Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui antstoliui A. Bložei ir suinteresuotam asmeniui A. Vileikio IĮ savininkui A. Vileikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. Bložės pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens, kliudančio vykdyti vykdomąjį dokumentą, suinteresuotas asmuo A. Vileikio IĮ vadovas Airidas Vileikis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis prašė pareiškimu už jo reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti A. Vileikio IĮ direktoriui Airidui Vileikiui piniginę baudą.

Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą skolininkui A. Vileikio IĮ 2010-01-14 buvo išsiųstas patvarkymas Nr. BLO 001092 dėl turto deklaravimo, kuriuo buvo reikalaujama iš skolininko per 30 dienų pateikti antstoliui duomenis apie turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Šiame procesiniame dokumente antstolis įspėjo skolininką, kad už jo nurodymų nevykdymą, atsakingam asmeniui gali būti skirta piniginė bauda. Po to antstolis 2010-01-27 areštavo skolininkui nuosavybės teisę priklausančią transporto priemonę ir tuo pat metu išsiuntė pastarajam patvarkymą dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui, kuriuos išsiuntė skolininkui jo deklaruotos buveinės ir gyvenamosios vietos adresu. Minėtame patvarkyme skolininkas buvo įpareigotas per 10 dienų pateikti antstoliui duomenis areštuotos transporto priemonės vertės nustatymui. Skolininkui patvarkyme irgi nurodyta, kad už reikalavimo nevykdymą gali būti skirta piniginė bauda. Skolininkui nevykdant teisėtų antstolio reikalavimų, pastarasis 2010-04-12 priėmė dar vieną patvarkymą dėl skolininko lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriame vėl įspėjo pastarąjį, kad už reikalavimų nevykdymą gali būti skirta piniginė bauda. Skolininkui nevykdant ir šio antstolio reikalavimo pastarasis 2010-06-19 priėmė patvarkymą dėl informacijos suteikimo, kurį irgi išsiuntė pastarajam. Antstolis teigė, kad skolininkas piktybiškai nevykdo jo reikalavimų. Antstolis nurodė, kad jo patvarkymai nėra įvykdyti iki šiol.

Teigė, jog skolininkui nevykdant antstolio reikalavimų yra kliudoma pastarajam vykdyti vykdomuosius dokumentus. Todėl, remdamasis LR CPK 585 str. 2 d. antstolis teismo prašė:

1.Už antstolio reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, nubausti, pinigine bauda A. Vileikio IĮ savininką, vadovą Airidą Vileikį, a/k (duomenys neskelbtini)

Suinteresuoto asmens A. Vileikio IĮ savininkas vadovas Airidas Vileikis atsiliepimo į antstolio pareiškimą teismui nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad skolą išieškotojui pripažįsta, nors ne tokią kokią siekia išieškoti antstolis, kadangi išieškotojui dalį skolos grąžino grynais, tačiau pakvitavimo apie tokį pinigų perdavimą neturi. Tuo pačiu pripažino, kad dėl sunkios materialinės padėties kol kas nėra sumokėjęs visos skolos išieškotojui ir vykdymo išlaidų antstoliui. Prašė teismo skiriant baudą, atsižvelgti į tai, kad jis skolą pripažįsta, nevengia bendrauti su antstoliu, tačiau mano, jog ne vien dėl nuo jo priklausančių priežasčių jis neįvykdė antstolio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra sutektos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis (b.l. 1-2).

Suinteresuotas asmuo nurodė argumentus – kad tik dėl sunkios ekonominės ir finansinės padėties jis nevykdė antstolio teisėtų reikalavimų. Be to iš byloje esančių duomenų matosi, kad A. Vileikio IĮ nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka dėl Šiaulių raj. apylinkės teismo 2009-11-04 teismo įsakymu priteistų sumų įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 284 str.). Duomenų apie tai, kad A. Vileikio IĮ nustatyta tvarka būtų pranešusi, jog teismo 2009-11-04 teismo įsakymo įvykdyti negali, nagrinėjamojoje byloje irgi nėra. Antstolio veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo skundžiami. Šiaulių raj. apylinkės teismo 2009-11-04 teismo įsakymas, įsigaliojo nuo jo įsiteisėjimo dienos (CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1p.). Tik įvykdžius minėtą teismo įsakymą, įgyvendinamas teismo sprendimo privalomumo principas, įsiteisėjęs teismo sprendimas, yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Taigi nagrinėjamojoje byloje neturi reikšmės suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad ekonominė padėtis neleido laiku įvykdyti ne tik teismo įsakymo, bet ir antstolio reikalavimų, neturi reikšmės taip pat ir kitos jo nurodytos aplinkybės. Šioje nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Šiaulių raj. apylinkės teismo 2009-11-04 teismo įsakymu kreditoriui pripažintos teisės į skolos išieškojimą realizavimo. Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems vykdymo proceso dalyviams ir turi būti vykdomi, todėl skolininko nurodyti argumentai negali būti pripažįstami antstolio reikalavimų nevykdymo pagrindu, tuo pačiu ir kaip atleidžiantys asmenį nuo atsakomybės teismo įsakymo nevykdymo atveju (CPK 18 str.).

Vykdant teismo sprendimus, šiuo atveju ir teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymų ginamos asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismo 2009-11-04 įsakymu išieškotojui priteista skola iš skolininko ir antstolio reikalavimai, yra įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus. Antstolis A. Bložė 2010-01-14, 2010-01-27 ir 2010-04-12 patvarkymais nustatė skolininkui įpareigojimus, kuriuos jis turėjo įvykdyti iki nurodyto termino (vykd. byla Nr. 41-193/2010, b.l. 4,10,15). Antstolio reikalavimai vykdyti patvarkymus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str. 1d.). Antstolis, nustatęs, kad neįvykdyti patvarkymai pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir

kt. srityse. Dažniausiai įstatymas (pvz. CPK) ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas.

Pagal bendrą taisyklę įmonės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai žinomos ir A. Vileikio IĮ vadovui A. Vileikiui.

Antstolio priimtuose patvarkymuose vadovui nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą, gali būti skirta bauda atsakingam asmeniui (CPK 585, 618 str.). Antstolis skolininkui pagrįstai 2010-01-14, 2010-01-27 ir 2010-04-12 išsiuntė patvarkymus dėl duomenų pateikimo. Todėl antstolis teisėtai prašė skolininko vadovą pateikti jam išsamią informaciją apie pastarojo turtą ir jo vertę, bei pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Tais pačiais patvarkymais vadovui buvo išaiškintos ir kitos įstatymo nuostatos susijusios su išieškojimo tvarką, nurodant, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti skirtą piniginė bauda. Tačiau A. Vileikio IĮ savininkas ar jo įgalioti asmenys į šiuos antstolio patvarkymus neatsakė ir reikalaujamų duomenų pastarajam nepateikė. Tokie savininko ir konkrečiai įmonės vadovo direktoriaus A. Vileikio veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų įstatymo nuostatų. Dėl to teismas konstatuoja, kad savininkas ir konkrečiai įmonės vadovas A. Vileikis veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir neatsakydamas į antstolio patvarkymus dėl duomenų pateikimo apie turtą, jo vertę ir dėl pinigų pervedimo, nebuvo apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio A. Bložės pateiktus patvarkymus.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad įmonės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi įmonės vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik įmonė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš įmonės vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant įmonės vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad įmonės vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys įmonės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų įmonės darbuotojų: pvz. personalo vadybininkės ar vyr. buhalterės neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t.t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad įmonės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. personalo vadybininkės ar vyr. buhalterės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojui buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. A. Vileikis ne tik neatsakė į antstolio patvarkymus, bet ir nepateikė teismui atsiliepimo į antstolio pareiškimą, tačiau teismo posėdžio metu nuoširdus jo prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio reikalavimas, leidžia teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas įmonės vadovo elgesį konkrečioje

situacijoje, turi teisę atsižvelgti ir į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įmonės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įmonės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įmonės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įmonės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei A. Vileikio IĮ, nei konkrečiai jos vadovas A. Vileikis. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo A. Vileikis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio pareiškimą teismui, laikyti nepagrįstu.

Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju A. Bložės patvarkymus, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymais ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Vileikio IĮ direktoriumi nuo 2005-02-02 yra paskirtas Airidas Vileikis. Taigi A. Vileikis yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio patvarkymų nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d. numatytos priemonės. Nevykdydamas nurodyto antstolio patvarkymo A. Vileikis pažeidė CPK 585 str. 1 d., t.y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais A. Vileikiui skirtina 100 Lt bauda.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti Airido Vileikio individualios įmonės (į/k 145308943) direktoriui Airidui Vileikiui, (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.