Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-13 · Administracinė byla Nr. I-2051-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
I-2051-331/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00067-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
UAB „Stinkoma“
Atsakovas
Audito
Administracinė byla Nr. I-2051-331/2017Proceso Nr. 3-61-3-00067-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. D.,atsakovės atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Stinkoma“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktorius 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V4-127 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Stinkoma“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) už Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.1, 6.2 punktų, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 39 punkto pažeidimą skyrė UAB „Stinkoma“ (toliau – ir Administratorius) nuobaudą – viešą įspėjimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu (I t., b. l. 34–36) kreipėsi į teismą ir prašo:

panaikinti Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. V4-127;netenkinus šio reikalavimo, pakeisti Tarnybos skirtą nuobaudą į įspėjimą.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad nepažeidė Elgesio kodekso 6.1. punkto, nėra jokių objektyvių duomenų, kad Administratorius ir (ar) jo personalas, įgalioti asmenys, įskaitant K. B., neturėtų pakankamai žinių, netobulintų kvalifikacijos, negilintų profesinių žinių, neišmanytų įstatymų, ar kitų teisės aktų, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti. Administratoriaus įgaliojami asmenys visi turi reikiamus kvalifikacijos pažymėjimus, nuolat kelia kvalifikaciją, dalyvauja mokymuose (kursuose, seminaruose).

Taip pat nepažeidė Elgesio kodekso 6.2. punkto, Tarnyba neįrodė nurodytos teisės normos pažeidimo, nėra jokių objektyvių duomenų, kad konkrečioje situacijoje, Administratorius neatsakingai ir neskirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, neefektyviai naudodamas žmogiškuosius išteklius ir materialinius išteklius, atliko savo pareigas.

Dėl Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. 2 p. pažeidimo, paaiškino, kad K. B., vykdydamas BIĮ „Talka“ kreditorių 2016 m. vasario 19 d. nutarimą bei atsižvelgdamas į faktą, kad dėl nurodyto nutarimo teismas nebuvo pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių bei paisydamas hipotekos kreditoriaus interesų, nes planuojamas parduoti turtas yra įkeistas, organizavo turto pardavimą varžytynėse. Turto pardavimo varžytynių paskelbimas pats savaime nesukėlė jokių neigiamų pasekmių jokiems suinteresuotiems asmenims ir (ar) jokia žala dėl to nebuvo padaryta.

Dėl Varžytynių tvarkos aprašo 39 punkto pažeidimo Administratorius pažymi, jog parduodamo turto varžytynės buvo atšauktos, kai tik Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 31d. priėmė neskundžiamą nutartį dėl turto pardavimo sustabdymo.

Tarnyba Administratoriui pritaikė pačią griežčiausią nuobaudą. Net ir hipotetiškai sutinkant su Tarnybos išvada, pritaikyta nuobauda yra neproporcingai griežta, juolab, nekilus jokių to teisinių padarinių, nes varžytynės buvo atšauktos Administratoriaus įgalioto asmens. Tarnyba turėjo susiklosčiusią situaciją vertinti kompleksiškai, atsižvelgti į faktą, kad L. K. nuolat reikšdavo įvairius skundus, turint tikslą paralyžiuoti bankrutavusios įmonės bankroto procesą (kuris trunka jau šešerius metus) juolab, kad net ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo konstatuota (paliekant žemesnių instancijų procesinius sprendimus galioti), jog BIĮ „Talka“ bankrotas yra tyčinis. Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos pozicija, kad jis nebuvo linkęs bendradarbiauti. Priešingai, Administratorius pateikė Tarnybai reikiamą informaciją, buvo aktyvus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 41–45) paaiškino, kad pareiškėjo veiklos patikrinimas buvo atliktas laikantis visų teisės aktų reikalavimų (to neginčija ir pats pareiškėjas). Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina aiškią Administratoriaus veiksmų seką, t. y. pirmiausia turėtų įsiteisėti teismo nutartis, leidžianti išieškoti iš įmonės savininko turto, tik tuomet Administratorius turi teisę skelbti varžytynes. Tokia veiksmų seka buvo nustatyta ir BIĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas numato, kad bankroto administratorius vykdo kreditorių susirinkimo sprendimus. Už kreditorių susirinkimo nutarimo nevykdymą, kaip ir už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, bankroto administratoriui gali būti skiriama Įstatymo 11⁷ straipsnyje numatyta nuobauda. Šiuo atveju Administratorius ėmėsi vykdyti neįsiteisėjusią teismo nutartį, taip pažeisdamas ne tik kreditorių susirinkimo nutarimą, bet ir Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą reikalavimą.

Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui. Administratorius šiuo konkrečiu atveju neveikė kaip savo srities profesionalas, šiurkščiai pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, kadangi paskelbė turto pardavimą iš antrųjų varžytynių, nors teisinio pagrindo nebuvo nei pastarosioms, nei pirmosioms. Tai, jog varžytynės buvo atšauktos ir nesukėlė neigiamų teisinių padarinių, niekaip nepaneigia ir nepateisina netinkamo Administratoriaus pareigų vykdymo.

Teisės aktai leidžia Tarnybai savo nuožiūra įvertinti nustatytus pažeidimus ir, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, pasirinktinai skirti vieną iš nurodytų nuobaudų. Neplaninio patikrinimo metu buvo nustatytas šiurkštus įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, Administratorius pažeidė net keletą įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Vien ta aplinkybė, jog nepasitvirtino visi L. K. 2016 m. liepos 13 d. pranešime nurodyti pažeidimai, Administratoriaus atsakomybei reikšmės neturi. Konkreti nuobauda Administratoriui buvo paskirta atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį, galimai daromą įtaką kitų asmenų teisėms ir pareigoms bei bankroto procesui. Ginčijamas Įsakymas yra priimtas Tarnybos kompetencijos ribose, pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Tarnybos atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. V4-127, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda – viešas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad administratorius (pareiškėjas), vadovaudamasis 2016 m. spalio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2628-260/2016 paskelbė (2016-10-13 ir 2016-10-17 paskelbtos varžytinės) varžytynes, kuriose buvo parduodamas asmenine ir bendrąja nuosavybės teise L. K. bei J. K. priklausantis turtas IĮ „Talka“ bankroto byloje. Tačiau minėta Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi, nes 2016 m. spalio 31 d. Kauno apygardos teismas neskundžiamą nutartimi panaikino savo 2016 m. spalio 11 d. nutartį, kuria buvo leista pardavinėti minėtą turtą. Pareiškėja prašymą atšaukti 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. spalio 17 d. varžytynes pateikė tik po 10 dienų, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d.

Taigi nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškėja organizavo L. K. bei J. K. priklausančio turto IĮ „Talka“ bankroto byloje varžytines, o Tarnyba jai paskyrė nuobaudą – viešą įspėjimą, konstatuodama, kad bendrovė „Stinkoma“, nesilaikydama Įstatymo reikalavimų, kreditorių susirinkimo nutarimo, ėmėsi vykdyti neįsiteisėjusią teismo nutartį, taip pažeisdama ne tik kreditorių susirinkimo nutarimą, bet Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą reikalavimą, Elgesio kodekso 6.1 ir 6.2 punktų reikalavimus bei Aprašo 39 punkto reikalavimus (Tarnybos išvada, I t., b. l. 186-183).

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 321, kuriuo patvirtintas Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 1K-286, kuriuo patvirtintas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas (toliau – ir Elgesio kodeksas).

Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas tuomet, kai nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 ir 4 punktuose ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

Aprašo 39 punkte nustatyta, kad jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento paaiškėja aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali ar negalėjo būti vykdomos, varžytynių vykdytojas paskelbtas varžytynes nedelsdamas atšaukia per ĮRBIS naudotojo sąsają specialiojoje interneto svetainėje.

Elgesio kodekso numato bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Kodekso tikslas – nustatyti administratoriaus veiklos ir elgesio principus, kurti ir palaikyti pagarbius administratoriaus santykius su asmenimis, dalyvaujančiais įmonės, fizinio asmens bankroto ar įmonės restruktūrizavimo procese (1,2 punktai). Pagal Elgesio kodekso 6 punktą, administratorius, laikydamasis profesinės kompetencijos principo turi: turėti pakankamai žinių ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, gerai išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti. Įmonių bankroto įstatyme ir Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytu nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas administratoriaus dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos administratorių atestavimo programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus; atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas.

Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad administratorius savo veikloje privalo vadovautis ne tik Įstatymo nuostatomis, bet turi efektyviai vykdyti visą bankroto procesą, kaip tą įpareigoja daryti Aprašas ir Elgesio kodeksas, kuriame įtvirtintas profesinės kompetencijos principas.

Vertinant ginčijamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Be to, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų panaikinti ginčo sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų pagrindų, dėl kurių skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas.

Įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija.

Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos Ūkio ministro 2012-03-30 įsakymu Nr. 4-299, (toliau – Taisyklės) reguliuoja asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūrą, kurią, vadovaudamasis Įstatymu, VAĮ, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais, atlieka Tarnyba. Taisyklių 23.2 punkte nustatyta, kad administratoriaus veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas turint informacijos, gavus Tarnyboje asmenų pareiškimą, prašymą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ginčijamas įsakymas buvo priimtas atlikus pareiškėjos veiklos neplaninį patikrinimą, kurį 2016 m. liepos 13 d. inicijavo L. K. IĮ „Talka“, prašyme, be kita ko, paaiškino, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas turi teisę dalyvauti susirinkimuose, ginti savo reikalavimus, o bankroto administratorius (pareiškėjas) turi vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.

Taigi pagal Įstatymo nuostatas pagrindas pradėti vykdyti nekilnojamojo turto varžytines yra įsiteisėjusi teismo nutartis, leidžianti išieškoti iš įmonės savininko turto, tik tuomet administratorius (pareiškėjas) turi teisę skelbti varžytynes. Tokia veiksmų seka buvo nustatyta IĮ „Talka“ kreditorių susirinkime. Be to Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas numato, kad bankroto administratorius vykdo kreditorių susirinkimo sprendimus. Todėl pareiškėja, vadovaudamasi Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi, negalėjo 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. spalio 17 d. paskelbti varžytynių, kurių metu buvo parduodamas asmenine ir bendrąja nuosavybės teise L. K. bei J. K. priklausantis turtas Įmonės bankroto byloje, nes Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi. Be to, teismo vertinimu, pareiškėja neveikė operatyviai, kai 2016 m. spalio 31 d. Kauno apygardos teismas neskundžiamą nutartimi panaikino savo 2016 m. spalio 11 d. nutartį, kuria buvo leista pardavinėti minėtą turtą, t. y. 10 dienų delsė atšaukti paskelbtas varžytynes. Pareiškėja prašymą atšaukti 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. spalio 17 d. varžytynes pateikė tik 2016 m. lapkričio 10 d. Teismas laiko, kad tokiu savo netinkamu pareigų vykdymu pareiškėja šiurkščiai pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, nes paskelbė turto pardavimą iš antrųjų varžytynių, nors teisinio pagrindo nebuvo nei pastarosioms, nei pirmosioms. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių nėra, pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pripažino skelbęs varžytines neįsiteisėjus teismo sprendimui, tačiau pareiškėjo vertinimu, turto pardavimo varžytynių paskelbimas pats savaime nesukėlė jokių neigiamų pasekmių jokiems suinteresuotiems asmenims ir (ar) jokia žala dėl to nebuvo padaryta, pareiškėjui galėtų būti paskirta nuobauda – įspėjimas, nes nuobaudos paskyrimas neatitinka kertinių visos teisinės sistemos teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Vertinant pareiškėjo argumentus, būtina pažymėti, kad Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų konstrukcija leidžia spręsti apie jų imperatyvų pobūdį, jokių išlygų taikant šioje teisės akto nuostatoje nustatytą imperatyvą nėra. Šioje normoje aiškiai numatyta, kad įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas tuomet, kai nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 ir 4 punktuose ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat Aprašo 39 punkte nustatyta, kad jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento paaiškėja aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali ar negalėjo būti vykdomos, varžytynių vykdytojas paskelbtas varžytynes nedelsdamas atšaukia per ĮRBIS naudotojo sąsają specialiojoje interneto svetainėje. Tačiau varžytinės buvo atšauktos tik po 10 dienų. Teismo vertinimu, tai, jog varžytynės buvo atšauktos ir nesukėlė neigiamų teisinių padarinių, niekaip nepaneigia ir nepateisina netinkamo pareiškėjo imperatyvių teisės aktų nustatytų pažeidimų. Šiuo atveju administratorius (pareiškėjas), nesilaikydamas Įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimo nutarimo, ėmėsi vykdyti neįsiteisėjusią teismo nutartį, taip pažeisdamas ne tik kreditorių susirinkimo nutarimą, bet ir, kaip nurodyta, Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju ginčijamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ir už Aprašo 39 punkto pažeidimą. Aprašo 39 punkte nustatyta, kad jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento paaiškėja aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali ar negalėjo būti vykdomos, varžytynių vykdytojas paskelbtas varžytynes nedelsdamas atšaukia per ĮRBIS naudotojo sąsają specialiojoje interneto svetainėje. Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėja, vadovaudamasi Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi, negalėjo 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. spalio 17 d. paskelbti varžytynių, kurių metu buvo parduodamas asmenine ir bendrąja nuosavybės teise L. K. bei J. K. priklausantis turtas Įmonės bankroto byloje, nes Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs L. K. skundą, 2016 m. spalio 31 d. neskundžiamą nutartimi panaikino savo 2016 m. spalio 11 d. nutartį, kuria buvo leista pardavinėti minėtą turtą. Tačiau pareiškėja prašymą atšaukti 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. spalio 17 d. varžytynes pateikė tik po 10 dienų, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d. Todėl tokiu savo netinkamu pareigų vykdymu pareiškėja šiurkščiai pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas.

Taip pat pareiškėjai ginčijamu įsakymu nuobauda buvo paskirta ir už Elgesio kodekso 6.1, 6.2 punktų pažeidimus. Pagal šiuos Elgesio kodekso punktus, administratorius, laikydamasis profesinės kompetencijos principo turi: turėti pakankamai žinių ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, gerai išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti. Įmonių bankroto įstatyme ir Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytu nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas administratoriaus dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos administratorių atestavimo programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus; atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas. Šiuo atveju bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad administratorius (pareiškėjas) elgėsi neatsakingai, varžytines paskelbė neįsiteisėjus nutarčiai, prašymą atšaukti 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. spalio 17 d. varžytynes pateikė tik po 10 dienų, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d.. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė profesinės kompetencijos principą, parodė žinių trūkumą, žemą kvalifikaciją, teisės aktų neišmanymą. Teismo vertinimu administratorius turi būti savo srities profesionalas, kuriam nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, yra taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės, bendrieji teisės principai. Todėl pareiškėjas, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei). Vadinasi pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 6.1, 6.2 punkto reikalavimus, nes turėdama ypatingą teisinę padėtį bankroto procese, nuo kurios tinkamų, atsakingų veiksmų priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas.

Remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, vykdydama L. K. IĮ „Talka“ bankroto procedūrą neabejotinai ir nepateisinamai pažeidė imperatyvias Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Aprašo 39 punkto bei Elgesio kodekso 6.1, 6.2 punkto nuostatas.

Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Poveikio priemonių administratoriams taikymas reglamentuotas Taisyklių VI dalyje. Už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta viena iš Įmonių bankroto įstatyme nurodytų nuobaudų. Baigus patikrinimą Departamento direktorius, įvertinęs šių taisyklių 42 punkte nurodytą išvadą, priima sprendimą skirti administratoriui nuobaudą arba jos neskirti. Departamento direktorius gali priimti kitą, nei siūloma išvadoje, sprendimą dėl nuobaudos administratoriui skyrimo. Kitas, nei siūlyta išvadoje, sprendimas dėl nuobaudos administratoriui skyrimo turi būti motyvuotas (Taisyklių 46 p.) Už vieną pažeidimą gali būti skiriama viena nuobauda (Taisyklių 49 p.). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė du Įstatymo, Aprašo, Elgesio kodekso nuostatų pažeidimus, jokių aplinkybių objektyviai sukliudžiusių pareiškėjui tinkamai vykdyti teisės aktų nuostatas byloje nenustatyta, todėl Tarnybos parinktos griežtesnės sankcijos – viešo įspėjimo parinkimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas laiko, kad pareiškėja padarė visus pažeidimus, kurie nustatyti skundžiamame įsakyme ir jį pagrindžiančioje išvadoje, todėl Tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. V4-127 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Stinkoma“ skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti, ar švelninti paskirtą nuobaudą. Pareiškėjos argumentai, kad pažeidimai yra mažareikšmiai, kad jais nepadaryta jokia turtinė žala, nepagrįsti, nes pažeidimais yra visuomet padaroma žala įstatymo saugomiems gėriams, be kita ko, finansiniams santykiams. Juk pagal teisės aktų nuostatas bankroto administratorių veikla turi būti ypač griežtai prižiūrima, jie turi drausti savo civilinę atsakomybę.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Stinkoma“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska