Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 23.08 val., namo kieme, esančiame Pavilnionių g. 10, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,82 promilių neblaivumas, keikėsi necenzūriniais žodžiais, triukšmavo, kabinėjosi prie žmonių, bandė sukelti muštynes, policijos pareigūnams sudrausminus, nereagavo, vengė sulaikymo.

Šiais veiksmais A. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. J. nurodė, jog pripažįsta, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau nepripažįsta, jog vartojo keiksmažodžius, kabinėjosi prie žmonių. A. J. teigė, kad tuo metu, kai policijos pareigūnai bandė laužti rankas ir dėjo jam antrankius, jis muistėsi. Tokie veiksmai buvo nevalinga reakcija į neteisėtus pareigūnų veiksmus. A. J. paaiškino, kad, būdamas namuose, apie 22.00 val. išgirdo kieme triukšmą. Išėjęs į balkoną, pamatė, jog kieme ant įvažiavimo buvo pastatytas Mercedes automobilis ir namo gyventojai negalėjo pakliūti į kiemą, garažus. Buvo aišku, kad Mercedes vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Dėl netinkamo automobilio Mercedes pastatymo, buvo kreiptasi į policiją. Kažkur po valandos prie minėto automobilio atėjo du asmenys, kurie atsidarė automobilį, kažką paveikė prie jo. Šių asmenų buvo paprašyta patraukti automobilį, tačiau jie į prašymą nereagavo. Minėtų asmenų buvo pakartotinai paprašyta patraukti automobilį, tačiau jie vis tiek į prašymą nesureagavo. Šie asmenys iš įvykio vietos pasišalino. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai. A. J. nurodė, kad jis nuėjo prie pareigūnų, nes norėjo jiems paaiškinti, kas vyksta. Priėjus prie pareigūnų, iš karto paaiškino situaciją, jog beveik dvi valandas yra užstatytas įvažiavimas. Vienas iš policijos pareigūnų pasakė, kad automobilis jokių taisyklių nepažeidžia. Policijos pareigūnams buvo paaiškinta, kur yra asmuo pastatęs automobilį. Vėliau su pareigūnais atėjo du asmenys ir įsėdo į automobilį. Pareigūnai liepė patraukti automobilį. Vairuotojas užsidarė langą, nusišypsojo ir tuo viskas baigėsi. Pareigūnai netikrino asmenų dokumentų, blaivumo, nežiūrint, kad šie asmenys buvo iš vakarėlio. A. J. teigė, jog jis bandė nufilmuoti automobilį. Tuomet policijos pareigūnai labai supyko, priėjo prie jo ir užlaužė rankas. Tuo metu jis nevalingai galimai ištarė negražius žodžius dėl susidariusios situacijos, nevalingai pasimuistė. Jis pareigūnų nestumdė, o tik muistėsi. Tuomet prieš jį buvo panaudotos dujos, jis buvo pasodintas į policijos automobilį. A. J. teigė, kad jis nesikabinėjo prie pareigūnų ir Mercedes automobilio vairuotojo. Automobilio vairuotojui nesiūlė aiškintis santykių.

Tyrimo metu A. J. su nusižengimais taip pat nesutiko. (b. l. 2)

Teismo posėdžio metu liudytojas M. U. parodė, kad jis išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė automobilį, kuris trukdė pravažiavimui. Po kiek laiko vėl išėjo į balkoną parūkyti, tas pats automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. A. J. jam pasakė, kad dėl netinkamai pastatyto automobilio iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, A. J. nuėjo su jais pasikalbėti. Kaimynas klausė, kodėl policijos pareigūnai nekviečia automobilio vairuotojo. Vėliau A. J. pradėjo filmuoti policijos automobilio numerius, policijos pareigūnus. Tuomet policijos pareigūnas norėjo atimti iš jo telefoną. A. J. pradėjo bėgti, o policijos pareigūnai jį vijosi, panaudojo dujas. A. J. keikėsi tik tuomet, kai prieš jį buvo panaudotos dujos. Policijos pareigūnai A. J. nereikalavo sustoti. Policijos pareigūnai pasakė, kad A. J. yra sulaikomas dar prieš tai, kai jam buvo papurkšta dujų. A. J. su automobilio vairuotoju nebendravo, prie jo priėjęs nebuvo. A. J. su policijos pareigūnais bendravo normaliai, beveik visą laiką matė, ką darė A. J.. Viso pareigūnų ir A. J. pokalbio negirdėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog Pavilnionių g. užstatytas pravažiavimas. Nuvykus į įvykio vietą rado Mercedes automobilį. Prie jo ir kolegos atėjo arogantiškai nusiteikęs A. J., kuris reiškė nepasitenkinimą, nurodė, kur yra automobilio vairuotojas, kuris buvo pakviestas, su juo pabendrauta. A. J. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad jis su kolega yra vairuotojo draugai, pradėjo garsiai rėkauti, keiktis. A. J. buvo pareikalauta nusiraminti. A. J. buvo nuspręsta sulaikyti, tačiau jis nesileido. Liudytojas aiškino, kad A. J. pradėjo stumdytis, griebė jį už liemenės, dėl to buvo panaudotos dujos, jis buvo prispaustas prie sienos, uždėti antrankiai. A. J. buvo kelis kartus pareikalauta nusiraminti, nešaukti, nesikeikti, tačiau jis savo veiksmų nenutraukė. A. J. kabinėjosi prie automobilio vairuotojo, siūlė jam „duoti į snukį“. Liudytojas patvirtino, kad tarnybiniame pranešime įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos teisingai.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. O. parodė, kad rugsėjo pradžioje gavo pranešimą, jog yra užstatytas pravažiavimas. Įvykio vietoje prie jo ir kolegos priėjo A. J., kuris aiškino, kad nepažįstamas asmuo atvažiavo į jo kiemą, paliko automobilį ir niekas negali nei išvažiuoti, nei atvažiuoti. A. J. nurodė, kur yra automobilio vairuotojas. Jiems nuėjus prie namo, prie jų priėjo automobilio vairuotojas, kuriam buvo liepta patraukti automobilį. A. J. tuo metu pradėjo garsiai rėkauti, reikšti nepasitenkinimą. Vairuotojas geranoriškai sutiko patraukti automobilį, tačiau A. J. pradėjo aiškinti, kad jam už tokį automobilio statymą reikia „daužyti snukį“. A. J. buvo pareikalauta nutraukti savo veiksmus, nusiraminti. Aplinkinių žmonių reikalavimu vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu, nustatyta, kad jis yra visiškai blaivus. Tuomet visi pradėjo aiškinti, kad vairuotojas yra narkomanas, reikia paimti jo šlapimą. A. J. pradėjo dar garsiau reikšti savo nepasitenkinimą, jo buvo prašoma nusiraminti. A. J. daug keikėsi. P. O. teigė, jog jo kolega paėmė A. J. už rankos, norėdamas šį sulaikyti, tačiau jis griebė kolegai už liemenės ir pradėjo šalintis link laiptinės. Kolega nubėgo paskui A. J., panaudojo dujas. A. J. konfliktavo su vairuotoju, prie jo kabinėjosi žodžiais, grasinimais. Liudytojas patvirtino, kad tarnybiniame pranešime įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos teisingai.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad jis Pašilaičiuose pastatė automobilį. Dėl jo pastatyto automobilio buvo iškviesta policija. Atvykę pareigūnai pareikalavo patraukti automobilį. Jis nuėjo patraukti automobilį ir pamatė A. J., kuris rėkavo, skėsčiojosi, siūlė jam „snukį išmalti“. A. J. visą laiką buvo šalia jo automobilio, rėkavo, ginčijosi su pareigūnais, juos įžeidinėjo. Policijos pareigūnai ne vieną kartą reikalavo A. J. nusiraminti. Jam nenusiraminus vienas pareigūnas bandė jį sulaikyti, tačiau A. J. nustūmė pareigūną, pradėjo bėgti, bandė įbėgti į laiptinę. Policijos pareigūnas jį gaudė, papurškė dujų. Liudytojas nurodė, jog jis negirdėjo, kad kažkas iš namo gyventojų, iki atvykstant policijos pareigūnams, būtų prašęs patraukti automobilį. Jis girdėjo tik šūkavimus. Ant savo automobilio panelės jis buvo palikęs kortelę su savo duomenimis. Dėl automobilio pastatymo jis baudžiamas nebuvo.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. 21.16 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog automobilis MB 600, v. n. (duomenys neskelbtini) netvarkingai paliktas, užstatytas įvažiavimas. (b. l. 4)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 23.08 val., buvo gautas pranešimas, jog Pavilnionių g. 10 netvarkingai paliktas automobilis MB, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris apsunkina pravažiavimą. Nuvykus į nurodytą vietą buvo rastas pastatytas automobilis, kuris stovėjo prie namo, esančio Pavilnionių g. 10. Nustatant automobilio savininką prie policijos pareigūnų priėjo akivaizdžiai neblaivus A. J., kuris su keiksmažodžiais išreiškė nepasitenkinimą dėl ilgai lauktos policijos. A. J. buvo liepta nusiraminti ir paaiškinti, kas atsitiko. A. J. nenusiramino ir toliau rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. A. J. buvo nurodyta, kad bus nustatytas automobilio savininkas ir bus paprašyta patraukti automobilį, jog neapsunkintų pravažiavimo, taip pat buvo nurodyta, kad kieme nėra nurodančių, draudžiamųjų ženklų, kaip automobiliai turi būti statomi. A. J. pats nurodė vairuotojo buvimo vietą. Vairuotojo S. S. buvo paprašyta patraukti automobilį, ką pastarasis ir padarė, atsiprašė A. J. už sukeltus nepatogumus. A. J. S. S. pasiūlė „duoti į galvą“, pradėjo garsiai rėkti, vartojo keiksmažodžius. A. J. kelis kartus buvo pareikalauta nusiraminti, nerėkauti, nevartoti necenzūrinių žodžių, bet jis į reikalavimus nereagavo, toliau rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Siūlė S. S. pasiaiškinti kaip vyrui su vyru. A. J. buvo paprašyta nesikabinėti prie žmonių, bet pastarasis vartodamas keiksmažodžius pasakė, kad čia jo kiemas ir ką nori, tą daro. Paėmus A. J. ir bandant pasodinti į tarnybinį automobilį, jis pradėjo stumdytis rankomis, vengdamas sulaikymo vienam policijos pareigūnui griebė už liemenės, pradėjo tampyti. Prieš A. J. buvo panaudotos tarnybinės dujos, tačiau jis ir toliau elgėsi agresyviai, todėl buvo panaudota fizinė jėga. A. J. buvo prispaustas prie namo sienos, jam buvo užsuktos rankos už nugaros ir uždėti antrankiai, pasodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 4, 5)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus postinio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. 23.45 val. buvo nustatyta A. J. asmens tapatybė. (b. l. 7)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. 23.45 val. A. J. buvo nustatytas 0,82 promilių neblaivumas. (b. l. 6)

Tiek teismo posėdžio metu, tiek tyrimo metu A. J. neprisipažino padaręs nusižengimus. Teismo posėdžio metu A. J. paaiškino, kad jokių keiksmažodžių nevartojo, prie žmonių nesikabinėjo. Įvykio metu pradėjo filmuoti automobilį, todėl policijos pareigūnai jam užlaužė rankas, sulaikymo metu jis galėjo nevalingai muistytis ir nusikeikti. Iš esmės panašias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir M. U.. Šis liudytojas aiškino, kad A. J. įvykio metu pradėjo filmuoti policijos tarnybinio automobilio numerius, policijos pareigūnus, tokie veiksmai nepatiko policijos pareigūnams, todėl vienas iš policininkų bandė iš A. J. atimti telefoną. A. J. pradėjo bėgti, policijos pareigūnas jį vijosi, tačiau jokių reikalavimų A. J. neišreiškė. A. J. su Mercedes automobilio vairuotoju tikrai nebendravo. Vis tik aptartus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojo teiginius paneigia liudytojų P. K., P. O. ir S. S. parodymai, duoti teisme, taip pat kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, jog liudytojas U. yra A. J. kaimynas, todėl jis gali siekti duoti parodymus, kurie būtų naudingi A. J., palengvintų jo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tuomet, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais tyčiniais veiksmais sutrikdo viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinėn atsakomybėn traukiant asmenį pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, trikdančius žmonių rimtį ar viešąją tvarką, taip pat nustatyti asmens tyčią taip veikti. Viešosios vietos sąvoka nėra pateikta Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau teigtina, jog viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų. Tokiu atveju nėra svarbu, ar asmens veiksmai pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims. Nusižengimo padarymo faktui konstatuoti užtenka vien to, kad asmens veiksmai yra nepriimtini visuomenei, nesuderinami su visuomenėje nusistovėjusiomis taisyklėmis.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. K. parodė, kad su kolega P. O. gavo iškvietimą dėl netinkamai pastatyto automobilio. Atvykus į įvykio vietą, A. J. pradėjo reikšti savo pasipiktinimą susidariusia situacija, vartojo keiksmažodžius, į reikalavimus nusiraminti nereagavo. Bendraujant su automobilio, dėl kurio pastatymo buvo gautas iškvietimas, vairuotoju, A. J. toliau reiškė nepasitenkinimą, garsiai rėkavo, keikėsi, grasino vairuotojui. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas P. O.. Šis liudytojas paaiškino, kad A. J. garsiai rėkavo, daug keikėsi, prie automobilio vairuotojo kabinėjosi žodžiais, šiam grasino. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kurių teisingumą liudytojai patvirtino teismo posėdžio metu. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad A. J. dėl susidariusios situacijos reiškė savo nepasitenkinimą vartodamas necenzūrinius žodžius, rėkaudamas, paprašius vairuotojo patraukti automobilį, A. J. jam grasino, rėkavo, keikėsi. P. K. ir P. O. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, sutampa su liudytojo S. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad A. J. įvykio vietoje rėkavo, siūlė jam „išmalti snukį“. A. J. tuo metu, kai liudytojas buvo automobilyje, nuolat rėkavo, ginčijosi su policijos pareigūnais, juos įžeidinėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti P. K., P. O. bei S. S. teiginiais, šie liudytojai niekaip nėra susiję su A. J. ir neturi pagrindo jo apkalbėti, šių liudytojų teiginiai yra nuoseklūs tarpusavyje sutampa, jie laikytini įrodymais patvirtinančiais nusižengimo padarymo faktą bei A. J. kaltę padarius nusižengimą.

Taigi teismas konstatuoja, kad A. J. elgesys, t. y., necenzūrinių žodžių vartojimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie automobilio vairuotojo viešoje vietoje, buvo netinkamas, prieštaraujantis visuomenėje priimtinam elgesiui, todėl A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja ir tai, kad A. J. neteisėtų veiksmų nepateisina tai, jog S. S. automobilis apsunkino patekimą į namo, kuriame gyvena A. J., kiemą. A. J. reakcija į susidariusią situaciją buvo akivaizdžiai neadekvati ir neteisėta.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau –PĮ) 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra asmens, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. PĮ 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad pareigūnas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti.

Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. J. buvo reikalaujama nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nustoti keiktis, rėkauti. A. J. nenusiraminus, jį buvo bandoma sulaikyti, tačiau to A. J. pradėjo stumdytis, griebė P. K. už liemenės, dėl ko policijos pareigūnai buvo priversti panaudoti tarnybines dujas, uždėti antrankius. Net ir sulaikytas A. J. nenurimo, toliau nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nerėkti. Teismo posėdžio metu P. O. nurodė analogiškas aplinkybes. P. O. parodė, kad A. J. ne vieną kartą buvo reikalaujama nutraukti savo neteisėtus veiksmus, t. y., nustoti rėkauti, keiktis. A. J. nenusiraminus, buvo bandoma jį sulaikyti, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aktyviais veiksmais to daryti neleido, t. y. vengė sulaikymo. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės. Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. patvirtino, kad policijos pareigūnai ne vieną kartą reikalavo A. J. nusiraminti, o jam nenusiraminus, bandė jį sulaikyti. A. J. bandė šalintis iš įvykio vietos. Kaipo jau buvo minėta, teismas neturi pagrindo netikėti P. K., P. O. bei S. S. teiginiais, todėl jie laikytini įrodymais patvirtinančiais nusižengimo padarymo faktą bei A. J. kaltę padarius nusižengimą.

Taigi akivaizdu, kad A. J. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, kurie jam buvo privalomi, todėl padarė nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, nenustatyta, taip pat teismas nenustatė A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas už A. J. padarytus nusižengimus, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį ir pavojingumą (pažeidimų padarymo vietą, laiką, veiksmų intensyvumą), į tai, kad A. J. dirba, anksčiau buvo baustas administracine tvarka, pažeidimo metu nuobaudos negaliojo, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. J. už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, yra skiriamos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos minėtų straipsnių sankcijų ribose.

Tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, 481 straipsnio 1 dalimi, 506 straipsnio 4 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutarė:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje bei skirti administracines nuobaudas:

už nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;už nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 38 straipsniu 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 17072054525.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.