Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2005-02-17 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straispsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis E. J. 2024-08-20 apie 2.30 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine D. R., tyčia ranka griebė D. R. už plaukų, dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į galvos sritį, kitą smūgį į nugarą ir du kartus į petį, tuomet išėjęs į namo laiptinę, tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė smūgius į veidą, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai veido dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį skausmu ir patinimu ties dešiniu apatinio žandikaulio kampu, dešiniu skruostu.

Be to, jis 2024-12-04 apie 20.28 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine D. R., paėmė šluotą ir tyčia sudavė smūgį į galvos sritį, to pasėkoje nukentėjusiajai padarė muštinę žaizdą galvoje, atitinkančią nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. J. kaltas prisipažino. Jis paaiškino, kad D. R. yra buvusi jo sugyventinė, jie su ja turi dvi dukras. D. piktnaudžiauja alkoholiu, geria su įvairiais žmonėm, kelia konfliktus, o paskui kviečia policiją. Pripažįsta, kad 2024-08-20 naktį, apie 2.30 val., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis griebė D. R. už plaukų ir rankos kumščiu sudavė kelis smūgius į galvą ir kelis kartus sudavė į įvairias kūno vietas. Tą dieną jis išgėręs nebuvo, nes ryte jam reikėjo į darbą. Po konflikto jis išėjo į savo butą. Nurodė, kad D., kai negeria viskas su ja gerai, tačiau kai išgeria tada ir vyksta visi konfliktai.

Pripažįsta, kad 2024-12-04 apie 18.30 val. grįžo namo. Namuose jo sugyventinė D. R. išgėrinėjo su savo broliais E. ir S. R.. Jis pasakė, kad gal jau nustosit, kas čia per bardakas ir išėjo į miegamą kambarį. Tačiau atėjusi D. sukėlė žodinį konfliktą, priekaištavo dėl įvairių smulkmenų, todėl jis ją bandė nuraminti. Ginčo metu D. griebė šluotą ir jam trenkė kelis kartus į nugarą. Tada jis supyko ir atėmęs iš D. šluotą trenkė jai atgal. Neatsimena kur trenkė, bet tikrai ne į galvą. Smūgių metu D. rankomis dangstės, todėl gavosi, kad pataikė jai į galvą. Nematė, kad galva kraujuotų. E. ir S. įvykio nematė, nes jie buvo virtuvėje, o viskas vyko miegamajame. Po kokių 20-30 minučių jis nuėjo į virtuvę D. atsiprašyti, tačiau ji ir toliau nenurimo. Norėdamas išvengti tolimesnio konflikto jis išėjo į savo turimą butą. Nori pabrėžti, kad visi tie konfliktai tarp jo ir D. kyla dėl to, kad ji išgėrinėja.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. R. konstatuota žaizda galvoje, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 129-130).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vienas bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-12-04 20_26_31)“. Garso įrašas atsiųstas iš policijos sistemos ir įkeltas į IBPS prie apžiūros protokolo. Garso įrašas darytas 2024-12-04, įrašo pradžios laikas 20 val. 26 min. Garso įrašo trukmė 0.33 s. Paleidus garso įrašą fone girdimas šaukimas. BPC darbuotoja atsiliepusi bando susikalbėti su skambinusiu asmeniu, tačiau nesėkmingai, fone girdimas tik triukšmas, šaukimas, moters verkimas, tačiau nepalaikomas joks pokalbis su BPC darbuotoja. BPC: 112 BPC: Alio BPC: Ar kalbat? BPC: Alio. Garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Įrašo pabaiga (1 t., b.l. 131-133).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi du policijos pareigūno M. V. kūno kameros įrašai, kurių pavadinimai PSS-20241204-211800UTC+0200 ir PSS-20241204-212831UTC+0200. Vaizdo įrašai atsiųsti iš policijos sistemos ir įkelti į IBPS prie apžiūros protokolo.

Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241204-211800UTC+0200“. Vaizdo įrašas darytas 2024-12-04, įrašo pradžios laikas 21 val. 18 min. Vaizdo įrašo trukmė 04.52 min. Paleidus vaizdo įrašą matomas automobilio vidus. Policijos pareigūnai išlipa iš automobilio ir įeina į daugiabučio namo laiptinę. Prieina prie buto durų. Buto durys atrakintos. Policijos pareigūnas atidaro duris ir buto viduryje matoma ateinanti moteris. Moteris nurodo, kad su sugyventiniu susimušė. Nurodo, kad sugyventinio namuose šiuo metu nėra. Moteris nurodo, kad yra išgėrusi. Taip pat pareigūnams nurodo, kad patyrė fizinį skausmą, nes iš galvos bėgo kraujas, ir praskleidžia plaukus parodyti pareigūnams sužalojimą. Pareigūnams nurodo, kad jai trenkė sugyventinis. Kambaryje pareigūnai pastebi vyriškį, moteris nurodo, kad čia jos brolis. Pareigūnas vyro paklausia, ar jis matė ką nors, šis atsako, kad „jie“ (galima suprasti, kad jo sesuo su sugyventiniu) susipyko, jis nesikiša ir nurodo, kad jis nematė konflikto. Toliau policijos pareigūnai atlieka procesinius veiksmus. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Įrašo pabaiga.?

Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241204-212831UTC+0200“. Vaizdo įrašas darytas 2024-12-04, įrašo pradžios laikas 21 val. 28 min. Vaizdo įrašo trukmė 05.27 min. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnas tikrina neblaivumą moteriai. Moteriai nustatomas 3,32 promilių neblaivumas. Pareigūnui pasiteiravus koks yra sugyventinio vardas ir pavardė moteris nurodo „E. J.“. Moteris pasakoja, kad konfliktas kilo dėl buitinių priežasčių, su kuo trenkė tiksliai nežino, bet trenkė vieną kartą ir praskėlė galvą. Taip pat moteris nurodo, kad konfliktą matė brolis S. R., tačiau jis pats teigia, kad jis nenori niekur kištis, kad tik girdėjo kaip vyksta konfliktas, o paties konflikto nematė. Toliau atliekami procesiniai veiksmai. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Įrašo pabaiga (1 t., b.l. 135-137).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Šeimos nario sąvoka išaiškinta BK 141 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Remiantis kaltinamojo ir nukentėjusiojos parodymais, kad jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, kaltinamasis ir nukentėjusioji laikytini šeimos nariais.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo E. J. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. J. 2024-08-20 apie 2.30 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine D. R., tyčia ranka griebė D. R. už plaukų ir dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į galvos sritį, bei smūgį į nugarą ir du kartus į petį. Po to, jis išėjęs į namo laiptinę, tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė D. R. smūgius į veidą, padarydamas nukentėjusiajai veido dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį skausmu ir patinimu ties dešiniu apatinio žandikaulio kampu ir dešiniu skruostu.

Be to, byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. J. 2024-12-04 apie 20.28 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine D. R., atėmė iš jos šluotą ir ja tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajai į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajai D. R. muštinę žaizdą galvoje, atitinkančią nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, nes kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialistų išvados, kitų objektų apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis E. J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė ir nesigydė, kaltinamajam priklausomybės ligų gydymas taikytas nebuvo (1 t., b. 1. 185). E. J. vykdo individualią veiklą statybų srityjene, turi gyvenamąją vietą. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo E. J. asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Aptartos teismų praktikos kontekste, įvertinus E. J. nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, polinkius, teistumus, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (vertinant ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis pasižadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą, po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis Lietuvoje jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl mano, kad už padarytas nusikalstamas veikas jam skirtina sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 50 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – DVD diskai paliktini saugoti byloje.

VI. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 247,60 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 143-144).

Kaltinamasis E. J. su ieškiniu sutinka.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę, nustačius, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo esant įrodytam, nekeliančiam abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. J. Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajai D. R. suteiktas medicinines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, 113 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024-08-20 veika) laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024-12-04 veika) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti E. J. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. J. galutinę sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir atlyginti nusikalstamą veika padarytą turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

E. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. J. 247,60 Eur (du šimtus keturiadešimt septynis eurus ir 60 centų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – DVD diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.