Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016 m. vasario 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. vasario 6 d., 13.44 val., (duomenys neskelbtini), vairavo A. S. vardu registruotą automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,72 promilės) po to, kai jam 2015 m. balandžio 27 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tokiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarimu V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą ir jam paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį – 1250 Eur bauda su transporto priemonės „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos A. S. vardu, konfiskavimu.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimu V. S. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi V. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo sutrumpintas 4 mėnesiams. V. S. baudą sumokėjo 2015 m. birželio 8 d. V. S. pažeidimo padarymo metu 2016 m. vasario 6 d. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo rašomas, kaip asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau pirmosios instancijos teismas be jokių argumentų ir motyvų V. S. paskyrė administracinę baudą, kuri yra skiriama už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK

130² straipsnyje, asmenims neturintiems teisės vairuoti transporto priemones. Teigia, kad Tauragės rajono apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, neskirti V. S. administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

V. S. apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarimą pakeisti, taikyti ATPK 30¹ straipsnį, ir nekonfiskuoti A. S. vardu registruoto automobilio „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašyme išdėstytos aplinkybės, kad automobilis faktiškai priklauso A. S. ūkininko ūkiui, yra nereikšmingos. Pagal formuojamą teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, jokių išskirtinumų nėra ir švelnesnė nuobauda, negu numatyta įstatyme, gali būti skiriama bendra tvarka. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N575-3213/2010. Teigia, kad automobilis „Toyota Hilux“ yra registruotas sutuoktinės A. S. vardu. A. S. yra įregistravusi ūkininko ūkį, kuriame V. S. dirba pagal darbo sutartį. Šį automobilį A. S. įgijo ūkininko ūkio veiklai vykdyti. Automobilis yra įtrauktas į ūkininko ūkio ilgalaikių daiktų sąrašą ir naudojamas ūkininko ūkio veiklai vykdyti. Automobilis įgytas 2015 m. gruodžio 22 d. už 14 500 Eur. Apeliantas teigia, kad 2016 m. vasario 6 d. pasiėmė automobilį nieko nepasakęs A. S.. Automobilis yra apelianto ir A. S. bendra jungtinė nuosavybė ir naudojamas išimtinai A. S. ūkininko ūkio veiklai vykdyti. Paskirta nuobauda pažeidžiamos kito asmens turtinės teisės ir turtiniai interesai.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu į V. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. V. S. yra šeimos narys ir nepaisant to, kad automobilis yra registruotas žmonos vardu, negali būti traktuojama, kad automobilis buvo naudojamas be savininko žinios. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, neskirti V. S. administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip nustatyta ATPK 130² straipsnyje.

V. S. atsiliepimu į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarimą dėl nubaudimo pagal ATPK 130² straipsnį, paskiriant piniginę baudą, kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, palikti nepakeistą. Teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones negali būti atimta antrą kartą, nes jau buvo atimta. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai išaiškino materialinės teisės normas ir teisingai paskyrė administracinę nuobaudą, kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė buvo atimta.

A. S. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo V. S. apeliacinį skundą tenkinti, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti A. S. vardu registruotą automobilį. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą netenkinti, V. S. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad A. S. būdama darbdavė nebuvo nustačiusi automobilio naudojimo ir išdavimo darbininkui V. S., dirbančiam ūkininko ūkyje, tvarkos, neatlikdavo girtumo nustatymo, išleisdama vairuotoją išvykti iš ūkininko ūkio, yra nepagrįsti, nes realiai tai neįmanoma padaryti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas, V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarimu V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 1250 Eur bauda su transporto priemonės „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos A. S. vardu, konfiskavimu. Ginčo, kad V. S. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje nėra, tačiau Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus ir V. S. apeliaciniuose skunduose keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <....>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje,126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Nuobaudos už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą skyrimas priklauso nuo tos aplinkybės, ar šis pažeidimas padarytas turint teisę vairuoti transporto priemones, ar neturint šios teisės. Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas V. S. paskyrė nuobaudą, kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, nors iš bylos duomenų (pažymos apie asmens baustumą (b. l. 14)) matyti, kad pažeidimo padarymo metu V. S. turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Todėl nuobauda V. S. turėjo būti skiriama neperžengiant šio straipsnio sankcijos ribų, kuri numato teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu.

Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, įvertinamas pažeidimų pobūdis, pažeidėjo asmenybė (dirba, augina du nepilnamečius vaikus, Žygaičių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai), atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis kaltę pripažįsta, gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, be to 2016 m. vasario 6 d., apie 9 val. 58 min. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 2 d. 130 str. 1 d. ir buvo nubaustas, (b. l. 50-53). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes V. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje skirtina sankcijoje numatyta nuobauda artima sankcijos vidurkiui, tai yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.

V. S. apeliaciniu skundu prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, ir nekonfiskuoti A. S. vardu registruoto automobilio „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

ATPK 130² straipsnyje numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, kuri yra privaloma, o ne alternatyvi. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio 1 dalį (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos susiaurina ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas konfiskavo A. S. vardu registruotą automobilį „Toyota Hilux“, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo įrankis. Taigi, tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, jog konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis.

Teismų praktikoje pažymėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime taip pat konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o daiktas nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai yra bent viena iš ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Nustatyta, kad V. S. vairavo A. S. vardu registruotą automobilį „Toyota Hilux“, būdamas neblaivus. V. S. teigė, kad automobilį paėmė be A. S. žinios (b. l. 57-58). A. S. aiškino nežinojusi, kad V. S. neblaivus vairuoja automobilį, nors žinojo, jog V. S. prieš įvykį, vakare vartojo alkoholį (b. l. 58). Pasak V. S. ir A. S., automobilis „Toyota Hilux“ naudojamas ūkininko ūkio veikloje. V. S. važinėjo ūkiui priklausančiu automobiliu, įvykio dieną važiavo į parduotuvę įsigyti kranų fermai. A. S. leido V. S. vairuoti automobilį, kuris yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Todėl nėra pagrindo teigti, jog automobilis buvo paimtas prieš A. S. valią, ar juo V. S. naudojosi neteisėtai. Šiuo atveju yra ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo A. S. vardu registruotą automobilį „Toyota Hilux“.

Apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta nuobauda pažeidžiamos kito asmens turtinės teisės ir turtiniai interesai yra atmestinas. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarimu byloje Nr. N575-3213/2010, nes šios bylos ir nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010 nebuvo konfiskuotas automobilis, nes nustatyta, jog automobilio savininkas nebuvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu.

V. S. nurodytos aplinkybės, kad automobilis yra įgytas ūkininko ūkio veiklai vykdyti, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. V. S. skiriama sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl V. S. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarimą pakeisti:

V. S. pagal ATPK 130² straipsnį paskirtą 1250 Eur baudą pakeisti teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos A. S. vardu, konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.