Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu sūnumi nustatymo (institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės E. R. ieškinys atsakovui V. B., kuriuo prašoma: 1) nustatyti sūnaus A. B. (A. B.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieną su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) ieškovę paskirti sūnaus A. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką iki vaikui sueis treji metai: be nakvynių, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ar sutartos su vaiko motina vietos kas antrą nelyginės savaitės šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją ar sutartą su vaiko motina vietą tą pačią dieną iki 20 val. ir pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ar sutartos su vaiko motina vietos kas antrą nelyginės savaitės sekmadienį nuo 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją ar sutartą su vaiko motina vietą tą pačią dieną iki 19 val. Jeigu atsakovui bus apribotas artinimasis prie ieškovės tuomet atsakovas vaiką pasiima iš močiutės (ji gyvena šalia) ir grąžina močiutei pagal tokią pačią tvarką. Konkretų vaiko paėmimo laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai vienas kitą ne vėliau kaip likus 24 val. iki bendravimo pradžios; 5) nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, vaikui suėjus trejiems metams: V. B. bendrauja su sūnumi A. B. nelyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ar sutartos su vaiko motina vietos nuo 18 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją arba į sutartą su vaiko motina vietą iki sekmadienio 19 val. Konkretų vaiko paėmimo laiką šalys suderina patys, perspėję apie tai vienas kitą ne vėliau kaip likus 24 val. iki bendravimo pradžios; 6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, o pasinaudojus advokato paslaugomis taip pat ir išlaidas už advokato paslaugas. Nurodė, kad vaikas yra mažo amžiaus, jam reikalinga motinos globa, ieškovė deda visas pastangas tinkamai pasirūpinti sūnumi, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti jos prašoma suma. Ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, vaiko slauga jam susirgus, dėl ko tenka imti nedarbingumą ir mažėja jos pajamos.

Atsakovas V. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys įteiktas tinkamai – kartu su juo gyvenančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad sutinka, jog gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio interesus. Ieškovės prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis po 200 Eur/mėn. galėtų būti pakankamas būtiniausiems kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka, Tarnybos vertinimu, gali būti nepakankama užtikrinti atsakovo ir šalių sūnaus nuolatinį ir tiesioginį ryšį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė E. R. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ji geba tinkamai juo pasirūpinti. Vaiko poreikiai išdėstyti ieškinyje. Be šalių sūnaus ieškovė turi dar vieną sūnų, atsakovas turi dvi dukras. Ieškovės žiniomis iš atsakovo dviem jo dukroms priteistas po 100 Eur/mėn. išlaikymas. Ieškovė nori, kad būtų nustatyti konkreti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, kad nebūtų taip, kad atsakovas, kada nori, tada atvažiuoja. Siūlo bendravimą nelyginiais savaitgaliais, kadangi darbo dienomis vaiką iš darželio parsiveda apie 18.00 val., grąžinti reikėtų iki 20.00 val., todėl abejoja ar toks bendravimas būtų prasmingas vaikui bei patogus pačiam atsakovui. Neprieštarautų ir dėl atsakovo bendravimo su sūnumi per šventes, tik norėtų, kad atsakovas iš anksto informuotų, kada norės pasiimti sūnų.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas V. B. nurodė, kad jam viskas jau nusibodo, tegul būna taip, kaip pasakė ieškovė, daugiau nieko nebeprašys. Sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos, su bendravimo tvarka, išlaikymo dydžiu, jam nebeįdomu. Nurodė, kad jam sutinkant su išlaikymo dydžiu teismui neturėtų būti svarbu, kokio dydžio išlaikymą teikia dukroms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl A. B. gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi ji nuo vaiko gimimo juo rūpinasi. Atsakovas neprieštaravo vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos išvadą, A. B. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė E. R., Sodros duomenimis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį, taip pat gauna valstybės išmokas vaikams. Nuosavybės teise jai priklauso 0,648 ha ir 0,600 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Kito registruotino turto neturi. Be šalių sūnaus turi dar vieną nepilnametį sūnų.

Atsakovas V. B., pagal bylos duomenis registruotino nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto neturi. Sodros informacinės sistemos duomenimis, nedirba. Tarnybai paaiškino, kad yra laisvai samdomas darbuotojas. Be šalių sūnaus turi dar dvi nepilnametes dukras. Teismui ir / ar Tarnybai duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, neteikė.

Šalių sūnus A. B. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko valstybinį lopšelį – darželį ,, (duomenys neskelbtini)“. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad sveikatos problemų neturi.

Ieškovė ieškinyje pateiktoje vaikų poreikių skaičiuotėje nurodo, kad per mėnesį sūnui reikia skirti 480 Eur: 210 Eur – maistui, 40 Eur – higienos reikmenims, 100 Eur – išlaidų būstui vaiko dalis, 30 Eur – drabužiams, 20 Eur – lavinimosi priemonėms, 20 Eur – sveikatos priežiūrai, 20 Eur – laisvalaikiui, 20 Eur šventėms, 20 Eur – nenumatytoms išlaidoms (patalynė, lova, spinta ir pan.). Išminusavusi valstybės skiriamą išmoką vaikui, ieškovė iš atsakovo vaiko išlaikymui prašo priteisti 200 Eur/mėn. sumą.

Susipažinęs su ieškovės įvardintais vaiko poreikiais, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 200 Eur kasmėnesinė išlaikymo suma sūnui yra optimali ir, teismo vertinimu, būtų pakankama nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

Bylos duomenimis, atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, transporto priemonių neturi, yra vertęsis individualia veikla, žodžiu deklaruoja, kad dirba. Vaiko poreikių neginčijo.

Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą vertintina ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus. Nėra duomenų apie kokius nors jo sveikatos sutrikimus, kurie kliudytų gauti pajamų tiek savo, tiek vaikų išlaikymui. Dirbti ir užsidirbti gali.

Ieškovė deda visas pastangas materialiai aprūpinti vaiką, gyvendama kartu su sūnumi taip pat rūpinasi ir kasdieniais nematerialiais jo poreikiais. Kadangi jai tenka kasdienė rūpesčio vaiku našta, jos galimybės uždirbti daugiau yra labiau ribotos nei atsakovo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus ir tai, kad ieškovei tenka visa kasdienė rūpesčio vaiku dalis, siekiant užtikrinti pirmiausia vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, taip pat protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas A. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio atstovė motina E. R. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK) 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė byloje prašo nustatyti šią skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką iki vaikui sueis treji metai: a) be nakvynių, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ar sutartos su vaiko motina vietos kas antrą šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją ar sutartą su vaiko motina vietą tą pačią dieną iki 20 val. ir pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ar sutartos su vaiko motina vietos kas antrą sekmadienį nuo 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją ar sutartą su vaiko motina vietą tą pačią dieną iki 19 val. Jeigu atsakovui bus apribotas artinimasis prie ieškovės tuomet atsakovas vaiką pasiima iš močiutės (ji gyvena šalia) ir grąžina močiutei pagal tokią pačią tvarką. Konkretų vaiko paėmimo laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai vienas kitą ne vėliau kaip likus 24 val. iki bendravimo pradžios; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, vaikui suėjus trejiems metams: a) V. B. bendrauja su sūnumi A. B. nelyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ar sutartos su vaiko motina vietos nuo 18 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją arba į sutartą su vaiko motina vietą iki sekmadienio 19 val. Konkretų vaiko paėmimo laiką šalys suderina patys, perspėję apie tai vienas kitą ne vėliau kaip likus 24 val. iki bendravimo pradžios.

Pagal bylos duomenis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame V. B. pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už smurtinius veiksmus E. R. atžvilgiu.

Iš Tarnybos pateikto Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2022 m. rugpjūčio 25 d. Pagalbos plano matyti, kad teikiant pagalbą šeimai atsakovas specialistų neinformavo apie savo gyvenamosios vietos adresą, specialistai pastebėjo, kad jis yra sudėtingesnio būdo ir temperamento, nuolat kalbėjo apie savo vaiko motiną. Tarnybai rengiant išvadą atsakovas jiems savo gyvenamosios vietos taip pat nenurodė, tik teigė, kad ieškovė jam nesudaro sąlygų matytis su vaiku, jį šmeižia.

Ieškovė nurodė, kad nenori, kad būtų problemų dėl bendravimo tvarkos, todėl tvarka turėtų būti konkreti, yra buvę, kad atsakovas pasiėmė vaiką su policijos pagalba, vaikas susigrąžintas taip pat buvo tik padedant policijai. Ieškovė neprieštarauja tėvo ir sūnaus bendravimui, tik nori, kad būtų informuota iš anksto, kada tėvas pasiims sūnų. Tiek Tarnybai, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad, jos nuomone, atsakovas ne tiek nori bendrauti su sūnumi, kiek ieško preteksto susisiekti su ieškove.

Atsakovas teismo posėdžio metu nenurodė, kokia bendravimo tvarka, jo nuomone, geriausiai atitiktų vaiko interesus, neišsakė, kada ir kokiu būdu jam būtų įmanoma / patogu / jis norėtų bendrauti su vaiku, teigė, kad tegul būna taip, kaip nori ieškovė.

Teismas, įvertinęs šalių pozicijas dėl bendravimo tvarkos, Tarnybos pateiktą informaciją apie šeimą, sprendžia, kad šiuo metu ieškovės siūloma tėvo ir sūnaus geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl tvirtintina. Vaiko motina nori konkrečios bendravimo tvarkos, nenustatyta, kad siektų riboti tėvo ir sūnaus bendravimą. Priešingai, teisme atsakovo pati klausė, kokia bendravimo tvarka jam būtų patogi, tačiau šis konkretaus atsakymo nedavė, platesnės bendravimo tvarkos nustatyti neprašė.

Teismas tik patikslina bendravimą tvarkos dalį tuo atveju, jei atsakovui būtų apribotas artinimasis prie ieškovės, pašalindamas nuostatas, kad vaikas paimamas ir grąžinamas močiutei, kadangi nėra galimybių nustatyti įpareigojimų byloje nedalyvaujantiems asmenims. Ši nuostata tikslintina, nurodant, kad tokiu atveju vaiką atsakovas paima / grąžina iš / į ieškovės nurodytą vietą ieškovės nurodytiems asmenims.

Taip pat, įvertinus itin konfliktiškus šalių santykius, siekiant, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nepiktnaudžiautų bendravimo tvarka, bendradarbiautų ją gyvendinant, tinkamai informuotų kitą šalį apie negalėjimą bendrauti su vaiku, galėtų planuoti savo laiką, nustatytinas aiškus laiko tarpas, kada tėvas turi pasiimti / grąžinti sūnų, be to, kad visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, tėvas ar motina nedelsiant, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių negalės vykti tėvo ir sūnaus bendravimas, praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu.

Teismas pažymi, kad nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos, vaiko paėmimo / grąžinimo laiko tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas, ji pateikė įrodymus apie 200 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio išlaidų (200x12x0,03x0,75))(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 7 dalis).

Priteistos į valstybės biudžetą žyminio mokesčio išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteistos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662.

Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimą privalo būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio A. B. (A. B.) išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti tėvo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1) iki vaikui sueis treji metai tėvas su sūnumi bendrauja be nakvynių, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios ar sutartos su vaiko motina vietos nelyginių metų savaičių šeštadienį nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją ar sutartą su vaiko motina vietą tą pačią dieną nuo 20 val. iki 20.30 val. ir pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ar sutartos su vaiko motina vietos nelyginių metų savaičių sekmadienį nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją ar sutartą su vaiko motina vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 19.30 val. Tuo atveju, jei atsakovui būtų apribotas artinimasis prie ieškovės, vaiką atsakovas paima / grąžina iš / į ieškovės nurodytą vietą jos nurodytiems asmenims.

2) kai vaikui sueis treji metai tėvas bendrauja su sūnumi nelyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ar sutartos su vaiko motina vietos nuo 18 val. iki 18.30 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją arba į sutartą su vaiko motina vietą sekmadienį nuo19 val. iki 19.30 val.

3) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, tėvas ar motina nedelsiant, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių negalės vykti tėvo ir sūnaus bendravimas, praneša kitam iš tėvų SMS žinute, ir / ar elektroniniu paštu.

Priteisti ieškovei E. R., asmens kodas 49409 40101, iš atsakovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų (įmokos kodas – 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo A. B. (A. B.) periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.