- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- I-3558-423/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01167-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
nedalyvaujant pareiškėjai A. G. , dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, atstovei N. G. , nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. G. savo skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4).
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2014 m. buvo kalinama Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Kauno nepilnamečių TI), kameroje Nr. 608, kurioje pareiškėjai gyvenamojo ploto teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų nesudarant pareiškėjai tinkamų kalinimo sąlygų, ji patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno nepilnamečių TI, atsiliepime (b. l. 13-17) nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja buvo laikoma Kauno nepilnamečių TI laikotarpiu nuo 2013-10-24 iki 2014-06-17. Visą kalinimo laikotarpį pareiškėjai minimalaus ploto norma (4,1 kv. m) vienam suimtajam/nuteistajam buvo visiškai užtikrinta. Atsakovo atstovas akcentavo, kad Kauno nepilnamečių TI pastatas pastatytas 1998 m. (rekonstrukcija atlikta 2010 metais), todėl jis nėra morališkai pasenęs, šio pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma, tad suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygos yra geros. Pareiškėjai buvo suteikta visiška judėjimo laisvė jai skirtoje teritorijoje, o laikymo sąlygos atitiko įkalinimo įstaigoms keliamus reikalavimus. Pareiškėja jokių objektyvių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti jai padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja tik dabar kreipėsi į teismą dėl tariamai jos atžvilgiu padarytų pažeidimų. Tuo tarpu asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Pareiškėja įstaigoje buvo laikoma tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jai buvo suteikta lova, išduota patalynė, kiekvieną dieną buvo teikiamas karštas maisto davinys, suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore, suteikta judėjimo laisvė už kameros ribų. Pareiškėjai atliekant kardomąją priemonę - suėmimą tardymo izoliatoriuje sveikatos būklė nepablogėjo, būtinybės taikyti stacionarų gydymą nebuvo. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių TI, dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų kilusią neturtinę žalą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str. (toliau- CK)). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Savo reikalavimą pareiškėja iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, ji buvo laikoma perpildytose kamerose, pažeidžiant teisės aktais nustatytą ploto normą.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.3. punkte reglamentuota, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Kauno nepilnamečių TI turi būti ne mažesnis kaip 4,1 kv. m. vienam žmogui.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja Kauno nepilnamečių TI atskirais laikotarpiais buvo kalinama nuo 2013-10-24 iki 2014-06-17 kamerose Nr. 603, Nr. 610, Nr. 611, Nr. 301, Nr. 608 (b. l. 18-22). Minėtų kamerų plotas, remiantis bylos duomenimis, buvo nuo 17,06 kv. m. iki 26,29 kv. m. ir jose kartu su pareiškėja nebuvo kalinama daugiau, nei dar trys asmenys (b. l. 19-22). Iš minėtų duomenų matyti, kad skirtingais laikotarpiais pareiškėja kamerose buvo laikoma ir viena. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu teko nuo 4,8 kv. m. iki 26,29 kv. m. ploto, kas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Nors pareiškėja teigia, kad kameros būdavo perpildytos, prie skundo nepateikia šią aplinkybę pagrindžiančių ir atsakovo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų, be to, skunde nenurodo, kad buvo laikoma su daugiau, nei dar trimis moterimis. Atsižvelgiant į tai, teismas netikėti atsakovo atstovo paaiškinimais ir oficialiai pateikta informacija neturi pagrindo. Remiantis byloje surinktais įrodymais, minimalaus ploto normos pažeidimas ginčo laikotarpiu pareiškėjos atžvilgiu nekonstatuotinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jos pačios nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog Kauno nepilnamečių TI, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjos teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjos orumą elgesio. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių TI, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Pareiškėjos A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.