Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo (ės) E. R. atstovui (ei) adv. K. P., tretiesiems asmenims S. M. ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos atstovei, neatvykus ieškovui ir atsakovei L. R., apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (ės) E. R. ieškinį atsakovui (ei) L. R. dėl iškeldinimo iš patalpų ir kitų savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje S. M. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Šiaulių m. savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas E. R. 2020-10-09 ieškiniu prašė teismo iškeldinti atsakovę L. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., iš ieškovui, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ir statinių dalių, esančių adr. (duomenys neskelbtini), su visu atsakovei, priklausančiu turtu. Taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės, visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas E. R. ieškinį grindė tuo, kad 2012 10 08 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kartu su Trečiuoju asmeniu S. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo šį turtą, esantį adr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai: 142/317 dalis 0.0634 ha ploto žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Žemės sklypas), 23/50 pastato - Gyvenamojo namo u/n (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą u/n (duomenys neskelbtini), 23/50 dalis Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių (toliau tekste - Statiniai).

Nuo pat Ieškovo nuosavybės teisės į aukščiau nurodytus Žemės sklypą ir Statinius įgijimo, juose gyvena ir jais naudojasi Atsakovė L. R. (toliau tekste - Atsakovė), juose ji laiko savo asmeninius daiktus ir šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Nors Atsakovė ir naudojasi Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais Žemės sklypu ir Statiniais, tačiau nemoka jokių turto išlaikymo mokesčių - nei už suvartotą elektros energiją, nei rinkliavos už atliekų tvarkymą. Statinių nuomos sutartis tarp Ieškovo ir Atsakovės nėra sudaryta, Atsakovė naudojasi Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu be Ieškovo sutikimo. Minėta, kad Atsakovė ne tik naudojasi Ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, naudoja elektros energiją, tačiau už tai nemoka. Be to tiek Žemės sklypas, tiek Statiniai yra reikalingi pačiam Ieškovui. Ieškovas 2020 07 21 d. pranešimu informavo Atsakovę, kad ši išsikeltų iš Ieškovui nuosavybės teise priklausančių Statinių ir išsigabentų jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, tačiau Atsakovė iš jų neišsikėlė iki šiol ir atsisako tai padaryti, o taip pat toliau naudojasi Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu.

LR CK 4.37 straipsnis numato, kad turto savininkas turi teisę laisvai valdyti turimą turtą, naudotis ir disponuoti juo bei reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Atsakovė, naudodamasis Ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia Ieškovo, kaip turto savininko teises, trukdo Ieškovui turimą turtą savo nuožiūra valdyti ir disponuoti juo. LR CK 4.98 str. numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus. Todėl Atsakovė turi būti iškeldinta iš Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių Statinių ir Žemės sklypo su visu Atsakovei priklausančiu turtu.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Atskirai nurodė, kad teismas galėtų atidėti sprendimo vykdymą, tačiau tik nustatydamas protingą terminą, suteikiant atsakovei galimybę susirasti kitą gyvenamąją patalpą. Nurodė, kad pripažįsta, jog atsakovė irgi yra sumokėjusi elektros tiekėjui.

Atsakovė remiantis 2020-10-09 teismo pranešimu 2020-10-28 pateikė teismui į bylą rašytinių dokumentų (36, 38-43 b. l.). Teismas tenkino atsakovės prašymą ir 2020-10-29 suteikė jai elektroninę prieiga prie nagrinėjamos bylos (15 b. l.). Teismas 2020-11-03 priimta rašytine nutartimi pasiūlė atsakovei iki teismo posėdžio pasirūpinti jos atstovavimu procese (127-128 b. l.). Tačiau atsakovė 2020-11-10 pateikė teismui procesinį dokumentą, nurodydama, kad atsisako pasirūpinti jos atstovavimu byloje ir teismo posėdyje nedalyvaus (131 b. l.). Teismas išklausęs proceso dalyvių nuomonę, nusprendė bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, atsižvelgiant į pastarosios nuomonę (CPK 246 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje S. M., teismo posėdžio metu nurodė, kad yra trumpai bendravęs su atsakovę, tačiau jų santykiai buvo epizodiniai, o tai ką teismui dokumentuose nurodė atsakovė jam yra netikėta. Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovei, jis palieka spręsti teismui.

Trečiasis asmuo Šiaulių m. savivaldybės administracija atsakovės pusėje iš pradžių pateikė teismui į bylą savo nuomonę (151-152 b. l.). Tačiau teismo posėdžio metu šio asmens atstovė jau nurodė, kad įvertinus byloje esančius procesinius dokumentus, institucija apsisprendė suteikti atsakovei visokeriopą pagalbą. Pirmiausia, socialinių paslaugų centro darbuotojai 2020-11-19 nuvyko į dabartinę atsakovės gyvenamąją vietą ir pabandė išsiaiškinti kokios pagalbos jai gal reikia ir gal reikės ateityje. Atsakovė, jiems pasakė, kad maistą jai teikia motina. Tuomet jie nurodė, kad ji gali maitintis ir miesto labdaros valgykloje. Antra, įstaigos darbuotojai, jai paaiškino, kad jie gali padėti dėl jos įsidarbinimo, tai yra padėti kreiptis į užimtumo tarnybą, jog ji būtų įtraukta į įskaitą asmenų ieškančių darbo ir gal būt jai bus mokoma nedarbo išmoka. Trečia, ateityje ji gali būti apgyvendinta ir laikinojo apgyvendinimo tarnybos valdomose patalpose, kaip neturinti savo gyvenamosios vietos. Ketvirta, jai buvo paaiškinta, kad gali būti paskirtas ir socialinis darbuotojas, kuris suteiks atsakovei visokeriopą pagalbą.

Ieškovo ieškinys atsakovei tenkinamas visiškai.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui S. M. asmeninės nuosavybes teise priklauso atitinkamos nekilnojamųjų daiktų dalys, esančios adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (5-7 b. l.). Ieškovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje gyvena ir atsakovė, tačiau gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, su ja nėra sudaryta (1-2 b. l.). Be to atsakovė jau nuo 2002-06-27 nurodytu adresu deklaravo ir savo gyvenamąją vietą (9 b. l.).

Ieškovas 2020-07-21 per notarą išsiuntė atsakovei L. R. pareiškimą su reikalavimu iki 2020-09-28 nutraukti neteisėtą naudojimąsi svetimu būstu (8 b. l.).

Iš ginčo šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė skirtingai nei ieškovas aiškina jos teisę naudotis savininkui priklausančiomis patalpomis ir su jomis, susijusius teisinius santykius bei iš to kylančias prievoles (1-2, 36, 38-43 b. l.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, leidžia teismui daryti išvada, kad atsakovė irgi yra mokėjusi už jai suteiktas komunalines paslaugas, o tai, jog vien tik ieškovas būtų mokėjęs už atsakovei suteiktas komunalines paslaugas, tokių duomenų byloje nėra (97-99, 141-142 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad pagal bylos duomenis laikytina, jog atsakovė L. R., kitos faktiškai tinkamos gyvenamosios vietos neturi, kaip ir nekilnojamųjų daiktų savo vardu, o šiuo metu ir nedirba (130, 147-149, 156 b. l.).

Ieškovas savo reikalavimą atsakovei grindžia daiktinės teisės nuostatomis, kadangi šalys nėra sudariusios ginčo patalpų nuomos sutarties. Su tokiu ieškovo ieškinio argumentu teismas sutinka tik iš dalies, nes kaip jau yra nurodęs atsakovė dar būdama dalinai veiksnia deklaravo gyvenamąją vietą nurodytų adresu (9 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad dėl gyvenamųjų patalpų nuomos santykių fiziniai asmenys gali susitarti ir žodžiu (CK 6. 579 str. 2 d.). Be to atsakovė gyvendama ginčo patalpose, iš dalies mokėjo ir už komunalines paslaugas (96-99 b. l.). Tačiau nurodytos aplinkybės neturi teisinės įtakos atsakovės atsikirtimų pagrįstumui, net ir egzistavus tarp šalių nuomos santykiams. Todėl ieškovo reikalavimas atsakovei prievolinės teisės pagrindu laikytinas teistu ir pagrįstu, o atsakovės atsikirtimus teismas vertina ne kaip ginčo objektą, o kaip vieną iš įrodymų. Kadangi teismas šalių ginče remiasi juos siejančiais nuomos santykiais ir tik iš dalies daiktiniais teisiniais santykiais, dėl to pasisako plačiau, tik dėl jų, tiek kiek tai susiję su šalių ginču.

Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, jog tarp šalių ginčas kilo dėl gyvenamosios patalpos nuomos, todėl jam išspręsti pirmiausia, taikytinos CK XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ teisės normų nuostatos.

Teismas daro išvadą, kad ieškovas būtent prašo ginčo patalpų nuomos santykių pagrindu atsiradusius neterminuotus santykius, laikyti pasibaigusiais ir iškeldinti atsakovę kartu su jai priklausančiu turtu, iš užimamų patalpų, esančių Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą laikyti nuomos santykius su atsakove L. R. pasibaigusiais, ieškovas grindė tuo, jog ginčo patalpos jam yra reikalingos, kaip jų savininkui (CK 4.34 str.).

Iš bylos duomenų seka, kad atsakovė L. R. gavo ir ieškovo per notarą 2020-07-21 išsiųstą pareiškimą, kad nuomos santykiai su ja bus laikomi pasibaigę nuo 2020-09-28, nors pastaroji su tuo ir nesutinka (8, 36-43 b. l.).

Kaip jau minėta nuomos santykiai, tarp šalių, buvo neterminuoti. CK 6.576 straipsnis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Tačiau privatinės teisės nuostatos leidžia šalims susitarti ir kitaip, o pati sutartis dėl to netampa kitos rūšies sutartimi, pvz. panaudos (CK 6. 156 str., 6.629 str.). CK 6.613 straipsnis nustato, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Remiantis paminėtu atsakovė L. R. su jai priklausančiu turtu, jau nuo 2020-09-28 turėdama ieškovo (nuomotojo) pareiškimą, privalėjo išsikelti iš savininkui (ieškovui) priklausančių gyvenamųjų ir kitų patalpų. Tačiau to jai nepadarius, pripažintina, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų ir kitų patalpų. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių egzistavę sutartiniai nuomos santykiai, būtų žodžiu ar raštu, šalių pratęsti terminuotam ar neterminuotam laikui, todėl pripažintina, kad nuomos santykiai tarp sutarties šalių pasibaigė dar 2020-09-28 (8 b. l.). Tokiu būdu darytina išvada, jog ginčo gyvenamosiose ir kitose patalpose faktiškai gyvenanti atsakovė yra savavališkai jas užėmusi. Tai, kad ir po sutarties pasibaigimo termino atsakovė L. R. liko toliau gyventi nuomojamose gyvenamosiose ir kitose patalpose, nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad tarp šalių susiformavo neterminuoti šių patalpų nuomos teisiniai santykiai. Tokia teismo išvada paremta tuo, jog šalių sutartiniai patalpų nuomos santykiai, galėjo būti pratęsti tik esant nuomotojo sutikimui arba kaip jau teismas yra nurodęs kitu sudarymo būdu (CK 6. 192 str. 4 d.). Tuo pačiu pripažintina, kad atsakovei L. R. laiku neišsikėlus iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų ir kitų patalpų, nepasibaigė jos, kaip gyvenančios jai nepriklausančiose patalpose prievolės prieš komunalinių paslaugų tiekėjus, kadangi šios prievolės laikytinos asmeninėmis paslaugų gavėjos prievolėmis (CK 6. 1 str., 6. 2 str.). Dėl to kaip jau anksčiau yra nurodęs teismas, remiantis CK 6. 613 str. nuostatą ir ieškovo pareiškimu atsakovei per notarą, tai yra nuo 2020-09-28 pasibaigus patalpų nuomos sutartiniams santykiams, atsakovė L. R., privalėjo kuo skubiau palikti jai jau nebepriklausančias patalpas. Todėl pripažintina, kad atsakovė L. R. turėjo jau nuo nurodytos datos, išsikelti iš jai jau nebepriklausančių patalpų, tai yra nuomininkė privalėjo atlaisvinti užimtas patalpas ir jas pagal aktą perduoti nuomotojui, kartu su jose esančiais įrenginiais. Tačiau atsakovė L. R. kol kas liko toliau gyventi ginčo patalpose, esančiose Šiauliai, (duomenys neskelbtini), kuriose ji gyveno ir anksčiau bei toliau naudojasi tik jai teikiamomis komunalinės paslaugomis. Iš ieškovo E. R. atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad atsakovė iki patalpų nuomos sutarties pasibaigimo, privalo apmokėti ir už jai asmeniškai suteikiamas komunalines paslaugas, už kurias neprivalo mokėti ieškovas (1-2 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog iš šalių nuomos santykių atsiradusi patalpų nuomos sutartis būtų įregistruota tiek viešame registre, tiek ir pas komunalinių paslaugų tiekėjus, todėl galima teisinė situacija, jog pastarieji pagrįstai sąskaitas išrašys patalpų savininkui (CK 1.75 str.). Tokiu atveju ieškovas turės atgręžtinio reikalavimo į atsakovę, sumokėdamas už jai suteiktas komunalines paslaugas (CK 6.280 str. 1 d.).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovė, jau nuo 2020-09-28 neteisėtai gyvena ieškovui priklausančiose patalpose, kuomet sutartiniai nuomos santykiai yra pasibaigę, o tuo pačiu naudojasi jai teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, todėl privalo už jas sumokėti. Teismas, visą tai įvertinęs, turi pagrindo daryti šią išvadą, jog esant pasibaigusiems šalių nuomos santykiams yra teisinis pagrindas priverstinai iškeldinti atsakovę iš jai nepriklausančių patalpų ir nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6. 613 straipsnio nuostata).

Iškeldinimas yra nuomos santykių pasibaigimo pasek­mė, kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos santykiams atsisako ją atlaisvinti. Iškeldinimas gali būti ir nega­liojančios nuomos sutarties pasekmė. Nuomininkui gera valia neišsikeliant iš jam suteiktos gyvenamosios ir kitos patalpos jis paprastai iškeldinamas teismine tvarka, išskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankciją. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę iš jai teisėtai nepriklausančių gyvenamųjų patalpų yra ir daiktinis teisinis reikalavimas (tai yra pažeistas subjektinės teisės gynimas). Daiktinius teisinius reikalavimus nuo prievolinių (sutartinių) teisinių reikalavimų būtina skirti, nes jiems taikomos skir­tingos teisės normos. Daiktiniai teisiniai reikalavimai yra tokie, kuriuos daiktinės teisės subjektas pareiškia remdamasis jam priklausančia daik­tine teise, ginčo atveju ieškovas yra šio turto teisėtas savininkas. Daiktinius teisinius reikalavimus galima pareikšti, kol egzistuoja daiktinė teisė. Tokie materialiniai teisiniai reikalavimai pareiškiami tiems pažeidėjams, kurie nėra su daiktinių teisių savininku sutartiniuose arba kituose prievoli­niuose teisiniuose santykiuose. Taip pat kaip jau teismas anksčiau yra nurodęs ieškovui išlieka ir prievolinis teisinis reikalavimas į atsakovę dėl patirtų nuostolių atlyginimo pagal jai priklausiusias asmenines turtines prievoles, nes toks subjekto materialinis teisinis reikalavimas yra grindžiamas atitinkama prievoline teise. Jį pareiškia subjektas teisės pažeidėjui, esančiam su juo sutartiniuose arba kituose prievoliniuose santykiuose, reikalaudamas atlyginti nuostolius ir pan.

Atskirai pastebėtina, kad atsakovei gera valia po jos iškeldinimo iš ieškovui priklausančios gyvenamosios ir kitos patalpos ir jai neišsideklaruojant iš nurodytos gyvenamosios patalpos, esančios Šiauliai(duomenys neskelbtini), ieškovas, kaip minėtų patalpų savininkas, turi teisę kreiptis į atitinkamą subjektą, kuriam pavesta funkcija vykdyti gyvenamosios vietos deklaravimą, dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. O tuo atveju, jeigu ieškovui pasikreipus dėl deklaravimo duomenų į atitinkamą šią funkciją vykdantį subjektą, dėl to kiltų ginčas, tokiu atveju jis gali kreiptis į teismą dėl iškilusio ginčo šiuo klausimu išsprendimo.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą atsakovė turi būti iškeldinta iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios ir kitos patalpos, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.613 straipsnis).

Teismas daro išvadą, jog ieškovo E. R. ieškinio reikalavimas dėl atsakovei L. R. dėl jos iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu iš gyvenamosios ir kitos patalpos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 271 straipsniu teismas turi teisę savo iniciatyva, atsižvelgdamas į šalių socialinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės L. R. socialinį statusą, šiuo metu neturi kitų gyvenamųjų patalpų, nėra įtrauktą į sąrašą asmenų ieškančių darbo ir negauna kitų išmokų, įvertinęs tai, kad būtina skirti jai laiko naujo būsto paieškoms arba persikėlimui, pripažįsta būtinu teismo sprendimo vykdymą atidėti 6 kalendoriniams mėnesiams nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį atsakovei visiškai, iš pastarosios priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminio mokesčio. Nors ieškovo ieškinio pagrindinis reikalavimas dėl nurodytos atsakovės iškeldinimo yra tenkinamas visa apimtimi, tačiau valstybei iš atsakovės nepriteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurių bendra suma tėra 6,64 Eur, atsižvelgiant, kaip jau teismas anksčiau yra nurodęs, į jos dabartinį socialinį statusą (CPK 93 str. 4 d.).

Atskirai pažymėtina, kad trečiasis asmuo, atsakovės pusėje Šiaulių m. savivaldybės administracija, kad privalo pagal teisės aktais suteiktus įgaliojimus, imtis visų priemonių, per jai pavaldžias įstaigas, siekiant apsaugoti socialiai pažeidžiamos atsakovės L. R. interesus ir pasiūlant jai visokeriopą pagalbą. Be to pastebėtina, kad sprendimui įsiteisėjus, jo vykdymas pagal CPK 284 straipsnio 1 d. nuostatą irgi gali būti atidėtas. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens iškeldinimas vykdomas ne savavališkai, o remiantis įstatymo nustatyta tvarka, kuri numatyta CPK 769 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atsakovei tenkinti visiškai.

1. Iškeldinti atsakovę L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) su jai priklausančiu turtu iš gyvenamųjų ir kitų patalpų, priklausančių ieškovui E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) esančių Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

2. Sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovės L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytos gyvenamosios ir kitų patalpų atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Priteisti ieškovui E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

4. Išaiškinti trečiajam asmeniui Šiaulių m. savivaldybės administracijai, kad privalo pagal teisės aktais suteiktus įgaliojimus, imtis visų priemonių, per jai pavaldžias įstaigas, siekiant apsaugoti socialiai pažeidžiamos atsakovės L. R. interesus ir pasiūlant jai visokeriopą pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.