Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-09-11 · Administracinė byla Nr. AS-858-747-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-11
Bylos Nr.
AS-858-747-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02273-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
Kategorijos
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS858-747/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02273-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 1-7), prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) 2013 m. gegužės 28 d. Leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1741 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministeriją 2013 m. gegužės 28 d. Leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-1741 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, skaičiuojamą po 0,75 Lt/kWh už pareiškėjui priklausančios neintegruoto tipo saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi (b. l. 19-20) atsisakė priimti pareiškėjo A. S. skundą ir išaiškino pareiškėjui teisę su skundu dėl Energetikos ministerijos 2013 m. gegužės 28 d. išduoto Leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1741 dalies panaikinimo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytais atvejais, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal kompetenciją nagrinėja skundus ir ginčus dėl elektros energetikos įmonių veiklos ar neveikimo skirstant, perduodant ir tiekiant elektros energiją, dėl teisės elektros energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prijungimo prie elektros tinklų, elektros energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, taip pat elektros energijos vartotojų ir fizinių asmenų skundus ir ginčus, susijusius su paslaugomis elektros energetikos sektoriuje ir (ar) elektros energijos pirkimu–pardavimu.

Pabrėžė, jog iš pareiškėjo skundo turinio ir jo priedų matyti, kad ginčas kilo dėl saulės jėgainės gaminamos elektros energijos supirkimui taikomo tarifo. Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ginčus dėl tarifų taikymo privaloma išankstine ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-471/2013). Pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje priėmimo klausimas. Pabrėžė, jog pareiškėjas šiuo atveju nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog pareiškėjas taip pat kelia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuris yra siejamas su tarifų taikymu. Pareikšti reikalavimai tarpusavyje yra susiję ir reikalavimas dėl žalos negalėtų būti išspręstas neišsprendus kitų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, vadovaujantis bylos nagrinėjimo, teisingumo ir protingumo principais, neskaidant ginčo, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

III.

Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu (b. l. 22-26) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir jo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalies nuostatas, iš esmės nesigilino į šioje teisės normoje įtvirtintos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos paskirtį ir esmę bei sukeliamas pasekmes. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tokio pobūdžio ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka jam nėra taikoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-560/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-616/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-612/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-634/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-637/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-656/2013). Šios nutartys yra priimtos vėliau nei teismo nurodoma 2013 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-471/2013, todėl turi būti vadovaujamasi aktualia ir nuoseklia teismų praktika.

Pažymi, jog Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) nenumato privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos (64 str.). Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas yra lex specialis Elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) atžvilgiu. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas atskleidžia tarp kokių subjektų ginčai gali būti nagrinėjami neprivaloma ikiteismine tvarka – tai ginčai tarp suinteresuotų asmenų (elektros iš atsinaujinančių išteklių gamintojų, kaip kad nagrinėjamu atveju) ir elektros tinklų operatorių, bet ne ginčai tarp Energetikos ministerijos, viešojo administravimo subjekto, ir elektros gamintojų. Atitinkamai, darytina išvada, kad, jeigu įstatymų leidėjas būtų siekęs tokio pobūdžio ginčams nustatyti privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, tai tokios nuostatos expresis verbis ir būtų įtvirtintos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

Nurodo, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp vartotojų ir energetikos įmonių (Elektros energetikos įstatymo 78 str. 4 d.). Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nustato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Lingvistiškai, sistemiškai ir logiškai aiškinant nurodytas teisės normas darytina, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus ir ginčus, kilusius vartojimo bei komerciniuose santykiuose dėl energetikos įmonių veikų. Tokią išvadą patvirtina ir Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos (Aprašo 1, 8.3, 8.5, 8.7, 26.3, 44, 64 p.). Pareiškėjo nuomone, nurodyti teisės aktai nustato aiškų subjektų ratą, kurių ginčus privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo teisiniuose santykiuose yra ne elektros vartotojas, bet elektros energijos gamintojas, o Energetikos ministerija nėra energetikos įmonė ir ne elektros energijos rinkos dalyvė. Pareiškėjo vertinimu, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nėra kompetentinga nagrinėti elektros energijos gamintojų ir viešojo administravimo subjekto – Energetikos ministerijos – ginčų.

Pabrėžia, jog Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje numatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra taikoma ginčams dėl fiksuoto elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifo. Elektros energetikos 78 straipsnio 4 dalyje nurodomos sąvokos „kainos“ ir „tarifai“, sistemiškai aiškinant Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatas, apima parduodamos elektros energijos, rezervinės galios, perdavimo, skirstymo, visuomeninio teikimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas bei tarifus, kuomet fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas yra atskiras institutas, kurio Elektros energetikos įstatymas nereglamentuoja, o jį įtvirtina Atsinaujinančių išteklių įstatymas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pakeitė bylos teismingumą, nes pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalies nuostatas vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas skundžiamas ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui – Vilniaus apygardos teismui. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė administraciniai teisiniai santykiai, nes pareiškėjas ginčija individualų administracinį aktą (jo dalį) ir prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.

Nurodo, jog Valstybinė kainų ir energetikos komisija taip pat laikosi pozicijos, kad ji nėra kompetentinga nagrinėti aptariamą ginčą. Šiam argumentui pagrįsti pareiškėjas pateikia Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2013 m. balandžio 10 d. raštą Nr. R2-1121. Teigia, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija atsisakytų priimti pareiškėjo skundą Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Šį sprendimą pareiškėjas turėtų skųsti Vilniaus apygardos teismui, kuris nesprendžia administracinių ginčų. Tokiu būdu būtų ribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. S. skundą, jam nesilaikius privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, ir pareiškėjui buvo išaiškinta teisė su skundu dėl Energetikos ministerijos 2013 m. gegužės 28 d. išduoto Leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1741 dalies panaikinimo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus, netinkamai sprendė jo skundo priėmimo klausimą, teismo pateikti išaiškinimai neatitinka vyraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pagrįsta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Teisėjų kolegija pastebi, jog viena iš nurodytų sąlygų įtvirtinta ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus) ir tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Pastebėtina, jog tokios tvarkos įtvirtinimas taip pat negali būti vertinamas kaip papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, nepagrįstas ribojimas, kadangi tokio instituto įtvirtinimu iš esmės yra siekiama, kad pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taigi tokios tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas priimti skundą atsisako (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo.

Įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl saulės elektrinės gaminamos elektros energijos pardavimui taikomo tarifo, atsižvelgusi į nurodytas teisės aktų nuostatas, bei įvertinusi šioje administracinėje byloje keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo šioje byloje inicijuojamam ginčui taikytina privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Šią išvadą patvirtina sisteminė teisės aktų nuostatų analizė.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (2012 m. birželio 30 d. redakcija) (toliau – ir Energetikos įstatymas) 34 straipsnio 3 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) (2013 m. kovo 1 d. redakcija) 78 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal kompetenciją nagrinėja skundus ir ginčus dėl elektros energetikos įmonių veiklos ar neveikimo skirstant, perduodant ir tiekiant elektros energiją, dėl teisės elektros energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prijungimo prie elektros tinklų, elektros energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, taip pat elektros energijos vartotojų ir fizinių asmenų skundus ir ginčus, susijusius su paslaugomis elektros energetikos sektoriuje ir/ar elektros energijos pirkimu–pardavimu.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja inter alia vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo dėl Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamų teisinių santykių kategorijų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptariamu atveju ginčas kilęs dėl saulės energijos gamybos tarifų nustatymo, kurį reglamentuoja taip pat ir specialus – Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas). Pagal šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį (2013 m. kovo 1 d. redakcija) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas ir/ar vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis (64 str. 2 d.). Kaip matyti iš nurodytos normos ir kitų šio įstatymo nuostatų, šis įstatymas taip pat nenumato šioje administracinėje byloje inicijuojamo ginčo privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Atsižvelgusi į nurodytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija pabrėžia, jog ginčai, kylantys tarp Energetikos ministerijos, veikiančios kaip viešojo administravimo subjekto, ir pareiškėjo dėl elektros energijos pardavimui taikomo tarifo nustatymo į ginčų kategoriją, kuriai taikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, nepatenka. Priešingas aiškinimas nėra galimas, nes įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-148/2013), be kita ko, taip išplečiant įstatymais numatytą tokių ginčų ratą.

Papildomai pastebėtina, jog tokį aiškinimą pagrindžia ir tai, kad Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje skundai ir ginčai nagrinėjami laikantis Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75 (2012 m. rugsėjo 15 d. redakcija) (toliau – ir Aprašas), reikalavimų. Aprašo 1 punktas numato, jog jis inter alia reglamentuoja vartotojų ir energetikos įmonių skundų ir ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo nagrinėjimą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje nagrinėjami pateikti skundai ir kilę ginčai. Skundai ? asmenų rašytiniai kreipimąsi į komisiją, kuriuose nurodoma, kad yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, yra nagrinėjami Aprašo IV skyriaus numatyta tvarka (Aprašo 8.7 p). Tuo tarpu Aprašo 8.8 punktas įtvirtina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nagrinėjamų ginčų sampratą ir numato, jog tai yra pareiškėjo ir skundžiamos įmonės konfliktas, kuris grindžiamas pažeistais teisiniais interesais. Skundžiama įmonė šiame kontekste suprantama būtent kaip energetikos įmonė, vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo įmonė, dėl kurių veiksmų ar neveikimo yra pateiktas skundas arba kilęs ginčas (Aprašo 8.5 p.). Aprašo V skyrius detalizuoja tokių ginčų sprendimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarką ir įtvirtina, kad asmuo, manantis, kad skundžiama įmonė pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, ir ketinantis dėl kilusio ginčo nagrinėjimo kreiptis į komisiją, prieš kreipdamasis į ją privalo raštu kreiptis į skundžiamą įmonę, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą (Aprašo 64 p.). Asmuo, gavęs neigiamą ar kitokį jo netenkinantį skundžiamos įmonės atsakymą, per 6 mėnesius nuo skundžiamos įmonės atsakymo gavimo dienos turi teisę kreiptis į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, pateikdamas prašymą išspręsti ginčą (Aprašo 67 p.).

Aprašo 127 punktas expressis verbis numato, jog kreipimasis į teismą po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Ginčo šalys per 30 dienų nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.

Taigi iš nurodytų nuostatų matyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo paprastai kylančius iš vartojimo, civilinių teisinių santykių. Tokių ginčų pobūdis lemia ir atitinkamą įtvirtintą jų nagrinėjimo tvarką, kreipimąsi į atitinkamos kompetencijos teismą.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas inicijuoja ginčą, prašydamas panaikinti administracinį aktą – atsakovo Energetikos ministerijos 2013 m. gegužės 28 d. Leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1741 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, įpareigoti Energetikos ministeriją 2013 m. gegužės 28 d. Leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-1741 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, skaičiuojamą po 0,75 Lt/kWh už pareiškėjui priklausančios neintegruoto tipo saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, nagrinėjamu atveju ginčas kyla administracinių teisinių santykių srityje ir inicijuojamas ginčas neatitinka ginčų, kuriuos nagrinėja privaloma ikiteismine tvarka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, sąvokos (Aprašo 8.5, 8. 8 p.), t. y. šiuo atveju ginčas kyla tarp pareiškėjo, juridinio asmens, elektros energijos gamintojo, ir Energetikos ministerijos, veikiančios kaip viešojo administravimo subjektas. Tokio pareiškėjo inicijuojamo ginčo pobūdis neatitinka Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje, Apraše numatyto teisinio reguliavimo dėl išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje. ABTĮ 2 straipsnio 17 dalis apibrėžia administracinių ginčų sąvoką, numatant, kad inter alia tai yra asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo inicijuojamas ginčas atitinka iš esmės šią sąvoką ir remiantis nurodytais argumentais tokiam ginčui nėra taikytina privaloma išankstinė ne teisme tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Teisėjų kolegija pastebi, jog šioje teismo nutartyje pateikti išaiškinimai iš esmės atspindi šiuo klausimu vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2013 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalimi, turi vadovautis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-672/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-656/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-637/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-634/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-616/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-612/2013, 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-560/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-558/2013, 2013 m. liepos 24 d. administracinėje byloje Nr. AS858-615/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-618/2013).

Pabrėžtina, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, taigi ir visaverčio teisingumo vykdymo, sąlyga, todėl teismų precedentų negalima nemotyvuotai ignoruoti sprendžiant analogiškas bylas. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra taip pat saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Toks teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose teismų sprendimuose (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Nukrypdamas nuo ankstesnio precedento teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, nemato pagrindo nukrypti nuo vyraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir atitinkamai ja vadovaujasi.

Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjui A. S. yra taikytina privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje ir pareiškėjui nepateikus duomenų dėl kreipimosi į ją atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. S. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas JarukaitisRičardas PiličiauskasDainius Raižys