- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- A6.-1103-865/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01227-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. bei institucijos atstovui (pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),
traukiamam administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. būdamas UAB „A“ vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI bei kitiems kreditoriams – žinodamas, kad nuo 2022 m. kovo mėn. susidarė mokestinė nepriemoka VMI, be to 2021-03-21 VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau UAB „A“ vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į teismą, taip nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte.
Į teismo posėdį A. B. neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Kaip matyti, teismo šaukimas įteiktas pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kas pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas laikytina, jog šaukimas įteiktas tinkamai ir asmuo informuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla išnagrinėta asmeniui nedalyvaujant.
2022 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. B. atsiliepimas, kuriuo prašoma pareiškimo netenkinti, nes pareiškėjo argumentai ir prašymas yra nepagrįsti. Savo poziciją administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo grindžia tuo, kad pareiškėjas painiai išdėstė savo poziciją apie tai, kokiu būtent laiku (kokią konkrečiai dieną) jis galimai padarė nusižengimą. Pareiškėjas dėsto, kad A. B. vadovautos įmonės nemokumas prasidėjo 2018 m., nors bankroto bylą iškėlęs teismas to nėra konstatavęs, be to Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ), kuriuo remiasi pareiškėjas, tuo metu dar neegzistavo. Pareiškimo 4 lape pareiškėjas pasitikslina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado nuo UAB „A“ nemokumo momento – 2022 m. kovo mėnesio. Pabrėžta, kad JANĮ nenustato konkretaus termino, per kurį juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 6 str. 2 d. 2 p. nustato, kad vadovas tai turi padaryti nedelsdamas po to, kai juridinis asmuo tapo nemokus. Pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatavo įmonės nemokumą būtent nutarties priėmimo metu.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime teigiama, kad ANK 120 str. 1 d. nurodytas nusižengimo aprašymas (pareiškimo nepateikimas teismui) yra jau pasenęs, nes blanketinė norma šiuo metu yra pasikeitusi (IBĮ pakeitė JANĮ). Šiuo metu galiojantis JANĮ numato, kad įmonės nemokumas gali būti inicijuojamas ir neteismine tvarka (JANĮ 11 str.). Pareiškėjo nuomone VMI vertinamas, kad nuo 2022 m. kovo mėnesio iki 2022-07-18 (kuomet VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), t. y. 3 mėnesius ir 18 dienų, jis delsė pats kreiptis į teismą dėl nemokumo inicijavimo, todėl pralaimėjo „lenktynes“ prieš VMI, kas pirmas paduos pareiškimą teismui ir turi būti nubaustas 2 200 Eur bauda, yra labai formalistinis ir nepagrįstas. Teigiama, kad JANĮ 6 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta sąvoka „nedelsdamas“ yra subjektyvi, todėl įmonės vadovo delsimas ar nedelsimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. Pats pareiškėjas delsimą vertina esant 3 mėnesiai ir 18 dienų (nuo 2022 m. kovo mėnesio iki 2022-07-18). Pareiškėjas šiuo klausimu netikslus, nes įmonės nemokumo procesas neinicijuojamas per kelias dienas – JANĮ numato eilę veiksmų, kuriuos turi atlikti vadovas. Be to, jis kaip vadovas turėjo kitą nuomonę įmonės nemokumo klausimu ir vertino, kad įmonė moki, tiesiog turi išsiieškoti skolą iš savo paties skolininko. Vilniaus apygardos teismas visgi vertino, kad įmonė nemoki, iškėlė bankroto bylą. A. B. nuomone, būtų neteisinga bausti jį už nemokumo neinicijavimą vien dėl to, kad išsiskyrė proceso dalyvių nuomonės dėl įmonės turtinės padėties.
Nurodoma, kad ANK 120 str. paskirtis yra atgrasyti nemokios įmonės vadovą nuo veiksmų, keliančių žalą kreditorių interesams. BUAB „A“ iš esmės vienintelis kreditorius yra VMI (dar yra nedidelė skola VSDFV). Pareiškėjas teigia, kad, delsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, A. B. sukėlė žalą kreditoriui VMI - neva, jei nebūtų taip delsęs, įmonė neturėtų įsipareigojimų (skolos) VMI. Toks VMI pareiškimas yra deklaratyvus ir neparemtas konkrečiais skaičiais ir datomis. Pats pareiškėjas savo pareiškime nurodo, kad įmonė tapo nemoki 2022 m. kovo mėnesį. A. B. teigia, kad nuo 2022 m. kovo mėnesio nepadarė jokių veiksmų, dėl kurių būtų sumažėjęs įmonės turtas ar padidėtų skola VMI ar kitam kreditoriui. Įmonės skola VMI atsirado iki pareiškėjo nurodytos nemokumo datos (2022 m. kovo mėnesio), todėl jo kreipimasis ar nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visiškai nepakeistų situacijos dėl skolos dydžio, galimumo ją išieškoti. Atsiliepime pabrėžiama, kad teismų praktikoje yra akcentuojama, kad vadovo pareiga nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra siejama būtent su kreditorių apsauga nuo žalos padarymo. A. B. vertinimu, nagrinėjamu atveju jis žalos kreditoriams nepadarė.
Be to, nurodoma, kad teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad, norint juridinio asmens vadovą ar kitą atsakingą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 515-383/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018). Daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra minėtos sąlygos „nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“, nes būtent pats pareiškėjas VMI 2022-07-18 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas dėl to iškėlė UAB „A“ bankroto bylą. Taigi nemokumą šiuo atveju inicijavo vienas iš JANĮ 4 str. nurodytų asmenų, turintis tokią teisę. Teigiama, kad šiuo atveju nėra teisinės reikšmės, kuris iš asmenų (A. B. ar kreditorius) inicijavo nemokumo procesą, kas buvo pirmesnis, nes tai nekeitė nei įmonės turto dydžio, nei skolos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui).
JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 straipsnio 1 punktas, nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, kad nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Be to, tai, kad įmonės vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei patvirtina VMI pateikti dokumentai dėl UAB „A“ finansinės padėties. Bylos duomenimis, VMI, siekdama išieškoti asociacijos mokestinę nepriemoką, nuo 2022-03-21 taikė priverstinio išieškojimo veiksmus: nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Išieškojimo metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „A“ vadovu buvo A. B., t. y. laikotarpiu, kai susidarė mokestinė nepriemoka ir kai buvo vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „A“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m., todėl įvertinti bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų VMI neturėjo galimybės.
VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 13 807,48 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „A“ vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „A“ vardu registruotų transporto priemonių irgi nėra. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB „A“ vadovas laiku nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos ir taip pažeidė kreditorės VMI interesus.
Be to, A. B. pabrėžia, kad dėl jo neveikimo – nesikreipimo dėl bankroto bylos, VMI nekilo papildomos žalos. Kaip matyti iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, šio nusižengimo sudėtis yra formali. Formaliųjų sudėčių atvejais pavojingų padarinių atsiradimas nėra būtinas, nusikaltimas (nusižengimas) laikomas baigtu, padarius veiką ar susilaikant nuo jos, nepriklausomai nuo to, ar veika sukėlė žalingas pasekmes, ar ne. Taigi, kad A. B. kiltų administracinė atsakomybė, papildomi neigiami padariniai VMI nėra būtini.
Dėl galutinio A. B. teiginio, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei atsiradimo sąlygų – nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl to, kad jis nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nuo 2022 m. kovo mėn., kai jam ši pareiga atsirado. Tuo metu kreditorius VMI dar nebuvo kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“, bylos duomenimis, VMI įmonės direktoriui neišreiškė ketinimų atlikti tokį kreipimąsi, todėl tai, kad galiausiai VMI kreipėsi į teismą, nepaneigia to, kad A. B. nuo 2022 m. kovo mėn. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad A. B., žinodamas apie finansinius UAB „A“ sunkumus ir būdamas atsakingas dėl nemokumo proceso iniciavimo, jokių veiksmų neatliko ir neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės VMI teisės.
Taigi, tokia A. B. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir pagal šios straipsnio minėtą dalį kvalifikuotina.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „A“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nieko nedarė, kad įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. B. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, „Liteko“ teismų sistemos duomenimis, jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą.
Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taigi įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. B. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant jos dydį lygų minimaliam (1400 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pripažinti A. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1103-865/2022.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.