Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Renatai Šimonytei, atsakovės atstovei Jurgitai Stefanovičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Viranga“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja bendrovė „Viranga“ su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti 2012-02-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą išieškoti 23 035,78 Lt mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) sustabdyti (įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos sustabdyti) 23 035,78 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 92-2-0031-09 ir neteisėtai užvaldytas turtas grąžintas bendrovei.

Paaiškino, kad dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų negali disponuoti jai priklausančiu turtu - statiniais, esančiais Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.: pastatas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-10 neteisėto sprendimo pagrindu bei neteisėtais Švenčionių savivaldybės pareigūnų veiksmais nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos svetimiems asmenims, o statiniai per labai trumpą laiką buvo perstatyti ir įteisinti T. J. ir S. J. vardu.

Bendrovė neturi galimybės disponuoti savo turtu bei gauti iš jo pajamų, todėl kol kas negali sumokėti 23 035,78 Lt mokestinės nepriemokos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto yra neteisėtas ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, nes tokio sprendimo vykdymas dar labiau padidintų valstybės pareigūnų padarytą žalą bendrovei. Mokestinės nepriemokos išieškojimas turėtų vykti, kai bus pašalinta valstybės pareigūnų neteisėta veika. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos priimdama sprendimą Nr. (23.17-08)-320-l 1608 mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto neatsižvelgė į realias galimybes įvykdyti tokį sprendimą bei į faktą, kad bendrovė savo turtą yra praradusi dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų, tuo pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Pareiškėjos manymu, priimdama sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos turėjo įvykdyti Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektus savo veikloje vadovautis objektyvumo principu. Bendrovė „Viranga“ baigus ikiteisminį tyrimą Nr. 92-2-0031-09 bei nustačius kaltus asmenis, tikisi atgauti prarastą turtą, kurio vidutinė rinkos vertė 400 000 Lt. Ikiteisminio tyrimo baigtis turės lemiamą reikšmę bendrovės mokestinių prievolių vykdymui bei sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymui.

Pareiškėjos atstovė Renata Šimonytė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 44-45) paaiškino, kad bendrovės, kaip mokestinių teisinių santykių subjekto, pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus. Kitų asmenų veiksmai, dėl kurių pareiškėja galimai negali įvykdyti mokestinės prievolės, mokesčių įstatymų taikymo prasme, nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai. Tokių asmenų pareiga atsakyti už savo veiksmus kyla pagal kitus įstatymus, reguliuojančius atitinkamus santykius.

Pareiškėjos bendra mokestinė nepriemoka - 23 035,78 Lt pagal pateiktas deklaracijas susidaro iš: mokesčio už aplinkos teršimą bei šio mokesčio delspinigių; gyventojų pajamų mokesčio bei šio mokesčio delspinigių; pridėtinės vertės mokesčio bei šio mokesčio delspinigių; privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei jų delspinigių. Pareiškėjai nesumokėjus mokestinės nepriemokos bei atsižvelgus į tai, kad dėl pareiškėjos kitų mokestinių nepriemokų anksčiau buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir pateikti vykdyti antstoliams, 2012-02-29 buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2012-03-01 raštu Nr. (23.4-08-3-4)-RNA-9152 pateiktas vykdyti antstolių Ingos Karalienės, Neringos Lipeikienės, Ginto Badikonio, Andriaus Bublio ir Ramūno Kamarausko kontorai.

Atsakovės manymu, ji veikė savo įgaliojimų ribose, tinkamai atliko įstatymų pavestas funkcijas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Atsakovės atstovė Jurgita Stefanovičienė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - Mokesčių administratorius) sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos turto 23 035,78 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 46).

Nustatyta, kad Mokesčių administratorius 2012-02-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė išieškoti iš bendrovės turto 23 035,78 Lt mokestinę nepriemoką.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji neginčija pačios mokestinės nepriemokos susidarymo, jos dydžio, o iš esmės kelia klausimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo, nes, anot pareiškėjos, negalint disponuoti jai priklausančiu turtu - statiniais, esančiais Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.: pastatas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gauti iš jo pajamų, ginčo sprendimo įvykdyti neįmanoma.

Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka yra reglamentuojama MAĮ 105–113 straipsnių nuostatomis. MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

Išanalizavus šias teisės normas matyti, kad mokesčių administratoriaus teisė išieškoti iš mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, t. y. mokesčius ir su juo susijusius delspinigius, siejama ne su sprendimo, kuriuo mokestinė nepriemoka apskaičiuojama, vykdymu, o su įstatyme numatytų aplinkybių (pavėluotu mokesčio deklaracijos ar patikslintos mokesčių deklaracijos, kurioje nurodomas mokėtinas mokestis, mokesčių administratoriui pateikimas) konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme iš esmės yra įtvirtinti trys mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo pagrindai: išieškojimas stabdomas, kai dėl nepriemokos vyksta mokestinis ginčas, sudaroma mokestinės paskolos sutartis arba kai nepriemokos sustabdymą inicijuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais (LVAT byla Nr. A-438-756-09).

Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dėl pareiškėjai apskaičiuotos mokestinės nepriemokos vyktų mokestinis ginčas, pareiškėja taip pat nenurodė, jog dėl mokestinės nepriemokos yra sudaryta mokestinės paskolos sutartis, o mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymas vadovaujantis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais yra mokesčių administratoriaus diskrecinė teisė. Vadinasi, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad negali disponuoti jai priklausančiu turtu - statiniais, gauti iš jo pajamų, nėra laikytina pagrindu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymui, tuo labiau tokio sprendimo panaikinimui. Kita pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad baigus ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 92-2-0031-09 bei nustačius kaltus asmenis, bendrovė tikisi atgauti lėšas ir atsiskaityti su valstybės biudžetu, negali būti teisiniu pagrindu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Mokesčių administratorius objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, susijusias su bendrovės „Viranga“ mokestinėmis prievolėmis valstybei, atsakovė tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokestinės nepriemokos išieškojimą iš turto, pareiškėja pažeidė mokestines prievoles valstybei, todėl ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „Viranga“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.