Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė, sekretoriaujant Gretai Čiuladaitei, dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus atstovui Ruslanui Raizgiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., teismo posėdyje išnagrinėjusi V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016-05-17, apie 03.25 val., Kirtimų g. 47 C, Vilniuje, automobiliu Citroen Berlingo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno maisto produktus vaisius – daržoves, neturėdamas jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Šiais savo veiksmais V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ str. 1 d.

Teisme V. P. kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino, gailėjosi.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio V. P. paaiškinimo matyti, kad jis kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir gailisi, nurodė, jog 2016-05-17 sustabdžius patruliui, automobilio patikrinimo metu, jis vežė 10 dėžių vaisių ir daržovių. Minėtą produkciją pirko vaisių ir daržovių bazėje, adresu Kirtimų g. 57A, Vilniuje. Prekes pirko pas Sofiją ir už prekes sumokėjo 250 eurų. Vaisius ir daržoves pirko asmeniškai perpardavimui. Tikrinimo metu neturėjo įsigijimo dokumentų, nes šie dokumentai būtų buvę išrašyti vėliau. Sąskaitas – faktūras išrašo tik nuo 05.00 val.

Motyvuojamoji dalis

V. P. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo be jo paties prisipažinimo įrodyta byloje surinkta medžiaga: patikrinimo aktu (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl atlikto netikėto patikrinimo (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), sąskaitų-faktūrų ir kvitų kopijos (b. l. 9-12), kita bylos medžiaga. Šie byloje surinkti faktiniai duomenys sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 163¹¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 163¹¹ straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkių iki penkiolikos minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių, – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su prekių (krovinio) konfiskavimu. Pažymėtina, kad šio pažeidimo sudėtis yra formalioji. Kvalifikuojant veiką pagal aptariamą straipsnį būtina nustatyti du momentus: prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktą ir prekės (krovinio) vertę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ir aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio taikymą, yra suformavęs taisyklę, jog LR ATPK 163¹¹ straipsnis pavojinga veika laiko prekių gabenimą be dokumentų nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių prekes gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi; šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu, ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia, taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (nagrinėjant bylą teisme ir t.t.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.N16 – 266/2007, Nr.N14-1220/2006, Nr.N62-2364/2010). Todėl šiuo atveju tai, jog V. P. vėliau – prieš bylos nagrinėjimą teisme pateikė sąskaitas – faktūras bei grynųjų pinigų priėmimo kvitų kopijas, iš kurių matyti, jog jis įsigijo prekes, kurių vertė 250 eurų, negali būti pagrindu pripažinti, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ str. 1 d., sudėties, kadangi minėtų įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabendamas krovinį ir patikrinimo metu jis su savimi neturėjo.

ATPK 163¹¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą papildoma nuobauda – prekių (krovinio) konfiskavimas – yra privaloma. Tačiau kartu pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, jog V. P. už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą baudžiamas pirmą kartą. Jo veiksmuose sistemingumas nenustatytas. Neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nepateikta. V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pažeidimo padarymo metu V. P. nepateikė gabenamų prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančių dokumentų, vėliau, iki bylos nagrinėjimo teisme, jis pateikė šių prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 9-12). V. P. padarytas pažeidimas yra pakankamai formalus, padarytas dėl neatsargumo, aplaidžių jo paties veiksmų (prekes paėmė anksčiau, nei buvo išrašytos sąskaitos). Turtinė žala dėl jo tokių aplaidžių veiksmų niekam nebuvo padaryta, valstybė jokių nuostolių nepatyrė. V. P. nuo pat pradžių (b. l. 6-8) pripažino, kad gabenamos prekės priklauso jam, paaiškino, kokiu tikslu jas įsigijo ir gabeno, pripažino, kad prekes paėmė anksčiau, nesulaukęs išrašytų įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Įvertinęs V. P. asmenybę, jo padaryto pažeidimo pavojingumą, atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas konstatuoja, kad papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo paskyrimas V. P. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ir jo asmenybei. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir V. P. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 163¹¹ str. 1 d. sankcijoje, t. y. neskirti papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ str. 1 d., paskirti 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų baudą be prekių (krovinio) konfiskavimo.

Išaiškinti pažeidėjui, kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) sąskaitas: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, įmokos mokesčio kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16057985901.

Išaiškinti pažeidėjui, kad atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.