- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- BIK-139/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07751-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Artūras Pažarskis
- Kaltinamasis
- G. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties išteisintojo G. B. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė A. Lipkevičienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, nes išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos ir neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, dėl to nepagrįstai taikė in dubio pro reo principą ir priėmė neteisingą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nepakanka duomenų pagrįsti vienareikšmiškai išvadai, kad G. B. seksualiai prievartavo ir išžagino nukentėjusiąją pasinaudodamas bejėgiška jos būkle ir kad išteisintojo veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia taip veikti.
Anot kasatorės, sprendžiant klausimą dėl bejėgiškos būklės požymio buvimo, turi būti visapusiškai įvertinta ties absoliučios mažametystės riba (duomenys neskelbtini) esančio vaiko psichinė ir socialinė branda. Remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis, laikytina, kad nukentėjusiosios prašymas nustoti liesti ir palaukti negali būti vertinamas kaip juridiškai reikšmingas sutikimas lytiniams santykiams su išteisintuoju. Todėl jos vėlesnis sutikimas lytiniams santykiams gali būti vertinamas kaip formalus (palaužta valia), o kaltininko veika – kaip padaryta prieš nukentėjusiosios valią. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ekspertizės akto išvadų nepakanka kilusioms abejonėms pašalinti, šis teismas (kaip ir pirmosios instancijos teismas) atsisakė teismo posėdyje apklausti ekspertizę atlikusias specialistes, kad šios išsamiau paaiškintų savo teiktas išvadas. Prokurorės nuomone, ekspertizę atlikusių specialisčių apklausa būtina dar ir dėl to, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė blogėjo ir jos nebuvo galima apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, kasatorė pažymi, kad ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog valinis komponentas (vienas iš kriterijų, apibūdinantis nukentėjusiosios bejėgiškumo būseną) nėra pilnavertis, dėl to galima teigti, kad ji negebėjo adekvačiai išreikšti savo norų ir poreikių. Taigi teismai, iš esmės vertindami tik nukentėjusiosios supratimą apie lytinius santykius, neapklausdami ekspertų, neišnaudojo visų galimybių prieštaravimams pašalinti. Be to, anot kasatorės, abiejų instancijų teismai, vertindami G. B. kaltės įrodymus, nepagrįstai atsižvelgė į jo amžių. Skundžiamuose teismų sprendimuose nurodyti išteisinimo motyvai dėl kaltininko amžiaus prieštarauja teismų praktikai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 3, 5 dalyse, 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus ir netinkamai taikė in dubio pro reo principą, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas bei išreiškia nuomonę, kaip turėtų būti vertinami konkretūs bylos įrodymai. Apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus nurodoma deklaratyviai. Tokie argumentai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme, nes jie nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus ir netinkamai aiškinęs bei taikęs baudžiamąjį įstatymą.
Darydama tokią išvadą, teisėjų atrankos kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal bylos duomenis tiek išteisintasis G. B., tiek nukentėjusioji nurodė, jog seksualiniai santykiai vyko abipusiu sutarimu ir noru; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo rezultatai sutapo; teismų išvados dėl to, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad mergaitė nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės, o G. B., pats būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, suvokė, kad naudojasi mažametės nukentėjusiosios bejėgiška būkle, išsamiai motyvuotos; nukentėjusiosios atstovai dėl teismo išteisinamojo nuosprendžio apeliacinio ir kasacinio skundų nepadavė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prokurorės kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.