Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-06 · Administracinė byla Nr. P-143-173-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
P-143-173-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Atsakovas
Širvintų rajono savivaldybės
Pareiškėjas
Ž. P.
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P143 – 173/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Širvintų rajono savivaldybės prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438 – 2504/2008 pagal pareiškėjos Ž. P. skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Ž. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 1-1 ,,Dėl Širvintų rajono administracijos direktorės Ž. P. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus savivaldybės tarybos pasitikėjimą” ir grąžinti ją į Širvintų rajono administracijos direktorės pareigas; 2) priteisti iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovo 1 Lt neturtinei (moralinei) žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 1-1 priimtas šiurkščiai pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo ir Širvintų rajono tarybos posėdžio 2003 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 8 patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) reikalavimus. Sprendimas priimtas neteisėtai vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, kad meras, o kai jo nėra, - mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. 2007 m. gruodžio 19 d. grupės Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių (10) raštas dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo ir teikimo svarstyti jos atleidimo iš pareigų klausimą buvo gautas ir įregistruotas Širvintų rajono savivaldybėje 2007 m. gruodžio 20 d., todėl savivaldybės tarybos posėdis dėl šio klausimo turėjo būti sušauktas ne vėliau kaip 2008 m. sausio 3 d. Tačiau iki nurodytos datos posėdis nebuvo sušauktas. Nors 2008 m. sausio 3 d. Širvintų rajono savivaldybės meras pasirašė potvarkį Nr. 6-1 „Dėl savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“, kuriuo nuspręsta sušaukti posėdį 2008 m. sausio 8 d. 10 val. ir teikti jame svarstyti klausimą dėl jos atleidimo, tai nelaikytina tinkamu teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės veiklą, įvykdymu, nes 2008 m. sausio 3 d. jau turėjo būti rengiamas posėdis de facto, o ne priimamas sprendimas dėl posėdžio datos nustatymo. Todėl 2008 m. sausio 8 d. įvykęs savivaldybės tarybos posėdis yra neteisėtas, nes surengtas praleidus įstatymų nustatytą terminą. Be to, ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias Reglamento nuostatas dėl balsavimo formos. Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas numato slapto balsavimo procedūrą tais atvejais, kai balsuojama dėl kurio nors pareigūno atleidimo ar nepasitikėjimo juo. Tokiu atveju turi būti balsuojama biuleteniais, nurodant, ar asmeniu pasitikima, ar ne, atleisti jį ar ne. Pareiškėjos nuomone, balsavimo biuleteniais reikalavimas reiškia, kad balsavimas privalo būti slaptas. Tačiau skundžiamas sprendimas buvo priimtas savivaldybės tarybos posėdyje balsuojant ne pagal šio reglamento nustatytą procedūrą, t. y. biuleteniais (slaptai), bet atvirai, pakeliant ranką. Paminėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Be to, atleidžiant ją iš pareigų, turėjo būti išmokėta dviejų mėnesių savivaldybės administracijos direktoriaus darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, tačiau atsakovas išmokos neišmokėjo. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad su ja buvo politiškai susidorota. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas sprendimas šiurkščiai pažeidė jos kaip pilietės konstitucines teises. Pats atleidimo faktas jai ir jos šeimai sukėlė didelį emocinį stresą, buvo sukurtos prielaidos pakenkti jos tolesnei veiklai, sukeltas nepasitikėjimas, dėl to buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala. Priteisus patirtą neturtinę žalą, ji turėtų būti atlyginta iš rajono savivaldybės biudžeto lėšų, todėl reikalauja simbolinės žalos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog pareiškėja skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento procedūrinio pobūdžio pažeidimais, kurie, pareiškėjos tvirtinimu, buvo padaryti priimant ginčijamą sprendimą. Teismas nustatė, kad meras, vykdydamas Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalies ir Reglamento 82 punkto nuostatas, 2007 m. gruodžio 20 d. gavęs 10 savivaldybės tarybos narių reikalavimą, 2008 m. sausio 3 d. sušaukė posėdį. Pagal paminėtą Vietos savivaldos įstatymo nuostatą, meras privalėjo sušaukti posėdį iki 2008 m. sausio 3 d. Mero sprendimas yra įformintas 2007 m. gruodžio 27 d. potvarkiu dėl posėdžio sušaukimo. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, Reglamento 96 punktu. Nurodė, kad 2008 m. sausio 3 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolas, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei procesinių dokumentų turinys patvirtina, jog apie posėdį nebuvo paskelbta spaudoje. Todėl savivaldybės meras, įvykdęs Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą, turėjo pagrindą atidėti 2008 m. sausio 3 d. posėdį, kuris nebuvo parengtas Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka, todėl nurodytą dieną negalėjo įvykti. Mero sprendimas atidėti savivaldybės tarybos posėdį yra įformintas 2008 m. sausio 3 d. potvarkiu dėl 2008 m. sausio 8 d. susirinkimo sušaukimo. Teismas, įvertinęs Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnį, Reglamento 96.1, 102 punktus, padarė išvadą, jog meras turėjo faktinį pagrindą konstatuoti, kad yra netinkamai įvykdytas jo potvarkis dėl 2008 m. sausio 3 d. susirinkimo sušaukimo, ir vadovaudamasis paminėtomis Reglamento nuostatomis turėjo teisę padaryti savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 3 d. posėdžio pertrauką bei atidėti posėdį iki 2008 m. sausio 8 d. Teismo nuomone, nurodytais mero veiksmais nebuvo pažeistas Vietos savivaldos įstatymas, kuris nereglamentuoja savivaldybės tarybos posėdžių nepertraukiamumo. Širvintų rajono savivaldybės interneto svetainėje esančiame skundžiamame sprendime yra nurodyta 2008 m. sausio 3 d. posėdžio data bei darbotvarkė. Nurodyti duomenys taip pat patvirtina, kad 2008 m. sausio 8 d. savivaldybės tarybos posėdis buvo 2008 m. sausio 3 d. posėdžio tęsinys. Teismas pažymėjo, kad pagrįsti yra atsakovo argumentai, jog 2008 m. sausio 3 d. posėdis buvo atidėtas dėl priežasčių, už kurių atsiradimą buvo atsakinga pareiškėja kaip savivaldybės administracijos direktorė (Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 12 d., 29 str. 5 d. 3 p., 29¹ str. 2 d. 5 p., Reglamento 85 p.). Pareiškėja kaip savivaldybės administracijos direktorė buvo atsakinga ir už savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriato, kurį sudaro savivaldybės administracijos darbuotojai, darbo organizavimą bei jam Reglamento pavestų funkcijų atlikimą. Dėl netinkamo savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriato darbo 2008 m. sausio 3 d. posėdis nebuvo parengtas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 27 d. mero potvarkis buvo perduotas laikraščiui „Širvintų kraštas“, kuris yra leidžiamas trečiadienį ir šeštadienį, 2007 m. gruodžio 29 d. (šeštadienį), t. y. tuomet, kai apie ateinantį ketvirtadienį (2008 m. sausio 3 d.) įvyksiantį posėdį jau negalėjo būti paskelbta spaudoje Reglamente nustatytu terminu. Teismas pažymėjo, kad apie pagrindą šaukti tarybos posėdį tapo žinoma 2007 m. gruodžio 20 d., paskelbus posėdyje savivaldybės tarybos narių reikalavimą, mero potvarkis dėl posėdžio sušaukimo buvo paruoštas 2007 m. gruodžio 27 d. Atsižvelgęs į tai, kad įstatymas numato trumpą dviejų savaičių terminą, per kurį turi būti sušauktas susirinkimas, šio termino metu šiuo atveju buvo daug šventinių dienų, teismas padarė išvadą, jog 2007 m. gruodžio 27 d. potvarkis buvo rengiamas pernelyg ilgą laiką ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios 2008 m. sausio 3 d. susirinkimas nebuvo surengtas nustatyta tvarka. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, jog 2008 m. sausio 8 d. ginčijamas sprendimas buvo priimtas neteisėtai vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu. 2008 m. sausio 8 d. posėdis įvyko ir ginčijamas sprendimas yra priimtas Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka. Posėdis buvo atidėtas dėl priežasčių, kurios buvo susijusios su pačios pareiškėjos kaip savivaldybės administracijos direktorės Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente numatytų pareigų nevykdymu, todėl skundžiamo sprendimo panaikinimas neatitiktų taip pat teisingumo ir protingumo kriterijų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 str. 6 d.). Teismas nurodė, kad nepagrįsti ir neturi reikšmės šiai bylai išspręsti pareiškėjos argumentai dėl Reglamento, o būtent dėl jame numatyto balsavimo būdo, priimant ginčijamą sprendimą, pažeidimo. 2008 m. sausio 8 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolas, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei procesinių dokumentų turinys patvirtina, jog ginčijamas sprendimas yra priimtas balsuojant atvirai. Teismas vadovavosi Reglamento 105, 111 punktais, Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi. Pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 7 dalis bei kitos normos, reglamentuojančios balsavimo tvarką, numato atvirą balsavimą. Vietos savivaldos įstatymas numato slaptą balsavimą tik tuomet, kai renkamas meras bei skiriamas mero pavaduotojas (20 str. 1 d.). Nurodytas Vietos savivaldos įstatymo reglamentavimas patvirtina, kad visi savivaldybės tarybos sprendimai, išskyrus paminėtą Vietos savivaldos įstatymo numatytą išimtį, yra priimami atviru balsavimu. Vietos savivaldos įstatymas nenumato, jog savivaldybės reglamentuose gali būti nustatyta kitokia balsavimo tvarka. Todėl savivaldybės taryba, priimdama sprendimą atviru balsavimu, pagrįstai vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo, o ne Reglamento reikalavimais. Reglamento 111 punktas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui, todėl neturėjo būti taikomas. Teismo manymu, neturi reikšmės šiai bylai išspręsti pareiškėjos argumentai, kad priimant skundžiamą sprendimą su ja buvo politiškai susidorota (ABTĮ 3 str.). Teismas konstatavo, kad savivaldybės tarybos priimtas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš valstybės tarnybos yra priimtas Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl sprendimas yra teisėtas, panaikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Priimant skundžiamą aktą, nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkino. Teismas pripažino neteisėtu pareiškėjos atleidimą iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigų prieš terminą, praradus savivaldybės tarybos pasitikėjimą, pagal Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 1-1 ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo: 49 820,10 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d., neatskaičius mokesčių, 9 058,20 Lt dydžio 2 mėnesių darbo užmokesčio išeitinę išmoką, neatskaičius mokesčių, 1 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka patvirtintas reglamentas yra norminis teisės aktas, kurio normos nustato elgesio taisykles, kuriomis turi vadovautis savivaldybės taryba savo veikloje. Pagal teisės aktų hierarchiją, tai yra poįstatyminis teisės aktas, kurio nuostatos turi neprieštarauti Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. Jeigu jo (reglamento) nuostatos prieštarauja šio įstatymo nuostatoms, tai jos negalioja ir negali būti taikomos savivaldybės tarybos veikloje. Teismas pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymas nereglamentuoja balsavimo būdo, kuriuo turi būti priimtas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ar atleidimo iš pareigų. Valstybės tarnybos įstatyme nuostatų, kurios reglamentuotų, kokiu būdu savivaldybės taryba turi balsuoti (atvirai ar slaptai), skirdama ar atleisdama savivaldybės administracijos direktorių, taip pat nėra (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose ginčo teisinius santykius, imperatyvių nuostatų dėl balsavimo būdo, kuriuo turi būti priimtas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ar atleidimo iš pareigų, nebuvo nustatyta. Tai savo ruožtu lemia, kad savivaldybės taryba, nustatyta tvarka tvirtindama savo veiklos reglamentą, turėjo diskrecijos teisę nustatyti balsavimo būdą, kuriuo turi būti priimtas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ar atleidimo iš pareigų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada dėl Reglamento 111 punkto prieštaravimo Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms yra nepagrįsta ir neteisinga. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuoroda į Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl savivaldybės mero ir jo pavaduotojo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų taip pat yra nepagrįsta. Ši teisės norma negali būti taikoma savivaldybės administracijos direktoriaus atžvilgiu, kadangi paminėti pareigūnai (savivaldybės meras ir jo pavaduotojas) ir savivaldybės administracijos direktorius yra skirtingo statuso subjektai, o paminėta teisės norma išimtinai yra skirta tik savivaldybės mero ir jo pavaduotojo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarkai reglamentuoti. Šia teisės norma taip pat nėra nustatyto imperatyvaus draudimo slapto balsavimo būdu skirti į pareigas ir atleisti iš jų ir kitus savivaldybės pareigūnus. Be to, byloje ginčo, kad Reglamento 111 punkte naudojama sąvoka „balsuojama biuleteniais“ reiškia slaptą balsavimo būdą, nėra. Tokia išvada dėl slapto balsavimo būdo atleidžiant pareigūną ar pareiškus jam nepasitikėjimą darytina ir sistemiškai aiškinant Reglamento 105 – 111 punktų nuostatas. Teismas nustatė, jog savivaldybės taryba sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų, pareiškus jai nepasitikėjimą, priėmė atviro balsavimo būdu. Todėl buvo pažeisti Reglamento 111 punkto reikalavimai dėl balsavimo tokiu atveju slaptai. Šis pažeidimas, teismo nuomone, sąlygoja, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Dėl to ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu, o tai taip pat lemia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas bei priėmė neteisingą sprendimą, kuris yra naikinamas, byloje priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas (ABTĮ 143 str.). Be to, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog 2008 m. sausio 8 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant pareiškėjos atleidimo iš pareigų klausimą, nebuvo iš esmės pažeista šio posėdžio organizavimo, jo sušaukimo, ginčijamo klausimo į darbotvarkę įtraukimo tvarka ir pan. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nesiekia būti grąžinta į pareigas, iš kurių buvo atleista, o prašo priteisti atlygį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Šis jos prašymas tenkintinas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos (2008 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, o tai yra 49 820,10 Lt (11 mėn. x 4 529,10 Lt vidutinis mėnesinis darbo užmokestis), neatskaičius mokesčių (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., Darbo kodekso (toliau – DK) 297 str. 4 d.). Tenkintinas ir pareiškėjos reikalavimas iš atsakovo priteisti ir 1 Lt dydžio neturtinę žalą, kuri pareiškėjai buvo padaryta priimant neteisėtą sprendimą (DK 250 str.). Be to, pareiškėjai, ją atleidus iš paminėtų pareigų, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta išeitinė išmoka nebuvo išmokėta, todėl buvo pažeisti šios normos reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas dėl tokios išeitinės išmokos priteisimo taip pat yra tenkintinas (4 529,10 Lt x 2 = 9 058,20 Lt).

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 23 d. sprendimu priėmė papildomą sprendimą – grąžino pareiškėją į Širvintų rajono administracijos direktorės pareigas, nurodydamas šį sprendimą vykdyti skubiai.

Teismas nurodė, jog priimdamas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl paties pareiškėjos reikalavimo esmės (neteisėto atleidimo iš tarnybos) pasisakė bei nustatė, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas, o atsakovo veiksmai, atleidžiant ją iš tarnybos, yra neteisėti, tačiau neteisingai įvertino pareiškėjos reikalavimo turinį, nurodydamas, jog ji nesiekia būti grąžinta į pareigas, iš kurių buvo neteisėtai atleista. Todėl pripažino neteisėtu Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 1-1 bei pareiškėjai priteisė darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau liko neišspręstas vienas iš pagrindinių pareiškėjos reikalavimų – grąžinti ją į Širvintų rajono administracijos direktorės pareigas. Ši teisinė situacija, teismo nuomone, atitinka ABTĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas, leidžiančias teismui priimti papildomą sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo į Širvintų rajono administracijos direktorės pareigas. Be to, kadangi šio reikalavimo tenkinimas yra susijęs su DK 297 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, tai pareiškėjai į priteistiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką yra įskaitomos sumos – 49 820,10 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d., neatskaičius mokesčių, ir 9 058,20 Lt dydžio 2 mėnesių darbo užmokesčio išeitinė išmoka, neatskaičius mokesčių, kurios pareiškėjai yra priteistos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu. Taip pat, remiantis DK 299 straipsnio 1 dalies 2 punktu, reikalavimui grąžinti į Širvintų rajono administracijos direktorės pareigas nustatomas skubus teismo sprendimo vykdymas.

V.

Atsakovas 2009 m. sausio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438 – 2504/2008 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Konstitucijos 119 straipsnis nesuteikia įstatymų leidėjui teisės savivaldos institucijų veiklos klausimų reglamentuoti kitaip nei įstatymų normomis. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato teisę savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas reglamentuoti savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, t. y. poįstatyminiu aktu. Todėl ši įstatymo norma prieštarauja paminėtai konstitucinei normai. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatavimas, kad savivaldybės taryba nustatyta tvarka tvirtindama savo veiklos reglamentą turėjo diskrecijos teisę nustatyti balsavimo būdą, kuriuo turi būti priimtas savivaldybės sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ar atleidimo iš pareigų, yra neteisėtas.

2. Savivaldybės taryba, vykdydama Vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas, taip pat ir spręsdama valstybės pareigūnų priėmimo ir atleidimo klausimus, nėra apribota konkrečių šių klausimų sprendimo formų ir jas gali pasirinkti laisva valia. Tai neabejotinai yra neatsiejamas savivaldos veiklos principas. Tai iš esmės patvirtina ir Reglamento nuostatos (Reglamento 105 p.). Reglamento 109 punktas nustato tik slapto balsavimo renkant merą ar pavaduotoją privalomą tvarką ir pasisako dėl slapto balsavimo kitais klausimais galimumą savivaldybės tarybai nutarus. Į šiuos Reglamento reikalavimus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatsižvelgė, jų neanalizavo ir nepagrindė, kodėl ši nuostata sprendžiant ginčą netaikytina, pažeisdamas teismų praktikoje taikomą teisinio aiškumo principą. Teismas neanalizavo Reglamento 111 punkto nuostatų sistemiškai su Reglamento 105 – 119 punktų nuostatomis. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, pažeisdamas Reglamento 109 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio, Konstitucijos 119, 120 straipsnių reikalavimus. Teisės aktai savivaldybės tarybai suteikia diskrecijos teisę pasirinkti sprendimo priėmimo būdą, sprendžiant administracijos direktoriaus atleidimo klausimą.

VI.

Atsakovas 2009 m. kovo 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu papildomą prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438 – 2504/2008 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendime buvo iš esmės išspręstas skundo klausimas dėl pareiškėjos grąžinimo į pareigas, todėl priimti papildomo sprendimo dėl jau išspręsto klausimo nenumato jokia teisės norma, tokia teisė teismui nėra suteikta.

2. Papildomo teismo sprendimo priėmimo pagrindai yra imperatyvūs ir negali būti traktuojami plečiamai. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti papildomo sprendimo. Teismas papildomu sprendimu ištaisė jau įsiteisėjusį teismo sprendimą. Šiuo atveju tai nebuvo nei rašymo klaida, nei aritmetinė klaida (ABTĮ 94 str. 2 d.).

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. papildomo sprendimo ir 2008 m. gruodžio 15 d. pagrindinio sprendimo rezoliucinės dalys iš esmės prieštarauja viena kitai. Šiuo metu galioja teisei prieštaraujantis bendras teismo sprendimas, kuriuo pareiškėja yra grąžinta į pareigas ir jai yra priteista 2 mėnesių išeitinė kompensacija.

4. Priimtas teismo sprendimas yra ydingas ir kitais aspektais. Kyla įtarimas dėl teismo šališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VII.

Prašymai atmestini.

Atsakovo Širvintų rajono savivaldybės prašymai dėl proceso atnaujinimo grindžiami ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti patikrinta, ar šiuose prašymuose nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybes, su kuriomis yra siejama galimybė atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 arba 12 punktus.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Pasisakydama dėl pagrindinio (2009-01-14) prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kolegija pažymi, kad šis prašymas grindžiamas, atsakovo manymu, neteisingu Reglamento bei Vietos savivaldos įstatymo nuostatų dėl slapto balsavimo aiškinimu ir taikymu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendime. Kolegija pažymi, kad šie atsakovo argumentai bei jo išsakytos abejonės dėl Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies (pagal šią teisės normą, savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas) prieštaravimo Konstitucijos 119 straipsniui neatitinka ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytų įrodymų akivaizdumo kriterijų. Atsakovo ginčijamas Reglamento 111 punkto taikymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendime buvo grindžiamas sisteminiu Reglamento 105-111 punktų bei Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Šio aiškinimo išvados savaime negali būti siejamos su esminiu materialinės teisės normų pažeidimu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto taikymo prasme. Be to, byloje taikytinos teisės normos atitikimo Konstitucijai klausimas yra sprendžiamas specialia ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kuri yra taikytina nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijų teismuose ir dėl specifinių proceso atnaujinimo instituto uždavinių nėra taikoma prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje.

Pasisakydama dėl pagrindinio (2009-01-14) prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, kolegija pažymi, kad šis atsakovo prašymas yra grindžiamas bendrojo pobūdžio nuoroda į būtinumą užtikrinti teisinio aiškumo principą. Toks prašymo atnaujinti procesą pagrindimas, nenurodant konkrečių panašaus pobūdžio administracinių bylų, kurių išsprendimas teisinio aiškumo aspektu kertasi su bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išsprendimu, taip pat negali būti pripažintas tinkamu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto taikymo prasme.

Pasisakydama dėl papildomo (2009-03-13) prašymo atnaujinti procesą, kolegija pažymi, kad šis prašymas atsakovo taip pat yra grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų nustatytais pagrindais. Todėl aukščiau nurodytos bendros šių punktų nuostatos yra aktualios ir šio prašymo nagrinėjimui. Papildomą prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas grindžia aplinkybe, kad, priimant 2009 m. vasario 23 d. papildomą sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija pažeidė ABTĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą papildomo teismo sprendimo priėmimo sąlygą. (Pagal ABTĮ 95 str. 1 d. 1 p., teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas). Patikrinusi bylą ABTĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo aspektu, kolegija pažymi, kad iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduoto skundo (T 1, b. l. 3-10), taip pat iš jos apeliacinio skundo (T. 1, b. l. 123-131) matyti, kad vienas iš skundo reikalavimų buvo reikalavimas grąžinti pareiškėją į Širvintų rajono administracijos direktorės pareigas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad toks pareiškėjos reikalavimas ABTĮ nustatyta tvarka buvo pakeistas arba jo buvo atsisakyta, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendime buvo nurodyta, kad jis nebuvo išspręstas, nes, kaip nurodyta šiame sprendime, pareiškėja nesiekia būti grąžinta į pareigas. Todėl konstatuotina, kad tokia teismo sprendimo nuoroda neturėjo nei faktinio, nei procesinio pagrindo. Rezoliucinėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalyje yra nuoroda į pareiškėjos skundo patenkinimą, tačiau atskirai nebuvo pasisakyta dėl reikalavimo grąžinti pareiškėją į anksčiau užimtas pareigas išsprendimo. Esant tokiai situacijai, nėra jokio pagrindo laikyti šį pareiškėjos reikalavimą išnagrinėtu ABTĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme. Taigi atsakovo papildomas prašymas dėl proceso atnaujinimo taip pat negali būti pripažintas pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438 – 2504/2008 pagal pareiškėjos Ž. P. skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė