Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. S. patikslintą ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, atsakovas V. J., tretieji asmenys V. J., antstolė T. G., VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei įpareigojimo skolininkui atlikti veiksmus ir daiktinių teisių įregistravimo, bei trečiojo asmens P. J. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-10-05 nutartimi priimtas ieškovės V. J. ieškinio atsiėmimas ir ieškovės ieškinys atsakovui V. J. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei įpareigojimo skolininkui atlikti veiksmus ir daiktinių teisių įregistravimo, paliktas nenagrinėtu. Civilinė byla dalyje pagal trečiojo asmens P. J. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, sustabdyta iki paaiškės P. J., mirusio 2022-09-29, teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. 2022-12-29 advokatė Rita Pechovska, atstovaudama tretįjį asmenį N. S., pateikė teismui pareiškimą dėl procesinių teisių perėmimo, prašydama pakeisti tretįjį asmenį P. J., reiškusį savarankiškus reikalavimus, mirusį 2022-09-29, jo teisių perėmėja – dukterimi N. S., ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro pateiktais duomenimis, po P. J. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla ir nustatyta paveldimo turto pagal įstatymą įpėdinė – mirusiojo duktė N. S..

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-01-03 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, N. S. pripažinta P. J. teisių perėmėja, nustatant jai terminą iki 2023-01-18 pateikti patikslintą priešieškinį byloje.

5. Patikslintu priešieškiniu N. S. prašo: 1) nesant priešpriešinių reikalavimų šioje civilinėje byloje, laikyti patikslintą priešieškinį – patikslintu ieškiniu, o N. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) – Ieškove; 2) pripažinti, kad 61,26 kv. m. bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jos tėvui, t. y. P. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise; 3) pašalinti V. J. ir antstolės Teresos Gerasimovič kontorą iš trečiųjų asmenų sąrašo. Patikslinto priešieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad nors butą adresu (duomenys neskelbtini) P. J. įsigijo santuokos su A. J. metu, tačiau ji nuo 1989 m. faktiškai negyveno ginčo bute su šeima. A. J. jokio sutikimo dėl buto pirkimo neišreiškė, susitarimo pirkti butą nepasirašė, nes ji tuo metu negyveno šiame bute, tame tarpe iki savo mirties ir buto privatizavimo procese nedalyvavo, todėl butas pirktas ir įregistruotas P. J. vardu ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kaip P. J. asmeninė nuosavybė. Iki 2005 metų iki savo mirties A. J. jokių pretenzijų dėl buto privatizavimo neturėjo ir P. J. asmeninės nuosavybės neginčijo.

5.1. Ieškovė nurodo, kad jos motina A. J. pradėjo gyventi netinkamą, palaidą gyvenimo būdą, vartoti alkoholį, artimai bendrauti su kitais vyrais. O galiausiai 1989 metais paliko tėvą su dviem nepilnamečiais vaikais ir išvyko iš namų. V. J. tuomet buvo 14 metų, V. J. 10 metų, o jai sukako 18 metų. Tėvas bandė ieškoti sutuoktinės, sužinojo, kad ji gyveno pas vieną savo pažįstamą, paskui pas kitą, vėliau apie 6 metus buvo išvykusi gyventi pas savo motiną Baltarusijoje, kadangi pati iš ten yra kilusi. Praėjus kuriam laikui, tėvas susitaikė su mintimi, kad jo sutuoktinė į šeimą negrįš, auginti vaikų nesiruošia ir neketina. Nuo 1989 metų tėvas P. J. su motina A. J. nevedė jokio bendro ūkio ir gyvenimo, ji visiškai nusišalino nuo savo šeimos. Tėvas nenutraukė su A. J. santuokos, kadangi taip ir neprisiruošė kreiptis į teismą, dėl rūpesčių nesutvarkė šio reikalo, vienas tvarkė ūkį, augino vaikus, daug dirbo, kad išmaitinti šeimą, pagerinti savo ir vaikų gyvenimo sąlygas. Ieškovės teigimu, auginti ir prižiūrėti nepilnamečius sūnūs tėvui labiausiai padėjau ji, N. S., o kai ištekėjo, liko gyventi tėvo bute kartu su savo vyru. Neužilgo jai gimė sūnus, kuris nuo pat gimimo taipogi gyvena jos tėvo P. J. bute.

5.2. Pažymi, kad jos tėvas nuo 1972-11-02 dirbo (duomenys neskelbtini), kuri po įmonės privatizavimo tapo AB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) pareigose. Teismui į bylą yra pateikta tėvo darbo knygelė ir VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma, iš kurių matyti, kad suvirintojų tėvas dirbo nuo 1972-11-02 iki 2008-12-08, gaudavo, nuolatines, su darbo santykiais susijusias pajamas. 1979 metais darbovietėje už labai gerą tėvo darbą buvo nuspręsta skirti jam butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Todėl nuo 1979-02-08 jis deklaravo šiame bute savo gyvenamąją vietą. Šiame bute savo ir sūnaus gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir ji. 1992 metais, kuomet vyko butų privatizavimo procesai, tėvui pasiūlė išpirkti suteiktą butą, esantį (duomenys neskelbtini) savo vardu bei įregistruoti nuosavybę. Butas buvo įvertintas ir tėvas turėjo įnešti jo kainą į kasą. Kadangi tėvas liko su nepilnamečiais vaikais vienas, jo sutuoktinė A. J. buvo palikusi šeimą ir nepasirodydavo, tėvas svarstė kaip jam vienam sugebėti išpirkti šį butą iš valstybės. Tėvas P. J., savo asmeniniais, uždirbtais pinigais sumokėjo už butą 2245,44 rublių sumą. Tą patvirtina jo vardu apmokėti: 1992-05-07 kasos pajamų orderio kvitas serija 23C, Nr(duomenys neskelbtini) (2 245 rublių sumai) ir 1992-05-07 kasos pajamų orderio kvitas serija 23C, Nr. (duomenys neskelbtini) (100 rublių sumai už dokumentų parengimą). Likusi 16167 rublių buto kaina buvo apmokėta investiciniais čekiais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 16 167 rublių už butą suma į Privatizavimo tarnybos sąskaitą buvo nurašyta iš tėvo asmeninės taupomojo banko sąskaitos (4167 rublių), kadangi daugiau pinigų jis neturėjo, likusi pinigų suma buvo sumokėta iš jos, t. y. P. J. dukros N. S. taupomojo banko sąskaitos (6000 rublių) ir jos sutuoktinio P. S. taupomojo banko sąskaitos (6 000 rublių). Tai patvirtina, kad A. J. jokių kvitų nepasirašė ir prie buto pirkimo savo lėšomis neprisidėjo. 1992-05-12 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), P. J. asmeniškai, savo vardu, už savo asmenines lėšas (dalį sumos iš savo taupomojo banko sąskaitų padengė ji, t. y. N. S. ir jos sutuoktinis P. S.), nusipirko 3 kambarių butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įregistruotas tik P. J. vardu. Tik 1998-07-02 Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo papildyta sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“. Buto privatizavimo sandoris buvo sudarytas 1992 metais, kai šio Butų privatizavimo 5 straipsnio 1 dalyje šio papildymo dar nebuvo, todėl nuo privatizavimo pradžios P. J. turėjo ketinimą ir jį įvykdė įsigyti butą kaip asmeninę nuosavybę ir tam buvo pagrindas, nes privatizavimo metu A. J. šiame bute negyveno, tai reiškia nebuvo šio buto nuomininke, negalėjo pasirašyti susitarimo tarp buto nuomininkų dėl buto privatizavimo, tokio susitarimo nepasirašė, privatizavimo procese nedalyvavo, savo asmeninių lėšų į buto pirkimą neįdėjo. P. J. nuosavybės teisė į ginčo butą Nekilnojamojo turto registre registruota pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl jis vienas tapo šio buto savininku.

5.3. Ieškovės teigimu P. J. norėjo pateikti teismui (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų kopijas, iš kurių matytųsi, kad nuo 1989 metų A. J. ten nebuvo įrašoma, kadangi faktiškai šiame bute negyveno. P. J. kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų seniūniją dėl ūkinių knygų, kur jam buvo atsakyta, kad būtent jo gatvės knygos neišsaugotos, pasiūlė kreiptis į Vilniaus regioninį valstybės archyvą. 2022-05-03 buvo atsakyta, kad duomenų apie jų šeimos sudėtį ir turėtus pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), 1989 m. – 1993 m. nėra, kadangi Vilniaus regioniniam valstybės archyvui saugoti neperduotos Šalčininkų miesto daugiabučių ir individualių namų inventorinės bylos (namų ūkinės knygos). P. J. buvo pasiūlyta kreiptis dėl ūkinių knygų į VĮ „Registrų centras“, iš kurio 2022-05-04 buvo gautas neigiamas atsakymas, jog VĮ „Registrų centras“ duomenų apie ūkinių knygų ūkio žinių lapų kopijas nekaupia ir nesaugo.

6. Priimdamas patikslintą priešieškinį, teismas pašalino V. J. iš bylos dalyvių sąrašo, o antstolės Teresos Gerasimovič kontorą paliko trečiųjų asmenų sąraše, išsiuntė patikslintą priešieškinį atsiliepimui pateikti, tačiau atsiliepimas nebuvo gautas. Tačiau atsiliepime į paties P. J. priešieškinį antstolė Teresa Gerasimovič prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, pagal teismo ištirtas aplinkybes, pažymėdama, kad atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis jie buvo įgyti. Antstolės vertinimu, P. J. neįrodė, kad jo sutuoktinė nelaikė ginčo buto bendra sutuoktinių nuosavybe ir į jį nepretendavo, nėra aišku ir nuo kada sutuoktiniai faktiškai nebegyveno santuokinio gyvenimo ir kodėl neišsiskyrė, jei santuoka iširo.

7. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį atsakovas V. J. prašo ieškovės N. S. ieškinį dėl 61.26 kv. m. bendro ploto buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) se, pripažinimo tėvo P. J. asmenine nuosavybe, tenkinti visiškai. Nurodo, kad jo tėvų P. J. ir A. J. santuoka buvo įregistruota 1969-07-04. Santuokos metu jiems gimė 3 bendri vaikai: N. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. J.. gim. (duomenys neskelbtini) ir jis. Motina vartojo alkoholį, o 1989 metais paliko šeimą ir išvyko iš namų jiems nežinoma kryptimi. Nuo 1989 metų motina su jais negyveno, tris vaikus augino tik tėvas P. J.. Tėvas daug dirbo, kad išmaitintų šeimą, pagerinti savo ir vaikų gyvenimo sąlygas. Jį (atsakovą) prižiūrėdavo sesuo N. S., su kuria iki šiol yra labai geri santykiai ir, kuri iki šiol ir visą gyvenimą gyveno su tėvu jo bute. Tėvas visą savo gyvenimą, nuo 1972-11-02 daugiau negu 40 metų dirbo (duomenys neskelbtini), kuri po įmonės privatizavimo tapo AB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbovietėje už labai gerą mano tėvo P. J. darbą, buvo nuspręsta skirti jam butą, (duomenys neskelbtini). Todėl nuo 1979-02-08 visi čia buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą ir gyveno. 1992 metais, kuomet vyko butų privatizavimo procesai, tėvui pasiūlė išpirkti suteiktą butą, esantį (duomenys neskelbtini) savo vardu bei įregistruoti nuosavybę. Butas buvo įvertintas ir tėvas turėjo įnešti jo kainą į kasą. Kadangi tėvas tuomet buvo likęs vienas su nepilnamečiais vaikais, savo asmeniniais, uždirbtais pinigais sumokėjo už butą 2 245,44 rublių sumą. Likusi 16 167 rublių buto kaina buvo apmokėta investiciniais čekiais. 16 167 rublių už butą suma į Privatizavimo tarnybos sąskaitą buvo nurašyta iš tėvo asmeninės taupomojo banko sąskaitos (4 167 rublių), kadangi daugiau pinigų jis neturėjo, o likusi pinigų suma buvo sumokėta iš sesers N. S. taupomojo banko sąskaitos (6 000 rublių) ir N sutuoktinio P. S. taupomojo banko sąskaitos (6 000 rublių). Tai patvirtina, kad motina A. J. jokių kvitų nepasirašė ir prie buto pirkimo savo lėšomis neprisidėjo. 1992-05-12 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), tėvas asmeniškai, savo vardu, už savo asmenines lėšas (dalį sumos iš savo taupomojo banko sąskaitų padengė jo dukra N. S. ir jos sutuoktinis P. S.) nusipirko 3 kambarių butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įregistruotas tėvo vardu. P. J. nuosavybės teisė į ginčo butą Nekilnojamojo turto registre registruota pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tik jis vienas tapo šio buto savininku. Nors P. J. įsigijo santuokos su A. J. metu, tačiau jai nuo 1989 m. faktiškai negyvenant ginčo bute su šeima. A. J. jokio sutikimo dėl buto pirkimo neišreiškė, susitarimo pirkti butą nepasirašė, nes ji tuo metu negyveno šiame bute, tame tarpe iki savo mirties ir buto privatizavimo procese nedalyvavo, todėl butas pirktas ir įregistruotas P. J. vardu ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kaip P. J. asmeninė nuosavybė. Iki savo mirties 2005 m. iki A. J. jokių pretenzijų dėl buto privatizavimo neturėjo ir P. J. asmeninės nuosavybės neginčijo.

8. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį tretysis asmuo V. J. prašo ieškovės N. S. ieškinį dėl 61.26 kv. m. bendro ploto buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo tėvo P. J. asmenine nuosavybe, tenkinti visiškai. Nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir atsakovas V. J..

9. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį tretysis asmuo VĮ Turto bankas prašo nagrinėti klausimą teismo nuožiūra, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant šią civilinę bylą turėtų būti atsižvelgta į galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą ir 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintą principą, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas, o N. S. turėtų pateikti papildomus įrodymus, vienareikšmiškai patvirtinančius jos reikalavimų pagrįstumą.

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai

10. Nesant priešpriešinių reikalavimų šioje civilinėje byloje, pateiktas patikslintas priešieškinys laikytinas patikslintu ieškiniu, o N. S. – Ieškove.

11. Ieškovė N. S. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl 61.26 kv. m. bendro ploto buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo jos mirusio tėvo P. J. asmenine nuosavybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės N. S. tėvas P. J. 1992-05-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, būdamas santuokoje su A. J. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamo turto registre įregistruotas P. J. vardu.

12. 8Kadangi nekilnojamasis turtas įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. CK, spręstinas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnyje, 3.87 straipsnio 1 dalyje) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

13. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos. Taip pat lėšos ir daiktai, reikalingi sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

14. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusiame teisiniame reguliavime, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011 ir kt.).

15. Ieškovė aplinkybę dėl buto pripažinimo asmenine jos tėvo nuosavybe įrodinėja tuo, kad jos tėvui privatizuojant butą, t. y. 1992-05-12 sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, motina jau kurį laiką bute negyveno, nuo 1989 m. paliko šeimą, butą savo asmeninėmis lėšomis įsigijo tėvas, vėliau finansiškai prisidėjo ir pati ieškovė su sutuoktiniu, bute liko gyventi ieškovės tėvas su ja (ieškove) ir dviem nepilnamečiais vaikais, kuris iki mirties gyveno šiame bute ir jį prižiūrėjo. Taip pat pažymėjo, kad nors motina nuo 1989 m. išvyko gyventi atskirai, tėvas dėl visų rūpesčių santuokos su ja oficialiai nenutraukė. Šias faktines aplinkybes savo atsiliepimuose patvirtino ir kiti P. J. vaikai – V. J. ir V. J., patvirtino atsakovė, nurodydami, kad 1989 m. šeimą palikusi motina niekuo neprisidėjo nei prie šio buto pirkimo 1992 m., jokio sutikimo dėl buto pirkimo neišreiškė, susitarimo pirkti butą nepasirašė, buto privatizavimo procese nedalyvavo, todėl butas pirktas ir įregistruotas jų tėvo P. J. vardu ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kaip asmeninė jo nuosavybė.

16. Turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, o nagrinėjant bylą teisme, galiojant naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, Nr.3K-3-343/2006, Nr. 3K-3-280/2008 ir kt.). Minėta prezumpcija gali būti paneigta leistinais įrodymais, o faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2006, Nr. 3K-3-490/2007, Nr. 3K-3-280/2008 ir kt.).

17. Ieškovė, būdama 2022-09-29 mirusio P. J. teisių perėmėja, siekia paneigti minėtą prezumpciją. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įrodymus ir aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų dėl įstatyminės prezumpcijos dėl P. J. ir A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės paneigimo. Kaip matyti iš bylos duomenų: 1992-05-12 pirkimo-pardavimo sutarties, 1992-05-07 kasos pajamų orderio kvito, serija (duomenys neskelbtini), 1992-05-07 kasos pajamų orderio kvito, serija (duomenys neskelbtini) bei investicinių čekių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į Privatizavimo tarnybos sąskaitą (b. l. 41-44), P. J. butą nuosavybės teise įgijo asmeninėmis lėšomis, su dukters – ieškovės ir jos sutuoktinio pagalba. Be to, jos pačios ieškinyje, o taip pat jos brolių atsiliepimuose nurodytos faktinės aplinkybes patvirtina, kad jų tėvas su motina buto įsigijimo metu nevedė bendro gyvenimo, bendrai netvarkė reikalų, nepalaikė tarpusavio ryšių, kadangi dar 1989 m. motina išvyko ir nuo tada su šeima santykių nepalaikė. Įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, niekas jokių pretenzijų dėl to nepareiškė, todėl, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad ieškovės tėvas P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai įgijo vienas, t. y. jį įgijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

18. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-10-05 nutartimi priimtas V. J. ieškinio atsiėmimas ir ieškovės ieškinys atsakovui V. J. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei įpareigojimo skolininkui atlikti veiksmus ir daiktinių teisių įregistravimo, paliktas nenagrinėtu. Nors V. J. prašė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, tačiau, kaip buvo pažymėta teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje, žyminis mokestis V. J. šioje byloje nebuvo sumokėtas, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą N. S. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu su A. J., įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus