- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-26
- Bylos Nr.
- N-403-255-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties A. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto VPK VP EPT 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu A. I. paskirta administracinė nuobauda – 1750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 21 mėnesiui už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje padarymą. A. I. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2006 m. liepos 26 d., apie 12.37 val., Palangoje, Senojo turgaus g., ji vairavo automobilį būdama neblaivi.
Šalies argumentai
A. I. kreipėsi į teismą ir prašė nutarimą, kuriuo jai buvo paskirta administracinė nuobauda, pakeisti – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti piniginės baudos dydį. Nurodė, kad dirba UAB “Spainetos prekybos sistema” prekybos konsultante, o darbinių funkcijų atlikimui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, netekus vairuotojo pažymėjimo liks be pragyvenimo šaltinio. Pažymėjo, kad dėl pažeidimo gailisi. Nurodė, kad paskirtos baudos dydis viršija jos vieno mėnesio pajamas, todėl tokio dydžio baudos sumokėjimas apsunkintų jos finansinę padėtį. Ji taip pat paaiškino, kad mokosi Kauno technologijos universiteto II magistratūros kurso vakariniame skyriuje, už kiekvieną studijų pusmetį turi mokėti universitetui 1700 Lt.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 2 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto VPK VP EPT 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą ir paskyrė A. I. administracinę nuobaudą – 1500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Teismas nurodė, kad byloje esančia medžiaga nustatyta, kad A. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, susijusį su vairavimu vartojus alkoholinius gėrimus. Savo pasekmėmis tai sunkus administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą, todėl laikytina, kad paskirta nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams, o ATPK 30¹ straipsnio pagrindu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netikslinga ir jokie tokio vairavimo motyvai ATPK 17 straipsnio prasme negali būti pateisinami. Skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja dirba UAB “Spainetos prekybos sistema” prekybos konsultante, o darbinių funkcijų atlikimui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, netekus vairuotojo pažymėjimo liks be pragyvenimo šaltinio, nelaikytina reikšminga, nes administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, be to, teismo posėdžio metu nustatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra susijęs su A. I. darbu ir jos sveikata, nes šią aplinkybę patvirtina jos paaiškinimas, jog jos darbo sutartyje nėra jokių papildomų sąlygų dėl būtinumo turėti vairuotojo pažymėjimą.
Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina byloje esanti medžiaga, jog A. I. dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, tačiau tokia aplinkybė ginčijamame nutarime nebuvo įvertinta, pareiškėjai paskirtina minimali administracinė nuobauda.
III.
Apeliaciniu skundu A. I. prašo skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti, paskiriant švelnesnę nuobaudą, t. y. neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinant baudos dydį arba bent jau neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliantė nurodo, kad teismas, vertindamas Kauno miesto VPK pareigūnų skirtą administracinę nuobaudą vien tik administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo kontekste, ignoruojant proporcingumo, teisingumo, protingumo principus, neteisingai išnagrinėjo bylą. Teigia, kad į nurodytas aplinkybes, jog jos darbinių funkcijų vykdymui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali labai neigiamai įtakoti jos tolimesnį darbą ir tokiu būdu labai apsunkinti jos finansinę padėtį, teismas, vadovaudamasis minėtais proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, privalėjo jei ne atsižvelgti, tai bent jau teisiškai jas įvertinti. Pažymi, kad jos nurodytos aplinkybės, t. y. nuoširdus gailėjimasis, teigiamas darbdavio charakterizavimas, vairuotojo pažymėjimo reikalingumas vykdant darbines funkcijas, esančias vieninteliu jos pragyvenimo šaltiniu, yra iš esmės panašios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N16‑395/06 nurodytosioms aplinkybėms, kurių teismui pakako, vadovaujantis proporcingumo principu bei ATPK 30¹ straipsniu, spręsti apie administracinės nuobaudos tikslų pasiekimą skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas kažkodėl nevertino ir tos aplinkybės, kad skirtos piniginės baudos dydis gerokai viršija jos mėnesinių pajamų dydį, todėl tokio dydžio baudos sumokėjimas valstybei iš esmės apsunkintų jos padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau paminėtos nuostatos patvirtina, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.
ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. I. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jos padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirma, pareiškėja padarė šiurkštų ir pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo neblaivi (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis). Pastebėtina, kad per metus Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės paprastai žūsta beveik 100, o sužalojama daugiau kaip 1000 žmonių. Todėl tokie apeliantės veiksmai sukėlė realų pavojų ir kitiems eismo dalyviams. Vien tik simbolinės, apeliantės asmeninius interesus atitinkančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju neleistų pasiekti paminėtų nuobaudos taikymo tikslų. Antra, pažeidėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina darbo tikslais, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą, kadangi asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Trečia, vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėtų numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam (jo galimybei dirbti tam tikrą darbą, turtinei padėčiai), o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo esant neblaiviam. Ketvirta, pagal ATPK 30¹ straipsnio 2 dalį specialiosios teisės atėmimas, numatytas sankcijoje už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, gali būti neskiriamas tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma. Apeliantė tokios pažymos nepateikė, todėl neskirti jai teisės vairuoti atėmimo neleidžia įstatymas. Penkta, apeliantės vieno mėnesio darbo užmokesčio dydis nėra ženkliai mažesnis už paskirtos piniginės baudos dydį, todėl toks baudos dydis yra akivaizdžiai adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui. Šešta, apeliantės nurodomoje administracinėje byloje Nr. N16-395/2006 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnį, todėl šios bylos ir paminėtos bylos aplinkybės akivaizdžiai nėra identiškos.
Dėl paminėtų priežasčių tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.