Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. S., jos atstovui advokatui Virgilijui Januškai, atsakovo A. S. atstovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B., nedalyvaujant atsakovui A. S. ir trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei Gintarei Šatienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei Gintarei Šatienei dėl turto dalies pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo, notarė Gintarė Šatienė atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė tokias nagrinėjamos bylos reikšmingas faktines aplinkybes - 2016 m. vasario 18 d. ieškovės miręs sutuoktinis dar nesusituokus su ieškove sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (8-17 b.l.), pagal kurią iki santuokos sudarymo įsigijo nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal minėtos sutarties 3.1 punktą turto kaina yra 104 000 Eur. A. S. sutarties 3.2.1 pagrindu sumokėjo pardavėjai G. M. 52 000 Eur sutarties sudarymo metu, o pagal sutarties 3.2.2. punktą likusius 52 000 Eur įsipareigojo sumokėti pardavėjai grynais iki 2016 m. kovo 18 d., be to, laiku neatsiskaičius su pardavėja įsipareigojo mokėti 0,01 proc. delspinigius nuo likusios nesumokėtos turto kainos. Sutarties šalys 4.1, 4.2 punktuose sutarė, kad nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo turto perdavimo momento, kuris turi būti įformintas perdavimo- priėmimo aktu.

Ieškovė K. S. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. S., o (duomenys neskelbtini) A. S. mirė (5, 6 b. l.). 2016 m. balandžio 28 d. Šiaulių miesto 5-ojo Notarų biuro notarė Silva Jonaitienė išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad ieškovė K. S. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo į mirusiojo A. S. palikimą ir jį priėmė, ir 2016 m. balandžio 28 d. yra pradėta paveldėjimo byla. Paveldėjimo liudijimas į palikėjui A. S. priklausantį turtą nėra išduotas (7 b. l.). Ieškovės ir A. S. sūnus A. S. gimė (duomenys neskelbtini) (26 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovei leista nepilnamečio vaiko A. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį po vaiko tėvo A. S. mirties (46 b. l.). Kadangi A. S. su pardavėja G. M., atstovaujama N. M., iki 2016 m. kovo 18 d. galutinai neatsiskaitė, 2016 m. birželio 2 d. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė Gintarė Šatienė išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad ieškovė K. S., būdama mirusiojo A. S. įpėdinė, perėmė palikėjo teises ir įsipareigojimus priimdama palikimą po sutuoktinio mirties ir pilnai atsiskaitė su pardavėja G. M. pagal 2016 m. vasario 18 d. pirkimo - pardavimo sutartį, t.y. sumokėjo pardavėjai likusius 52 000 Eur ir 385 Eur delspinigių (18 b.l.). Pilnai atsiskaičius su pardavėja pagal 2016 m. birželio 2 d. priėmimo –perdavimo aktą, žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), perėjo mirusiojo A. S. nuosavybėn (19-25 b. l.).

Ieškovė prašo pripažinti, kad pagal 2016 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį įsigyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ½ jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes būdama sutuoktinio įpėdinė ir vykdydama mirusio sutuoktinio prievolę yra sumokėjusi iš savo asmeninių lėšų pardavėjai likusią sutarties kainą, t.y. 52 000 Eur ir 385 Eur delspinigių. Į bylą pateiktos ieškovės 2013 metų, 2014 metų, 2015 metų metinės pajamų deklaracijos ir 2016-06-29 mokesčio mokėtojo pranešimas apie gautų pajamų ir įsigyto turto įsigijimo šaltinius rodo ieškovės gaunamas asmenines pajamas iki sutuoktinio mirties (27-32, 33-37, 38-42, 43 b. l.).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Byloje ginčo nekyla, kad A. S. 2016 m. vasario 18 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), už 104 000 Eur sumą. A. S. sudarant sutartį sumokėjo 52 000 Eur, o likusi 52 000 Eur suma turėjo būti sumokėta iki 2016 m. kovo 18 d., tačiau iki nurodyto termino A. S. likusios 52 000 Eur sumos nesumokėjo. Teismo vertinimu, A. S. pagal sutartį sumokėjus pusę kainos dar iki santuokos sudarymo, jis asmeninės nuosavybės teise įgijo ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kaip nurodė ieškovė, jokio kito turto santuokos metu A. S. ir ieškovė neįgijo. (duomenys neskelbtini) A. S. mirė. CK 3.100 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi mirus vienam iš sutuoktinių. Kadangi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai, mirus A. S. bendroji ieškovės ir A. S. jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė. CK 3.49 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta. Mirus ieškovės sutuoktiniui A. S. jų santuoka pasibaigė, tačiau pasibaigus santuokai ieškovė kaip palikėjo A. S. turtinių teisių ir pareigų perėmėja savo noru tęsė jo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir pasibaigus santuokai (CK 3.49 str. 1 d.) bei bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei (CK 3.100 str. 1 d. 1 p.). Todėl ieškovė 2016 m. birželio 2 d. savo noru vykdydama sutartį sumokėjo iš asmeninių lėšų pardavėjai G. M. likusią 52 000 Eur sutarties kainą, ir šią įsigyto turto dalį siekia pripažinti asmenine savo nuosavybe.

Ieškovės santuoka truko septynias dienas. Santuokos metu sutuoktiniai turto neįsigijo, t.y. bendrosios jungtinės nuosavybės nesukūrė. Teismo vertinimu, pasibaigus santuokai ieškovė galėjo reikalauti pardavėjos grąžinti mirusio sutuoktinio įmoką, kuri būtų vertinama kaip paveldimas turtas arba pati sumokėti likusią kainos dalį. Ieškovei pasirinkus tokią galimybę ji veikė kaip sutuoktinio prievolės perėmėja, tačiau likusią kainos dalį sumokant iš savo asmeninių lėšų ir pasibaigus santuokai (pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindams), ieškovė įgijo daiktą asmeninės nuosavybės teise. Teismas tokią išvadą daro taip pat ir vertindamas 2016 m. vasario 18 d. pardavimo sutarties nuostatas 4.1 ir 4.2 punktus, nes tik visiškai sumokėjus daiktų kainą nuosavybė perėjo pirkėjui. Priėmimo perdavimo aktas pasirašytas 2016 m. birželio 2 d. po to, kai ieškovė sumokėjo likusią kainos dalį. A. S. sumokėjus pusę perkamų daiktų kainos iki santuokos sudarymo iš savo asmeninių lėšų, o kitą pusę kainos sumokėjus ieškovei po to, kai santuoka pasibaigė, taip pat iš savo asmeninių lėšų, teismas vertina, kad kiekvienam iš jų įgijo po ½ dalį daiktų asmeninės nuosavybės teise.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje numatyta, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Ieškovė po vyro mirties kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo į mirusiojo A. S. palikimą ir 2016 m. balandžio 28 d. jį priėmė.

CK 5.1 straipsnis paveldėjimą apibrėžia kaip mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių teisių perėjimą jo įpėdiniams. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Įstatyme numatytos dvi išimtys, kai mirusio asmens teisės ir pareigos jo įpėdiniams visa apimtimi nepereina. Pirma, tam tikros mirusio asmens teisės ir prievolės pagal įstatymą apskritai negali būti paveldimos (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, vadovaujantis CPK 48 straipsniu, mirusio A. S. teisių perėmimas galimas, kadangi prievolė atsiskaityti pagal 2016 m. vasario 18 d. pirkimo - pardavimo sutartį nėra asmeninė neturtinė ar turtinė teisė, neatskiriamai susijusi su palikėjo A. S. asmeniu. Antra, mirusio asmens įpėdiniai priimdami palikimą gali apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, priimdami palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis).

CK 5.50 str. 2 d. yra nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, iš šios teisės normos matyti, kad net jeigu paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui dar nėra išduotas, tačiau jis jau yra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, šis asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog palikėjo A. S. palikimą ieškovė priėmė 2016 m. balandžio 28 d. Kadangi ieškovė yra priėmusi A. S. palikimą, todėl ieškovei perėjo A. S. turtinės teisės bei pareigos. Perimdama materialiąsias subjektines teises, ieškovė perėmė ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias A. S. prievoles, būtent prievolę galutinai atsiskaityti su pirkėja ir sumokėti likusią 52 000 Eur sumą bei 385 Eur delspinigių pagal 2016 m. vasario 18 d. pirkimo - pardavimo sutarties 3.2.2 punktą.

Teismas nustatė, kad likusią sumą už žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini), vykdydama savo mirusio sutuoktinio 2016 m. vasario 18 d. sutarties pagrindu atsiradusią prievolę sumokėjo ieškovė, nes jos sutuoktinis jau buvo miręs. Taigi, ieškovė po santuokos pasibaigimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo likusią 52 000 Eur sumą bei 385 Eur delspinigių už žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė tokiu būdu pabaigusi įvykdyti savo mirusio sutuoktinio prievolę pagal sutartį, kurią kaip paveldėtoja buvo prisiėmusi, priimdama palikimą, mirusysis A. S. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini).

Nustačius šias aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad po santuokos pasibaigimo ieškovės atlikta 52 000 Eur mokėjimo suma yra asmeninė ieškovės nuosavybė, ir teismas nustato, kad tai sudaro ½ dalį žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausanti žemės sklypo ir namo dalis sudaro ½ dalį , o likusi žemės sklypo ir namo dalis – ½ dalis nuosavybės teise priklauso mirusiajam sutuoktiniui A. S..

Teismas priimdamas sprendimą vertina ir nepilnamečio atsakovo interesus. Atsakovo atstovo paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė tėvų valdžios turinį sudarančius elementus įgyvendina tinkamai, todėl teismas sprendžia, jog priimamas sprendimas atitinka nepilnamečio atsakovo interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir teisinį reguliavimą, siekiant nustatyti palikėjo A. S. paveldimo turto dalį, teismas pripažįsta, kad pagal 2016 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį įsigyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis priklauso ieškovei K. S. asmeninės nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės reikalavimas patenkintas visa apimtimi. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios 497 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo buvo atleista 2017 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės nutartimi.

Ieškovė nepareiškė atsakovui reikalavimo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 d.).

CPK 93 str. 4 d. numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šiuo atveju ieškinys buvo pareikštas atsakovui mažamečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad priteisus žyminį mokestį iš atsakovo, nukentėtų mažamečio vaiko interesai, nes šį mokestį turėtų sumokėti jo motina – ieškovė, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad ½ (viena antroji) dalis žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.