Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Alytaus profesinio rengimo centro 12 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. S. 2013 m. kovo 25 d. apie 18 val. tarpusavio konflikto metu tyčia smogė du kartus mažamečiui V. B. į dešinį ir kairį šoną, tyčia smogė kumščiu du kartus į kairę ranką ir petį, tuo dėl kairio žasto sumušimo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą.

Kaltinamasis D. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. kovo 25 d. mokyklos stadione su V. B. ir kitu pusbroliu žaidė krepšinį. Susiginčijo su V. ir jam užkirto ranka į petį, į ranką ir kelis kartus į šoną. Prieš tai jokių konfliktų neturėjo. Žinojo, kad konflikto metu nukentėjusiajam buvo 13 metų. V. verkdamas išėjo namo, o jie liko žaisti. Rytojaus dieną susitaikė. Žalą atlygino. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi dėl įvykusio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę įrodo ir kiti faktiniai bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis V. B. bylos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. kovo 25 d. apie 18 val. stadione prie Paprūdžių kaimo mokyklos su pusbroliu D. S. žaidė krepšinį. Žaidžiant D. S. pradėjo pralaimėti, todėl labai susinervino, ėmė be jokios priežasties priekaištauti, kabinėtis, apspjovė jam nugarą, metė į jį krepšinio kamuolį, pataikė juo į galvą. V. B. bėgo į kitą aikštės pusę, bet D. S. pasivijo ir koja spyrė du kartus į dešinį ir kairį šoną, kairę ranką virš alkūnės. D. S. buvo labai įpykęs, keikėsi, ir tyčia kumščiu smogė apie 10 smūgių į kairę ranką, petį. Nuo D. S. smūgių jam labai skaudėjo ranką. Tada D. S. nuėjo iš aikštelės keikdamasis, o jis parėjo į namus ir viską papasakojo O. B., kuri pakvietė greitąją medicinos pagalbą (b.l. 9). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad su kaltinamuoju jau seniai susitaikė, jam atleidžia.

Liudytoja O. B. bylos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. kovo 25 d. apie 18 val. į namus parėjęs mažametis sūnus V. B. pasakė, kad mokyklos stadione konflikto metu jį sumušė D. S., keletą kartų smogdamas rankomis, spirdamas. V. B. skaudėjo ranką, todėl ji iškvietė medikus (b.l. 22).

Liudytoja K. S. bylos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus D. S. 2013 m. kovo 25 d. po pietų buvo išėjęs į Paprūdžių pagrindinės mokyklos stadioną žaisti krepšinį su pusbroliu V. B.. Jiedu dažnai kartu leidžia laiką, sportuoja, žaidžia krepšinį. Anksčiau jokių konfliktų tarp vaikinų nebuvę. Vakare jai paskambino O. B. ir pasakė, kad D. sumušė V.. Sūnus telefonu papasakojo, kad žaidžiant krepšinį, V. B. jį pravardžiavo, keikė, todėl supykęs jis smogė du kartus į petį ar į ranką. D. gailisi, kad nesusivaldęs konflikto metu sumušė V. B.. Sūnus yra paslaugus, geras, padeda dirbti buities ir ūkio darbus, mokosi, nelinkęs smurtauti, nėra agresyvus, pats neprovokuoja konfliktų, jo girtaujančio nepastebėjo (b.l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 357/13(06) konstatuota, kad V. B. kairio žasto sumušimas galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, jis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 16-18).

Apžiūros protokole 2013 m. kovo 25 d. užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) prie mokyklos pastato esanti sporto aikštelė (b.l. 4-5).

V. B. gimimo liudijimo kopija patvirtina, jog 2013 m. kovo 25 d. nukentėjusiajam V. B. buvo 13 metų (b.l. 12).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia D. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje: jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis iš pykčio tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį V. B. ir nežymiai sutrikdė jam sveikatą dėl kairio žasto sumušimo. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, kuriuos objektyviai patvirtina specialisto išvada, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamojo gynėjas prašė atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. atsiprašė nukentėjusiojo, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nukentėjusysis V. B. nurodė, jog jis atleidžia kaltinamajam, kad jie jau susitaikė, pateikė raštišką susitarimą dėl susitaikymo, kuriam nurodė, jog kaltinamasis atlygino dėl nusikaltimo nukentėjusiojo ir jo motinos patirtus nuostolius (b.l. 98).

D. S. nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis, todėl, sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimus, teismas vadovaujasi BK XI skyriaus teisės normomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (b.l. 36), tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 37-38), psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 44), jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. D. S. susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, byloje nėra neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, jis mokosi, mokymosi įstaigos Alytaus profesinio rengimo centro M. K. žemės ūkio ir verslo skyriaus charakterizuojamas patenkinamai (b.l 46), Prienų savivaldybės administracijos veikos teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad D. S. šeima neįrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, duomenų apie šeimai taikytas prevencinio poveikio priemones nėra, D. S. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos patenkinamos (b.l. 41-42).

Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad D. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis, remiantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigoti jį tęsti mokslą Alytaus profesinio rengimo centre.

Kardomąją priemonę D. S. rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.