Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1761-548/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-11
Bylos Nr.
1-1761-548/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13676-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1761-548/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13676-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant prokurorei J. Č.,kaltinamajam V. K., jo gynėjai advokatei J. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2023 m. balandžio 17 d., apie 01.45 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,97 promilių neblaivumas.

V. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 16 d. naktį jam priklausančiu automobiliu Opel Vectra važiavo link Kauno marių ir automobilį paliko šalikelėje 200 metrų nuo vandens telkinio. Nuėjęs prie vandens sutiko pažįstamą asmenį, su kuriuo išgėrė šešis butelius alaus. Po to eidamas namo sugalvojo parvažiuoti į namus automobiliu, kurį buvo palikęs šalikelėje. Grįžęs prie namų atidarinėjo vartus ir prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir patikrinę jam girtumą, nustatė 1,97 promiles. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną E. K. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-22).

Iš 2023 m. balandžio 17 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. K. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmu tikrinimu 2023 m. balandžio 17 d. 01.45 val. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2023 m. balandžio 17 d. 02.05 val. – 1,97 promilių neblaivumas (b. l. 23-25).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, jog automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje, automobilio „Opel Vectra“, gamybos periodas 2000-2002 m., pasirinkti metai 2002 m., kaina Lietuvoje 1170,00 Eur su PVM (b. l. 30).

Iš 2023 m. balandžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. balandžio 17 d. apie 1.40 val. prie (duomenys neskelbtini), patruliuojant patikrinimui sustabdytas automobilis „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaip vairavo V. K. gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus ar šis yra vartojęs alkoholio, V. K. nurodė, kad yra daug vartojęs ir nesenai. Po vartojimo palaukus 15 min., V. K. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,18 prom. girtumas. Po 20 min. V. K. buvo patikrintas antrą kartą. Nustatytas 1,97 prom. girtumas (b. l. 33-34).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo V. K. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 1,97 promilių (b. l. 23-25). Tokiais veiksmais kaltinamasis A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas V. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 63), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 75). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Kaip matyti iš V. K. charakteristikos, pateiktos Kaišiadorių gelbėjimo tarnybos, kaltinamasis joje dirba nuo 2019 metų, per tą laikotarpį pasižymėjo kaip draugiškas ir korektiškas darbuotojas, nebaustas tarnybinėmis nuobaudomis (b. l. 73). Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Be to, kaltinamasis viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Byloje yra pateiktas E. K. prašymas atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Taikant laidavimą be užstato kyla rizika, kad jis nepasieks laidavimo institutui keliamų tikslų. Baudžiamojo kodekso tikslas yra ne vien bausti, o, pirmiausia, apsaugoti visuomenę, kartu ginti žmonių teises ir laisves, valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Todėl laidavimas taikomas tik tais atvejais, kai teismas mato ir įvertina, kad tai teigiamai paveiks kaltininko asmenybę. Laiduojant sumokėtas užstatas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, jo turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 5 dalis), grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, tačiau tik tuo atveju, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenusikalto dar kartą. Jei laidavimo metu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą, laidavimas nustoja galioti ir teismas baudžia už abu nusikaltimus. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laidavimo institutas be užstato nepateikus dėl to jokių įtikinamų motyvų prašomas taikyti nepagrįstai, dėl ko kyla nepagrįstai didelė rizika, kad laidavimu nebus pasiekti aukščiau nurodyti tikslai.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą E. K. yra kaltinamojo žmona, kuri gali daryti jam įtaką. Kaltinamasis gyvena karu su ja, klauso jos nuomonės, atsižvelgia į jos pastabas ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Prašo atleisti V. K. pagal laidavimą.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo V. K. žmona E. K. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojas E. K. nurodė, kad ji žino, dėl ko teisiamas jos vyras V. K., jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad gali įtakoti vyrą, jog šis daugiau nenusikalstų, kadangi jų santykiai yra atviri, jie vienas kitu pasitiki, apie įvykį kalbėjo su juo, kuris poelgį vertina kritiškai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, darbdavio charakterizuojama kaip draugiška darbuotoja, ji per darbo laikotarpį nėra padariusi darbo pareigų pažeidimų. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog E. K. yra neteista, todėl turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, E. K. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui V. K.. Esant nustatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoja E. K. ir nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,97 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl V. K. nustatytinas minimalus įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. vieni metai, šį terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo dienos, tai yra nuo 2023 m. balandžio 18 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkas yra V. K. (b. l. 28). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei lengvas neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi, sprendžia konfiskuoti V. K. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 51-54) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. liepos 16 d. automobiliui „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57-61), paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. K. vardu VĮ ,,Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laiduotoja paskirti E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). Baudžiamąją bylą Nr. 1-1761-548/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-13676-2023-3) V. K. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti V. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 18 d.;

- konfiskuoti V. K. priklausantį automobilį „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

V. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti ir dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, siųsti VĮ „Regitra“.

Nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. liepos 16 d. automobiliui „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. K. vardu VĮ ,,Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Ričardas Juodis