- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2-3805-734/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-38958-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios individualios įmonės „Apolis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus S. B., ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 17 238,60 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 12 d. Ieškovo bankroto administratoriumi buvo paskirtas S. B.. 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nuspręsta taikyti supaprastintą ieškovo bankroto procesą. 2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas ieškovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 55 738,51 Eur sumai. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovo finansinės atskaitomybės duomenys nebuvo teikiami VĮ „Registrų centras“ nuo pat ieškovo įregistravimo. Į SODROS biudžetą ieškovas privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka nuo 2010 metų. Ieškovas samdomų darbuotojų neturi. Atsakovas nevykdė jam, kaip ieškovo vadovui, teisės aktuose numatytos pareigos – likviduoti bendrovę, kuriai vadovauja, arba inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, kai įmonė nevykdo veiklos ir dėl to negali atsiskaityti su kreditoriais. Dėl atsakovo neveikimo skolos suma kreditoriams išaugo dėl priskaičiuotų 16 907,90 Eur palūkanų ir 330,70 Eur delspinigių. Ieškovas prašo atlyginti žalą iš atsakingo už žalą asmens – ieškovo vadovo.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad IĮ „Apolis“, j. a. k. 300849483, vadovu nuo 2007-05-24 iki 2018-10-18 buvo atsakovas A. K. (e.b.l.-10-11). 2008 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-9914-735/2008 dėl 27 353,79 Lt / 7 922,20 Eur negrąžinto kredito, 1 123,21 Lt / 325,30 Eur palūkanų, 213,70 Lt / 61,89 Eur delspinigių bei 1 214,83 Lt / 351,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, 10,25 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, t. y. nuo 27 353,79 Lt / 7 922,20 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 28 690,70 Lt / 8 309,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš skolininko A. K. išieškotojo AB „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas AB „Swedbank“ (e.b.l.43). 2011 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11-20-29 AB „Swedbank“ perleido į A. K. turėtą reikalavimą pagal 2008 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo vykdomąjį raštą naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ (e.b.l.40-42). 2018 m. lapkričio 6 d. UAB „Gelvora“ 2018 m. spalio 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškeltoje bankroto byloje A. K. IĮ „Apolis“ pareiškė kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 12 244,78 Eur skola ir 9 080,06 Eur palūkanos (e.b.l.39). 2010 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-5659-852/2011 dėl 63 196,09 Lt / 18 302,85 Eur nuostolių atlyginimo, 2 067,82 LT / 598,88 EUR bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 63 196,09 Lt / 18 302,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-03-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš skolininko A. K. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai (e.b.l.35-36). Šis vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstolei B. P., kuri yra nurodžiusi, kad 2018 m. spalio 12 d. skolos likutis pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-5659-852/2011 pradėtoje vykdomojoje byloje yra 18 901,73 EUR skolos ir 7 827,84 Eur 5 proc. metinių palūkanų (e.b.l.37). 2018 m. lapkričio 8 d. UAB „General financing“ 2018 m. spalio 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškeltoje bankroto byloje A. K. IĮ „Apolis“ pareiškė kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 18 901,73 Eur skola ir 7 827,84 Eur palūkanos (e.b.l.30). 2018 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla ir ieškovo bankroto administratoriumi buvo paskirtas S. B. (e.b.l.4-6). 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nuspręsta taikyti supaprastintą ieškovo bankroto procesą (e.b.l.6-8). 2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas ieškovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 55 738,51 Eur sumai (e.b.l.9).
Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 8 str. 4 d. nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Ieškovui padarytą žalą atsakovas neatlygino.
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovui siekiant žalos, atsiradusios dėl trečiajam asmeniui priklausančio turto sugadinimo, yra būtina nustatyti už žalos atsiradimą atsakingą subjektą. Atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jei neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, kuris viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje Nr. eb2-4729-794/2018 patvirtinta, kad ieškovo skolos kreditoriams auga jau nuo 2010 metų, tačiau atsakovas įstatymuose jam, kaip bendrovės vadovui, numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės likvidavimo arba bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė (e.b.l.4-6). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Taigi, ieškovui įrodžius atsiradusios žalos dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp jų, atsakovo kaltę, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 17 238,60 Eur žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (17 238,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismo turėtos pašto išlaidos viršija 3,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš atsakovo valstybės naudai yra priteistinos 5,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 279, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovo bankrutavusios individualios įmonės „Apolis“, j. a. k. 300849483, atstovaujamo bankroto administratoriaus S. B., naudai iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 17 238,60 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (17 238,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 5,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.