Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-17 · Administracinė byla Nr. I-3259-583/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
I-3259-583/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00122-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3259-583/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00122-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2018 m. liepos 4 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo gyvenamosiose patalpose Pravieniškių PN-AK. Kamerų tipo gyvenamosiose patalpose pareiškėjas kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis – pro lubas sunkiasi vanduo, neužtikrinama tinkama oro drėgmė, ant sienų bei lubų matyti pelėsis. Kamerose neveikia pareigūnų iškvietimo mygtukas, neįrengtas tinkamas dirbtinis apšvietimas, neveikia oro ventiliacija. Pabrėžė, jog kamerų langus dengia grotos, todėl į jas sunkiai patenka natūrali šviesa, o dirbtinis apšvietimas yra labai stiprus, nuo jo skauda galvą bei akis.

Kamerų tipo gyvenamosiose patalpose yra tarakonų, utėlių bei blakių. Teisės aktai įpareigoja Pravieniškių PN-AK profilaktiškai organizuoti patalpų dezinfekciją ir deratizaciją, tačiau tai nebuvo atliekama. Kamerų sanitariniuose mazguose įrengti tupimi klozetai, iš jų sklinda nemalonus kvapas. Lietuvos higienos normos reglamentuoja, jog sanitariniuose mazguose privalo būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė, tačiau čia nėra unitazo ir tualeto reikmenų spintelės. Akcentuoja, kad Pravieniškių PN-AK esantys pasivaikščiojimo kiemeliai taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimų – juose ankšta, mėtosi šiukšlės, nėra suoliukų, sienos pažeistos pelėsio. Pasivaikščiojimų kiemus supa aukštos sienos, todėl į juos nepatenka saulės šviesa, nėra vėjo, todėl šiltuoju metų laiku jie labai įkaista, tampa neįmanoma užsiimti sportu.

Pabrėžia, jog dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų atlikti neteisėti veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą, orumo pažeminimą, psichologinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, pareiškėjas tapo įsitempęs bei konfliktiškas. Pareiškėjo nuomone, kalinimas minėtomis sąlygomis yra prilyginamas kankinimui, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą nurodė, jog nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė pareiškėjo elgesys ir jo paties valia. Pareiškėjui nebuvo sudaromos išimtinės sąlygos, kurios būtų pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas įpareigoja nuteistuosius valyti bendrojo naudojimo patalpas ir savo gyvenamąsias patalpas. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems jų prašymu valymo priemones išduoda Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Jei nuteistieji tinkamai atliktų savo pareigas (tinkamai valytų savo gyvenamąsias patalpas, jas vėdintų), patalpose negalėtų atsirasti pelėsio.

Pravieniškių PN-AK teigia, jog ji užtikrina tinkamą patalpų būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Apsauginės grotos ant langų įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, jos apšvietimui įtakos neturi. Įstaigoje pasivaikščiojimo kiemeliai yra tvarkingi, užtikrinama juose esančio inventoriaus tinkama būklė.

Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. su UAB „Utenos deratizacija“ yra sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugos sutartis. Darbai pataisos namuose atliekami 2 kartus per mėnesį bei atsižvelgiant į poreikį. Pažymi, jog Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato aliarmo mygtuko įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pravieniškių PN-AK užtikrina Lietuvos higienos normose reglamentuotą gyvenamųjų patalpų dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio bei naktinio apšvietimo normas. Kamerų tipo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, jos papildomai gali būti vėdinamos per langus. Kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra po vieną tupimą klozetą ir praustuvę. Akcentuoja, kad teisės aktai nedraudžia sanitariniuose mazguose įrengti tupimo klozeto.

Atkreipia dėmesį, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl garbės bei orumo pažeminimo, dvasinių sukrėtimų, bendravimo galimybių sumažėjimo ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimui galėjo turėti įtakos prastos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu yra duomenų, kad jis vieną kartą kreipėsi į medikus dėl galvos skausmų ir du kartus dėl nugaros skausmų. Duomenų, jog nuteistasis kreiptųsi dėl akių skausmo ar kitų sveikatos sutrikimų, kurių atsiradimui galėjo turėti įtakos blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo psichiatro (diagnozė – sveikas).

Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Tam tikras nuteistųjų asmens privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita, o nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.

Teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. A. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl kalinimo Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, neatitinkančiose Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas skunde teigia, jog nuo 2018 m. liepos 4 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka kamerų tipo patalpose Pravieniškių PN-AK. Minėtą aplinkybę patvirtina Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. kovo 5 d. pažyma Nr. 41-3125 „Dėl nuteistojo gyvenamų patalpų“ (b. l. 30), kurioje teigiama, jog pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 4 d. iki ginčo iškėlimo teisme dienos buvo laikomas uždarosios zonos kamerose.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis – pro patalpų lubas sunkėsi vanduo, nebuvo užtikrinta tinkama oro ventiliacija bei natūralus apšvietimas, kamerose įrengtas itin ryškus dirbtinis apšvietimas, kuris jam nuolat kėlė akių bei galvos skausmus, patalpose veisdavosi tarakonai, blusos bei blakės. Teigia, jog dėl gyvenamosiose patalpose tvyrančios drėgmės bei tinkamos oro ventiliacijos nebuvimo ant sienų bei lubų buvo matyti pelėsio. Akcentuoja, kad sanitariniuose mazguose esantis inventorius neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi juose įrengti tupimi klozetai, nėra tualeto reikmenų spintelės. Neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, o pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų.

Pažymėtina, jog valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p.). Tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu priteisti neturtinę žalą dėl, jo nuomone, įkalinimo ar bausmės atlikimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi pareigą nurodyti visas reikšmingas, konkrečias ir detalizuotas, būtent jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, dėl kurių jam kilo realios neigiamos pasekmės.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalis teigia, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pataisos namams taikomus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). Pareiškėjas, skunde įrodinėdamas Pravieniškių PN-AK suteiktų kalinimo sąlygų neatitiktį teisės aktų reikalavimams, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Pažymėtina, jog minėta Lietuvos higienos norma neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., o nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalinimo kamerų tipo patalpose galimai antisanitarinėmis sąlygomis nuo 2018 m. liepos 4 d., todėl vertinant Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų teisėtumą nėra teisinio pagrindo remtis Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatytomis teisės normomis.

HN 134:2015 12 punktas teigia, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (HN 134:2015 16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Pažymėtina, jog HN 134:2015 nenumato į gyvenamąsias patalpas patenkančios natūralios apšvietos normos.

Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo 14 d. pažymoje Nr. 77-386 „Apie nuteistojo A. A. laikymo sąlygas“ (b. l. 31–32) nurodyta, kad kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose yra po vieną tupimą klozetą ir praustuvę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 punkte nurodyta, jog Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles nustato Kalėjimo departamento direktorius.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) yra patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nurodyta, jog kamerų tipo patalpose įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punktas teigia, jog kamerų tipo patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose privalo būti praustuvė, juose leidžiama įrengti tupimą klozetą. Atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK esančiose kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas. Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.11 punktu kamerų tipo patalpose privalo būti įrengtas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde plačiau nepasisako dėl minėtos aplinkybės, nėra jokių duomenų, kad dėl galimai neveikiančios prižiūrėtojų iškvietimo sistemos kreipėsi su skundu į pataisos įstaigos administraciją. Taip pat pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai teigti, kad kalinimo Pravieniškių PN-AK metu jam būtų buvęs poreikis pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema ir dėl tokios galimybės nebuvimo jis patyrė kokių nors neigiamų pasekmių ar patyrė žalą. Remiantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad šis pareiškėjo skundo argumentas nepagrįstas.

Pasivaikščiojimo kiemeliai, anot pareiškėjo, buvo netvarkingi, nebuvo įrengti suoliukai, šiltuoju metų laiku kiemeliuose buvo karšta, sienos padengtos pelėsiu. Atkreiptinas dėmesys, jog HN 134:2015 reglamentuotos normos taikomos laisvės atėmimo įstaigų patalpoms, tačiau ne jos teritorijai, t. y. jų reikalavimai nėra taikomi pataisos įstaigose įrengtiems pasivaikščiojimo kiemeliams. Eksploatavimo taisyklių 19 punktas teigia, jog pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Eksploatavimo taisyklių 20 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklių 233 punkte nurodyta, kad, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad teisės aktai įpareigoja pačius nuteistuosius rūpintis tvarka pasivaikščiojimo kiemuose, taip pat pataisos įstaigoms nėra imperatyvios prievolės kiemuose įrengti suoliukus. Remiantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta ir ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Kaip minėta, pareiškėjas teigia, jog buvo kalinamas kamerų tipo patalpose antisanitarinėmis sąlygomis. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo 14 d. pažymoje teigiama, kad yra užtikrinama tinkama patalpų būklė, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami, o patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Pataisos įstaigos objektuose yra teikiama kenkėjų kontrolės paslauga, prireikus atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija. Akcentuojama, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina HN 134:2015 reglamentuotą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, gavusi informaciją apie perdegusias lemputes, jas nedelsdama keičia naujomis. Kamerų tipo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema.

Iš nagrinėjamoje administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. su UAB „Utenos deratizacija“ sudarė kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 76-203 (b. l. 39–42). Minėta sutartimi UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo du kartus į mėnesį bei pagal poreikį teikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas Pravieniškių PN-AK 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo sektoriaus gyvenamosiose bei bendrojo naudojimo patalpose.

Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. kovo 5 d. pažymoje Nr. 41-3125 „Dėl nuteistojo gyvenamų patalpų“ teigiama, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas 2 karantino patalpoje bei 3, 7 ir 10 kamerose. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas pateikė skundą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Kauno departamentui, kuriame prašė patikrinti Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus baudos izoliatorių 3, 10 kamerų ir 2 karantino patalpos atitiktį HN 134:2015 reikalavimams. NVSC Kauno departamento 2019 m. kovo 29 d. rašte Nr. (2-12 4.80)2-15547 „Dėl A. A. skundo“ (b. l. 63–64) nurodoma, jog operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad 2 karantino patalpos dirbtinio apšvietimo norma neatitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, 3 kameroje ir 2 karantino patalpoje oro temperatūros bei oro drėgmės matavimai neatlikti, kadangi jose buvo atviri bei išdaužyti langai. 2 karantino patalpoje buvo nustatytas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas – ant sienų buvo matyti pelėsio. Patikrinimo metu kitų HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

NVSC 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-7169 (b. l. 79–82) teigiama, jog 2018 m. spalio 17 d. NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistė Pravieniškių PN-AK atliko grįžtamąjį visuomenės sveikatos saugos kontrolės patikrinimą. Patikrinimo akte konstatuojama, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4, 10, 12 ir 14 kamerų tipo patalpose pažeisti HN 134:2015 14 punkto reikalavimai, kadangi jose langai buvo techniškai netvarkingi ir neturėjo atidarymo rankenėlių. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 10 ir 12 kamerų tipo patalpose ir 2 karantino patalpoje pažeisti HN 134:2015 14 punkto reikalavimai, kadangi patalpų dirbtinės apšvietos vertės buvo mažesnės už higienos normoje reglamentuojamus dydžius. Taip pat Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 2 karantino patalpoje pažeisti HN 134:2015 34 punkto reikalavimai, nes patalpos buvo nevalytos, vizualiai matyti teršalų ir nešvarumų.

NVSC 2018 m. spalio 31 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-7592 (b. l. 103–110) nurodyta, jog 2018 m. spalio 17 d. NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistė, atsižvelgdama į gautus nuteistųjų skundus, 2018 m. spalio 17 d. Pravieniškių PN-AK atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Minėto patikrinimo akto išvadoje teigiama, kad 2 karantino patalpoje pažeisti HN 134:2015 12 punkto bei 34 punkto reikalavimai, nes buvo pralaidus stogas, techniškai netvarkingi langai, patalpos ir tualetai blogai išvalyti, rasta nešvarumų. Taip pat 2 karantino patalpoje bei 10 kameroje pažeisti HN 134:2015 14 punkto reikalavimai, nes dirbtinės apšvietos vertė neatitiko teisės aktuose reglamentuotų dydžių. Taip pat patikrinimo metu 3 kameroje nustatyti HN 134:2015 16 bei 17 punktų reikalavimų pažeidimai, kadangi joje mikroklimatas neatitiko higienos normoje reglamentuotų dydžių, nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas.

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis konstatuota, kad NVSC atliktų patikrinimų metu Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 2 karantino patalpoje bei 3 ir 10 kamerose buvo nustatyti HN 134:2015 reikalavimų pažeidimai – jose nebuvo užtikrinama tinkama dirbtinė apšvieta, mikroklimatas, nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas, išdaužyti langų stiklai. Taip pat nustatyta, kad 2 karantino patalpoje buvo vizualiai matomo pelėsio, kiauras stogas, patalpa bei joje esantis tualetas netvarkingi. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad NVSC Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje patikrinimus atliko 2018 m. spalio 17 d. ir 2018 m. kovo mėn., o remiantis Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. kovo 5 d. pažymoje Nr. 41-3125 „Dėl nuteistojo gyvenamų patalpų“ esančiais duomenimis pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuobaudą atlieka 1-ojo sektoriaus 2 būrio 7 kameroje. NVSC patikrinimo aktuose bei 2019 m. kovo 29 d. rašte Nr. (2-12 4.80)2-15547 nėra jokių duomenų apie minėtoje kameroje nustatytus HN 134:2015 reikalavimų pažeidimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės – netinkama oro drėgmė bei ventiliacija, vizualiai matomas pelėsis, nesilaikymas dirbtinės apšvietos normų ir pan. yra dinaminio pobūdžio rodikliai, galintys keistis nuo įvairių faktorių (lauko temperatūros, asmenų judėjimo gyvenamojoje patalpoje, patalpų vėdinimo, nuteistųjų motyvacijos valyti gyvenamąsias patalpas bei tausoti jose esantį inventorių ir t. t.), todėl aplinkybė, jog vėlesnių patikrinimų metu 3 ir 10 kamerose ir 2 karantino patalpoje buvo nustatyta higienos normų pažeidimų, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas minėtose patalpose taip pat buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta bei pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius A. A. kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.

Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas