrengtas kieto kuro katilas ir šildomoji sienelė, kurios kampinėje dalyje matosi nesandarumai, įtrūkimai, ties kuriais yra stiprios aprūkimo žymės. Tik stipraus specifinio kvapo nesijaučia. Atkreiptinas dėmesys, jog šildymo sezonas patikrinimo metu buvo pasibaigęs ir nestiprus degėsių kvapas buvo jaučiamas. (duomenys neskelbtini), įrengtas kieto kuro metalinis katilas (foto 8). Komisija, nepagrįstai, nemotyvuotai, pateikė prieštaraujantį vertinimą, jog Atsakovė Priešgaisrinė tarnyba vykdydama jos kompetencijai pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje, o būtent priešgaisrinės saugos užtikrinimo srityje, tinkamai atliko savo pareigas, objektyviai išnagrinėjo Pareiškėjos skundą. Sprendime (5 lapas) Komisija nurodo, jog kita vertus, Komisija sutinka su Pareiškėja, jog iš bylos medžiagos matyti, jog bendra šildymo sistema (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyvenamajame name dėl atsiradusių šildymo sienelės (esamų) įtrūkimų ir/ar nesandarumų (foto nuotraukos: b. l. 7, 30, 31, 43, 44, 45) negali būti vertinama kaip funkcionuojanti tinkamai, nekelia gaisro grėsmės ir yra eksploatuojama saugiai, nes šildymo sienelės atskiros dalys (vietos), 2 bute smarkiai aprūkusios, akivaizdžiai matosi dūmų (ar ugnies) dėmės (pėdsakai).“ Šios aplinkybės užfiksuotos Atsakovės akte. Komisija nurodo, jog tokios dūmų ar ugnies paliktos dėmės patvirtina, jog šildymo sistema ar atskiros jos dalys nėra tvarkingos. Komisija pažymi, jog šiuo klausimu dėl galimo tokių dūmų (ugnies) dėmių šaltinio Akte Atsakovė nepasisakė, bet darytina prielaidos šie pėdsakai yra atsiradę dėl šildymo sistemos eksploatavimo. Komisija šių aplinkybių priimdama skundžiamą raštą pateikė prieštaraujantį vertinimą, todėl darytina išvada, kad Komisija neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė nepagrįstą Sprendimą, nepagrindė teisiniu reglamentavimu. Nesutinka, su Komisijos darytina išvada dėl Pareiškėjos pateiktų įrodančių foto nuotraukų Atsakovei, jog aprūkusios šildomosios sienelės vietos nėra įrodantis dokumentas. Nesutiktina su vertinimu, jos (duomenys neskelbtini), patalpa tvarkinga, sienelė neaprūkusi. Iš akte pateiktos foto nuotraukos Nr.9 aiškiai matomos aprūkimo dėmės. Naujai rekonstruoto geležinio pečiaus (foto Nr. 8) pakeista vieta, matomai išardyto mūrinio pečiaus dar nesutvarkytos po išardymo sienos. Atsakovė šiuo atveju klausimo dėl Pareiškėjos nurodytų galimai padarytų (duomenys neskelbtini) pažeidimų įmontuojant naują, galingą katilą netyrė, nenagrinėjo ir sprendimo nepriėmė, t. y. skundžiamame akte nepasisakyta, ar nėra pažeidimų įmontuojant naują, galingą katilą. Iš skundžiamo akto turinio matyti, jog Atsakovas nesprendė Pareiškėjos Prašymo dėl galimo katilo įrengimo pažeidimų. Pareiškėja informavo bei akivaizdžiai matyti iš foto nuotraukų Atsakovų darytų išardyto mūrinio pečiaus žymės. Šiuo klausimu Skundžiamame akte nėra pasisakyta, nenurodyti motyvai ar argumentai. Atsakovė aiškiai ir konkrečiai nenurodė, ar yra teisėtas pagrindas rekonstruoti šildymo įrenginį, ar Atsakovė kompetentinga spręsti šiuos klausimus, Atsakovei suteikta teisė tikslinti nustatytas faktines aplinkybes apžiūros metu. Pareiškėja nesutinka su Komisijos vertinimu ir priimta atsakovo išsakyta pozicija, jog faktinio duomenų patikrinimo metu nebuvo galimybių įvertinti ir konstatuoti tam tikrų aplinkybių neišardžius ar nepažeidus jau sumontuoto (naujo geležinio pečiaus) šildymo katilo dūmtraukio konstrukcijų ir nustatyti priežastinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini) namo 3 buto katilo keitimo ir įtrūkimų ar nesandarumų 2 buto šildymo sienelėje. Pareiškėja pažymi, jog apie faktinę aplinkybę, t. y. kaimynų geležinio pečiaus rekonstrukciją sužinojo faktinių duomenų patikrinimo metu ir iš karto šiuo klausimu, kreipėsi į patikrą atliekančius pareigūnus. Atsakovė šiuo atveju klausimo dėl Pareiškėjos nurodytų galimai padarytų (duomenys neskelbtini) pažeidimų įmontuojant naują, galingą katilą nenagrinėjo ir sprendimo nepriėmė, t. y. skundžiamame akte nepasisakyta, ar nėra pažeidimų įmontuojant naują, galingą katilą. Komisija pasisako, jog atsakovės, veikiančios priešgaisrinės saugos prevencijos srityje, funkcija nėra tirti gyvenamojo namo statinio konstrukcijų pažeidimų aplinkybes ir rinkti įrodymus dėl asmenų kaltės tokiais atvejais. Pažymėtina, jog Atsakovė veikdama viešojo administravimo srityje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ) turi teisę kreiptis tarnybinės pagalbos į institucijas pagal kompetenciją ir gauti visą reikalingą informaciją. Tokia atsakovės pareiga kyla ir iš VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto vieno langelio principo, kuris reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus - ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas, tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens. Taigi, atsakovė spręsdama Pareiškėjos Prašymą privalėjo aktyviai, administraciniam sprendimui priimti surinkti informaciją iš kompetentingos institucijos. Tokia pareiga Atsakovei atsiranda ir iš LR priešgaisrinės saugos įstatymo sąvokos, kuri apima priešgaisrinės tarnybos teisės akto, skirto įgyvendinti prevencines priemones, saugoti asmenų turtą, gyvybę, sveikatą ar kitokius veiksmus arba veiksmų rinkinį. Komisija priimdama skundžiamą raštą pateikė vertinimą, nenurodydama VAĮ įstatymo reglamentavimo, todėl darytina išvada, kad Komisija neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė nepagrįstą Sprendimą, nepagrindė teisiniu reglamentavimu. Tokia nuostata suponuoja išvadą, jog Priešgaisrinė įstaiga, gavusi asmens prašymą įvertinti naujo geležinio katilo saugų rekonstravimą, turi priimti sprendimą. O ne Pareiškėjai nurodyti, kad - „visų pirma turi kviestis reikalingus specializuotų įmonių kvalifikuotus specialistus įvertinti šildymo sistemos tinkamumą eksploatuoti”. Pažymėtina, kad Pareiškėja nurodė faktinę aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini), Šiauliai gyvenamajame name kietu kuru šildosi tik (duomenys neskelbtini) šeima ir 2 buto kietasis kuro pečius yra neeksploatuojamas. (duomenys neskelbtini) šeima rekonstravo kietojo kuro šildymo sistemą ir galimai pažeidė bendro naudojimo namo konstrukcijas. Nors Sprendime rašoma, kad Atsakovė nurodė, jog pagal Pareiškėjos prašymą buvo atliekami tam tikri veiksmai. Atsakovė privalėjo paisyti ir kito VAĮ įtvirtinto principo - išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostata, kuriomis rėmėsi vertindamos prašymo ar skundo turinį. Komisijos posėdyje nurodė, kad nesutinka su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raštu NR. 9.4-1215 (9.21E) (toliau-Departamentas), pagal kitą Pareiškėjos 2021 m. balandžio 30 d. skundą. Paaiškino faktinę aplinkybę, jog minėto rašto apskundimo laikotarpis nėra pasibaigęs ir ruošiamas skundas. Todėl atsakingai pareiškia ir nesutinka, jog Pareiškėja atsakymo neskundžia. Šiaulių priešgaisrinės tarnybos vyr. specialistas M. S. atlikdamas patikrą nevertino akivaizdžiai matomos ugnies žymių parudavusios, apdegusios sienos, aprūkimo pajuodavusių žymių. Nesivadovavo LR reglamentu STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga” patvirtinto statybos techniniu reikalavimų reglamentu STR 2.01.01.(2): 1999, kuriuose nurodoma (9.6.2 punktu), t.y „....gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje..”., (9.6.3 punktu), t.y.”.... higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar priėjo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dūmų, kietųjų atliekų netinkamo šalinimo.” Pažymėtina, jog vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymu nurodytą tikslą, susisteminti procedūrinius klausimus susijusius su A. B. iškeltu klausimu, manytina, tūrėtų būti vertinamos, kaip vientisas teisinis reguliavimas, skirtas reguliuoti teisinius santykius dėl atitinkamo pastato ar patalpų šildymo galimų pažeidimų, o ne kaip atskirų teisės normų visuma. Atitinkami įgaliojimai detalizuoti teisinį reguliavimą, kurių nevertino ir netaikė, kurios išvardintos Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėse, kuriuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas į: 1) dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, 2) šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisykles, 3) statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį”, 4) statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai”, 5) šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašas. Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu skundas yra nevisapusiškai ištirtas ir neatskleista skundo esmė, nepakankamas motyvų išdėstymas, netinkamai taikyti įstatymai, Komisija netinkamai vertino Šiaulių priešgaisrinės valdybos neatliktų visapusiškai jų kompetencijai priskirtus veiksmus, neįvertino VAĮ reikalavimų. Pareiškėja, sprendžia, jog aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nėra, todėl Skundžiamas Sprendimas laikytinas neteisėtas, naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovės atsiliepime ir atstovo paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad Valdybos pareigūnai faktinių duomenų patikrinimo metu vertino faktines 2021 m. balandžio 14 d. A. B. skunde pateiktas aplinkybes, t. y. dėl Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) bute galimai netinkamai kūrenamo pečiaus ir/ar užkimšto/pažeisto dūmtraukio. Į tai pareiškėjai buvo atsakyta 2021 m. balandžio 23 d. valdybos rašte Nr. 9.4-6-403, kad „šiame bute įrengtas kieto kuro katilas ir dūmtraukis yra tvarkingi, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, reikalavimų pažeidimų nenustatyta.“ Pažymėtina ir tai, kad tiek 2021-04-20 tarnybiniame pranešime Nr.V-6-2149 „Dėl faktinių duomenų patikrinimo” (pridedamas), tiek ir Faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuota (pridedamas), kad „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų eksploatuojant kieto kuro katilą ir dūmtraukį nenustatyta.” Iš aukščiau nurodytų aplinkybių bei rašytinių dokumentų akivaizdu, kad valdybos pareigūnai vertino būtent ar kieto kuro katilo ir dūmtraukio eksploatavimas atitinka Bendrųjų gaisrinių saugos taisyklių reikalavimas. Įvertinus tai, ko pareiškėja prašė valdybai 2021 m. balandžio 16 d. pateiktame skunde – „prašome Jūsų pagalbos, užtikrinant žmonių ir turo saugumą, įvertinti (duomenys neskelbtini) namo kamino ir 3 bute kūrenamo pečiaus tinkamumą naudoti“ – darytina pagrįsta išvada, kad skundas išsamiai, objektyviai išnagrinėtas ir priimtas teisėtas sprendimas. Pabrėžtina, kad jokių kitų prašymų ar klausimų dėl priešgaisrinės saugos pareiškėjos Skunde nėra. Taigi, nėra pagrindo abejoti Valdybos atlikto faktinių duomenų patikrinimo pagal pareiškėjos pateiktą Skundą objektyvumu ir išsamumu. Valdyba nenustatė, kad kietojo kuro katilas, esantis (duomenys neskelbtini) namo 3 bute, eksploatuojamas pažeidžiant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Pareiškėjos Skundo argumentai nepaneigia atsakovo atlikto tyrimo išsamumo ir padarytų išvadų, todėl Komisijos priimtas sprendimas yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas. Pareiškėjos teigimu „nevertino ir nepasisakė dėl galimai neteisingai sukonstruoto naujo geležinio kieto kuro pečiaus įrengimo, dėl didesnės galios pastatyto pečiaus galimo šildymo, dūmų bendrų namo konstrukcijos pažeidimo.“ Departamentas pažymi, kad dėl pakeisto kieto kuro katilo atitikimo gaisrinės saugos reikalavimams bei būtinybės gauti namo bendrasavininkų sutikimus, pareiškėjai faktinių duomenų patikrinimo metu žodžiu buvo paaiškinta, kad esamas kieto kuro katilas atitinka gaisrinės saugos reikalavimus, o leidimai ar namo bendrasavininkų sutikimai statant ar keičiant šildymo įrenginį, nėra būtini. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis statant ar griaunant kieto kuro šildymo įrenginį daugiabučio namo bute nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tai galima atlikti ūkio būdu. Tačiau, įrengiant kieto kuro šildymo įrenginį, privaloma vadovautis įrengimo metu galiojančiomis Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis departamento direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių reikalavimai privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, statinių savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas (Taisyklių 4 punktas). Departamentas akcentuoja, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.). Atsižvelgiant į aukščiau aptartą reglamentavimą, konstatuotina, kad Valdyba nėra kompetentinga vertinti, ar kietojo kur katilas yra įrengtas tinkamai, taip pat vertinti bendrų namo konstrukcijų pažeidimus. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirto skyriaus nuostatomis, jei kieto kuro šildymo įrenginys nėra daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų bendra dalinė nuosavybė, tai to buto savininkas, kurio bute yra minėtas įrenginys (šiuo atveju Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) bute Nr. 3), neprivalo prieš atlikdamas statybos darbus gauti sutikimą iš kitų to namo butų savininkų. Pažymėtina, kad šis Reglamentas yra privalomas normatyvinius statybos ir statybos specialiųjų reikalavimų dokumentus rengiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims, taip pat statybos dalyviams, valstybinėms statybos ir statybos specialiųjų reikalavimų priežiūros institucijoms, savivaldybėms (7 punktas). Atsižvelgus į nagrinėjamo skundo aplinkybes, akivaizdu, kad priešgaisrinės priežiūros pareigūnas negalėjo taikyti šio teisės akto, atliekant faktinių duomenų tyrimą pagal pareiškėjos skundą. Pareiškėjos teiginys, kad nevertino ir netaikė Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų 2011 m. vasario 22 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr. 1-64, yra akivaizdžiai neteisingas, nes Komisija ginčijame sprendime šiuo klausimu išsamiai pasisakė nurodant, „jog šių taisyklių reikalavimai taikomi projektuojant, rekonstruojant ir remontuojant gyvenamuosius pastatus ir patalpas, keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį į gyvenamąją <...> Duomenų, jog (duomenys neskelbtini) namo 3 bute buvo atliekami minėti darbai byloje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės turėjo būti taikomos atliekant Pareiškėjos 2021 m. balandžio 14 d. skundo tyrimą.“(ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies priešpaskutinė pastraipa). Pabrėžtina, kad pareiškėjos 2021 m. balandžio 14 d. skunde, adresuotame Valdybai, buvo išreikštas vienintelis prašymas – „prašome Jūsų pagalbos, užtikrinant žmonių ir turto saugumą, įvertinti (duomenys neskelbtini) namo kamino ir 3 bute kūrenamo pečiaus tinkamumą naudoti“. Jokių kitų prašymų ar klausimų dėl priešgaisrinės saugos pareiškėjos Skunde nėra, todėl sprendžiant klausimą dėl Valdybos skundžiamo sprendimo teisėtumo, negali būti vertinami pareiškėjos skundo argumentai, kad jai nebuvo atsakyta į aukščiau aptartus klausimus. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad Komisija neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Priimdama ginčijamą sprendimą Komisija teisingai pritaikė teisinį reglamentavimą, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos Komisijos išvados, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo ginčo aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismui nepateikė atsiliepimo į patikslintą pareiškėjos skundą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 9.4-6-403 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja taip pat nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 21R3-78(AG3-59/24-2021), kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinei gelbėjimo valdybai pateikė skundą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), 2 butas medine siena ribojasi su 3 butu, priklausančiu A. ir Z. D., kurie šaltuoju sezonu kūrena pečių kietu kuru. Ypatingą susirūpinimą kelia medinis namas ir dėl galimai netinkamo kūrenimo ir/ar užkimšto/ pažeisto kamino kylanti gaisro grėsmė.

Sprendime nurodoma, kad patikrinimo metu Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 reikalavimų pažeidimų eksploatuojant kieto kuro krosnį ir dūmtraukį nenustatyta. Patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) bute esanti kieto kuro krosnis buvo užkurta, degimas vyko tvarkingai, dūmai ėjo pro dūmtraukį, (duomenys neskelbtini) bute tuo metu dūmų ar specifinio dūmų kvapo nebuvo.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. 6-6 (toliau – ir Aktas) nurodoma, kad patikrinimas pradėtas 2021 m. balandžio 20 d. 12 val. 40 min. ir baigtas 2021 m. balandžio 20 d. 13 val. 40 min. 2 buto kambaryje šiaurės vakarinėje jo pusėje įrengtas kieto kuro katilas ir šildomoji sienelė. Šildomoje sienelėje (kampinėje dalyje) matomi nesandarumai, įtrūkimas, ties kuriais yra aprūkimo žymių, lubos neaprūkusios. Specifinio stipraus dujų kvapo nesijaučia. Patekus į šio namo 3 butą, kuris priklauso A. ir Z. D., buvo matyti, kad pietrytinėje virtuvės patalpos dalyje yra įrengtas kieto kuro katilas. Katilas metalinis, tvarkingas, virtuvės patalpa neaprūkusi. Užkūrus kieto kuro katilą degimas vyko tvarkingai, pro dūmtraukį kilo dūmai. Dūmai nei į 2 nei į 3 butų kambarius pro nesandarumus nėjo.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono M. S. 2020 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamais medinis namas, 1-vieno aukšto, 4 butų. 2 butas pagal paveldėjimo teisę priklauso A. B., kurį atstovavo jo dukra A. B., o trečias butas priklauso A. ir Z. D.. Pasak A. B. 2 butas nuo 1993 metų yra negyvenamas, krosnis visą tą laiką kurta nebuvo. Patekus į 2 butą, šiame vienintelio kambario šiaurės vakarinėje pusėje įrengtoje šildomojoje sienelėje matėsi nesandarumai ir įtrūkimai. Stipraus specifinio dūmų kvapo kambaryje nesijautė. 3 buto virtuvėje įrengta metalinė kieto kuro krosnis buvo tvarkinga, aprūkimo žymių nesimatė. Užkūrus 3 buto kieto kuro krosnį buvo stebimi 2 ir 3 butai. Degimas buvo tvarkingas, dūmai kilo pro dūmtraukį, nei į 2 nei į 3 butų kambarius dūmai nesiveržė. Skundas nepasitvirtino – Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų eksploatuojant kieto kuro katilą ir dūmtraukį nenustatyta.

Komisija 2021 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 21R3-78 (AG3-59/24-2021) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, argumentuodama, kad Departamento pareigūnų veiksmai buvo tinkami, buvo atliktas patikrinimas vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) namo 2 ir 3 butuose, konstatuotos faktinės aplinkybės Akte, padarytos 9 tikrintų objektų fotonuotraukos, atliktas kieto kuro degimo produktų pašalinimo proceso stebėjimas, todėl šie duomenys patvirtina, jog Departamento pareigūnai veikdami savo kompetencijos ribose, tinkamai ištyrė pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir objektyviai vertino nustatytus faktus.

LR priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę: 1) tikrinti, neatsižvelgdami į objektų nuosavybės formas, ar šie atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Ar gyvenamosios patalpos atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, gali būti tikrinamos tik jų savininko sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu. 2) duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; 3) uždrausti fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuoti statinius, atskiras patalpas (išskyrus gyvenamąsias), įrenginius, įrangą, sustabdyti statinių statybos, rekonstravimo, remonto darbus, įrenginių gamybą, technologinių linijų naudojimą, jeigu yra priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų (įstatymų, statybos techninių reglamentų, statybos normų, standartų, taisyklių ir kitų teisės aktų, kuriuose nustatyti statomų, rekonstruojamų, remontuojamų bei eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimai) pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas, taip pat jeigu neužtikrinama juose ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga arba jeigu rašytiniai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai nevykdomi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų 20 punkte numatyta, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai privalo: nustatę objekte priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įspėti jo savininką, teisėtą valdytoją, vadovą (jų įgaliotą asmenį) dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo ir įpareigoti pašalinti šiuos pažeidimus; kontroliuoti, kaip vykdomi priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse (patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-233) numatoma, kad visi šildymo įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal gamintojo instrukcijose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus, o prieš šildymo sezono pradžią – patikrinti (154 punktas), šildymo įrenginiai, dūmtraukiai turi būti techniškai sutvarkyti. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti išbaltinti (158 punktas), iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius (160 punktas).

Sutiktina su Komisijos išsakyta pastaba, kad dūmų ar ugnies paliktos dėmes patvirtina, jog šildymo sistema ar atskiros jos dalys nėra (nebuvo) tvarkingos. Kita vertus, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai apžiūrėję objektą nenustatė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, patikrinimo metu nenustatyta, jog dūmtraukis neatitinka Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 160 punkte nustatytų reikalavimų, jog gaisrinė sauga galimai sumažėjusi ir jog kieto kuro krosnies ar dūmtraukio eksploatavimas gali būti pavojingas.

Byloje nėra duomenų, susijusių su katilo pakeitimu (duomenys neskelbtini) bute Nr. 3, bet atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis statant ar griaunant kieto kuro šildymo įrenginį daugiabučio namo bute nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tai galima atlikti ūkio būdu. Įrengiant kieto kuro šildymo įrenginį, privaloma vadovautis įrengimo metu galiojančiomis Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis departamento direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių reikalavimai privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, statinių savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas (Taisyklių 4 punktas). Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.). Atsižvelgiant į aukščiau aptartą reglamentavimą, konstatuotina, kad atsakovė nėra kompetentinga vertinti, ar kietojo kur katilas yra įrengtas tinkamai.

Sutiktina su atsakovės ir Komisijos išvada, jog faktinio duomenų patikrinimo metu nebuvo galimybių įvertinti ir konstatuoti tam tikrų aplinkybių neišardžius ar nepažeidus jau sumontuoto šildymo katilo dūmtraukio konstrukcijų ir nustatyti priežastinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini) 3 buto katilo keitimo ir įtrūkimų ar nesandarumų (duomenys neskelbtini) namo 2 buto šildymo sienelėje.

Pažymėtina, kad šildymo sienelė, dūmtraukis, kitos šildymo sistemos dalys (duomenys neskelbtini) name yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl klausimas dėl bendros šildymo sistemos (duomenys neskelbtini) name priežiūros, remonto turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar bendrasavininkių nustatyta tvarka. Kasdienis dūmtraukio naudojimas gali būti skirtas konkrečių bendraturčių, besinaudojančių šiais objektais, poreikiams tenkinti, todėl ir šių objektų naudojimo išlaidos, t. y. jų valymo, turi būti dengiamos tik šiais objektais besinaudojančių bendraturčių. Tačiau jei išlaidos yra susijusios su šių objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tokiu atveju jos priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas.

Atitinkamai įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovės pareigūnai veikdami savo kompetencijos ribose tinkami tyrė pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir objektyviai vertimo nustatytus faktus, vadovavosi Nuostatų bei Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nuostatomis. Tad konstatuotina, kad skundžiamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pagrįstai nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti atsakovės sprendimo. LAGK sprendime išdėstė aktualų teisinį reguliavimą, pateikė jo vertinimą, taip pat įvertino situaciją teisės aktų kontekste. Atitinkamai ir Komisijos sprendimo pareiškėjos patikslintame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjos patikslinta skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Tokiu atveju nėra ir pagrindo tenkinti išvestinio patikslinto skundo reikalavimo ir įpareigoti atsakovę nagrinėti iš naujo pareiškėjos 2021 m. balandžio 14 d. skundą.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius