Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. L. 2019 m. spalio 12 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) esančio buto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, supykęs, tyčia smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės I. L. atžvilgiu, sugriebęs ją už plaukų, tampė, nuėjus į kambarį ir abiems susistumdžius, ranka sudavė jai į lūpas, taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju, T. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai bei paaiškino, kad jis gyvena kartu su savo sutuoktine I. L., dviem vaikais ir savo motina J. L. (duomenys neskelbtini). Jis su I. L. kartu gyvena apie 8 metus ir kartu veda bendrą ūkį. Jis gerai sutaria su I., tačiau kartais tarp jų vyksta žodiniai konfliktai. 2019 m. spalio 12 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su draugais. Apie 22 val. grįžo į namus pasiimti pinigų. Tuomet su jo sutuoktine I. L. apie 22 val. įvyko žodinis konfliktas, nes I. vyriškai nusikirpo plaukus, o jam tai nepatiko. I. L. nepatiko tai, kad jis norėjo dar eiti su savo draugais vartoti alkoholinių gėrimų. Jie vienas kitam priekaištavo. Konflikto metu, būnant koridoriuje, jis kaire ranka suėmė I. L. už plaukų ir ją purtė, kadangi norėjo taip ją patraukti nuo durų ir išeiti iš buto. Jis nepastebėjo, ar I. L. dėl jo purtymo suklupo ant kelių. Jie toliau abu konfliktavo, jis norėjo išeiti iš namų. Vėliau jis, būdamas kambaryje, norėjo išeiti į balkoną ir jam ant kelio pasimaišė stalas. Kadangi jis buvo piktas ir susijaudinęs dėl viso konflikto, jis apvertė tą stalą. Kai jis apvertė tą stalą, į kambarį atėjo ir I. Jo manymu, I. suprato, kad jis nori eiti į balkoną ir išeiti iš namų, kadangi, kiek prisimena, ši bandė jį sulaikyti. Tuomet jie abu susistumdė ir šio susistumdymo metu jis galėjo pataikyti I. į lūpų sritį. Tyčia jis netaikė I. į lūpas, tačiau jų susistumdymo metu jis galėjo pataikyti jai į lūpas. Jis tiksliai neprisimena to momento, kai trenkė I. į lūpas, tačiau taip galėjo būti, nes abu jie stumdėsi. Namuose buvę jų vaikai smurto nematė. Jis labai gailisi dėl šio įvykio (bylos lapai (toliau – b. l.) 52 – 55).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo T. L. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji I. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 12 d. darbą ji baigė apie 21 val. Po darbo ji važiavo į namus. Bevažiuojant jai paskambino jos sutuoktinis T. L., iš kurio balso ji suprato, kad jis yra neblaivus. Į namus ji grįžo apie 22 val. Ji įėjo į namus, nusirengė, pasidėjo šlapią skėtį. Tuomet į koridorių atėjo neblaivus jos sutuoktinis T. L., kuris užsipuolė ją sakydamas „kur tu <...> buvai?“. Tuomet ji pasakė T. L., kad grįžo iš darbo. T. L. sugriebė viena ranka jai už plaukų, o kita – už drabužių ir pradėjo ją tampyti, ji suklupo. Išgirdusios triukšmą, atbėgo jų mažametės dukros ir T. L. ją paleido. Tuo pat metu į koridorių atėjo ir T. L. motina J. L., kuri nuvijo T. L. į kambarį. Tame kambaryje ji (nukentėjusioji) išgirdo triukšmą, todėl nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad T. apvertė kavos staliuką. Tuomet ji paklausė T. L., kas šiam darosi. Tada T. L. sudavė ranka jai vieną kartą į veidą ir pataikė į lūpas. Dėl to ji išėjo į koridorių ir paskambino į policiją. T. L. tikriausiai, išgirdo, jog ji skambina į policiją, todėl jis išėjo į koridorių ir pradėjo šaukti, kad ji nori jį „pasodinti“ ir panašiai. T. L. norėjo išeiti iš namų, todėl ji užrakino buto duris. Pati ji nuėjo į balkoną, o kai atvyko policijos pareigūnai, T. L. bute jau nerado. Ji suprato, kad, kol atvyko policijos pareigūnai, T. L. iššoko iš kito jų buto balkono, nors jie gyvena antrame aukšte. Ji su T. L. santuokoje gyvena apie 6 metus. Alytuje jie gyvena apie 4 metus. Per tuos 4 metus T. L. ne vieną kartą prieš ją smurtavo ir ji jau ne vieną kartą kvietė policiją dėl triukšmo bei smurto, tačiau ji neprisimena, ar dėl to buvo atlikti tyrimai. T. L. niekur nedirba, nuo 2019 metų gegužės mėnesio vartoja alkoholį, būdamas neblaivus, būna agresyvus, triukšmauja. Dėl to, kad T. L. tampė ją už plaukų, sudavė į veidą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji nesikreips į teismo medicinos ekspertus, nes nepatyrė rimtų sužalojimų. T. L. lūpų jai nepraskėlė, žymių sumušimų neliko, medikų ji nekvietė. Civilinio ieškinio ji nereikš. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. L. parodė, jog ji tvirtina savo ankstesnius parodymus. Ji gerai sutaria su T. L., kol šis nevartoja alkoholinių gėrimų. Kartais, kai T. L. pavartoja alkoholio, jis tampa agresyvus, todėl jie susipyksta. 2019 m. spalio 12 d. apie 22 val. ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Į koridorių atėjo jos sutuoktinis T. L. Akivaizdžiai matėsi, jog T. L. buvo stipriai neblaivus, ji tai suprato iš T. L. veido, elgsenos ir balso. T. L. jai pasakė „kur tu, <...> buvai?“. Ji pasakė T. L., kad buvo darbe, dirbo iki 21 val. Tuomet T. L. griebė ranka jai už plaukų ir pradėjo ją tampyti, ji suklupo ant kelių. Ji jautė fizinį skausmą dėl to, kad T. L. tampė ją už plaukų. Išgirdusi triukšmą, į koridorių atėjo J. L., kuri pradėjo aiškinti T. L., kad ji (nukentėjusioji) buvo darbe. Vėliau į koridorių atbėgo ir abi jų mažametės dukros, kurioms atbėgus, T. L. prieš ją jau nesmurtavo, jis nuėjo į kambarį. Būdama koridoriuje, ji išgirdo iš to kambario sklindantį triukšmą, todėl nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad T. L. apvertė kavos staliuką. Ji paklausė T. L., kodėl jis gasdina vaikus ir triukšmauja. Tuomet ji ir T. L. susistumdė ir to susistumdymo metu T. L. pataikė jai į lūpas. Nebuvo taip, kad jis tyčia taikėsi suduoti jai į lūpas. Ji negali tiksliai pasakyti, kaip T. L. jai sudavė. Dėl T. L. suduoto smūgio jai skaudėjo lūpas, tas skausmas nebuvo stiprus. Tuo metu, kai ji susistumdė su T. L., jų vaikai ir J. L. buvo kitame kambaryje. Po susistumdymo ji (nukentėjusioji) išėjo į koridorių ir paskambino į policiją. Tikriausiai, T. L. išgirdo, kai ji skambino į policiją, nes jis atėjo į koridorių ir priekaištavo, kam ji kviečia policiją. Ji pamatė, jog T. L. pradėjo rengtis, todėl pagalvojo, kad šis, tikriausiai nori išeiti iš namų, todėl ji užrakino buto duris ir išėjo į buto balkoną. Nuėjusi į balkoną, ji laukė policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, T. L. namuose jau nebuvo. T. L. išlipo pro kitą buto balkoną, kadangi buvo paliktas praviras to balkono langas. Ji atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertus, šiuo metu taip pat atsisako ten vykti, kadangi jai neliko jokių sužalojimų. Civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 1 – 5, 31 – 34).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, I. L. pareiškė, jog 2019 m. spalio 12 d. apie 22 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) prieš ją smurtavo jos sutuoktinis T. L., kuris tampė ją už plaukų bei sudavė vieną kartą jai į veidą. I. L. prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, iš šio protokolo matyti, jog buvo atlikta I. L. apklausa (b. l. 1 – 5).

Iš policijoje gautų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2019 m. spalio 12 d. 22 val. 18 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos I. L. pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) konfliktuoja neblaivus jos sutuoktinis, kuris grasina, kad sumuš pranešėją. Iš šio išrašo matyti, jog pranešimas pasitvirtino, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 19 – 22).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos M. F. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo telefonu susisiekta su J. L. dėl apklausos apie jai žinomas įvykio aplinkybes. Pokalbio metu J. L. nurodė, jog šiuo metu ji gyvena pas savo sunkiai sergančią motiną, kuria rūpinasi ir negali palikti jos be priežiūros. J. L. kategoriškai atsisakė atvykti į apklausą pas ikiteisminio tyrimo tyrėją bei nurodė, kad, atvykusi į apklausą, ji pasinaudotų savo teise neduoti parodymų, nes T. L. yra jos sūnus ir ji turi tokią teisę, juolab, ji pati nematė jokio smurto. J. L. nurodė, jog 2019 m. spalio 12 d. tarp T. L. ir I. L. įvyko žodinis konfliktas, tačiau ji nežino, ar buvo panaudotas fizinis smurtas, nes nieko panašaus nematė. Esant tokioms aplinkybėms, J. L. apklausti nepavyko (b. l. 25 – 26).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis T. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis T. L., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. T. L. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 80 – 81).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis T. L. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). T. L. iki šiol jau buvo teistas Lietuvos Respublikoje, tačiau visi ankstesni jo teistumai jau yra išnykę (b. l. 59 – 62, 63 – 66; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka ir dar turi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 67 – 71, 72). Bylos medžiagoje yra duomenų ir apie T. L. teisės pažeidimus, padarytus užsienio valstybėse (b. l. 59 – 62). Kaltinamasis yra vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 56 – 57, 76, 77). Nagrinėjamu atveju T. L. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 52 – 55). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo T. L. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kadangi kaltinamojo T. L. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Prokurorė siūlo įpareigoti kaltinamąjį T. L. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. T. L. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. L. Verta pažymėti, jog T. L. jau ir anksčiau buvo padaręs visiškai analogišką nusikalstamą veiką ir prieš tą patį asmenį – savo sutuoktinę I. L. (b. l. 59 – 62, 63 – 66). Tokia aplinkybė leidžia teigti, jog T. L. yra linkęs smurtauti prieš sau artimiausius žmones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, T. L. skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuris saugomas atskirame voke prie bylos, paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti T. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą atskirame voke prie bylos, palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti nuteistajam T. L., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam T. L.