Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 40 parų, bausmės vykdymą atidedant 3 mėnesiams. Kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams ir turto (automobilio) konfiskavimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 40 parų arešto bausmę (bausmę atlikęs);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį areštu 20 (dvidešimčiai) parų (bausmę atlikęs);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį galutine subendrinta 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausme (bausmę atlikęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2024 m. kovo 16 d., apie 08.58 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimį, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. M. dėl jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad už vairavimą esant neblaiviam jam yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. 2024 m. kovo 15 d., vakare, apie 19.00 val., jis su draugais pradėjo gerti alkoholį. Jis išgėrė apie 0,5 l degtinės ir gal du butelius, 0,5 l talpos, alaus. Nežino kiek buvo valandų, gal apie 22.00 val., kai jis nuėjo miegoti ir alkoholio daugiau nebegėrė. 2024 m. kovo 16 d., apie 08.30 val., jis pabudo, nesijautė apsvaigęs, gerai jautėsi ir, kadangi turėjo reikalų, todėl nutarė važiuoti draugei I. V. priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis išėjęs iš namų (duomenys neskelbtini) sėdo į minėtą draugei I. V. priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, vairuodamas šį automobilį, važiavo iš (duomenys neskelbtini). Jam vairuojamu automobiliu priartėjus ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, pamatė, kad ten stovi policijos pareigūnai ir stabdo patikrinimui pravažiuojančias transporto priemones. Kadangi jis nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl, privažiavęs prie pareigūnų ir pastarųjų stabdomas, sustabdė vairuojamą automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pareigūnas bekontakčiu alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir, kadangi jam papūtus į bekontaktį alkotesterį, užsidegė raudona lemputė, todėl pareigūnas padavė jam kitą alkotesterį blaivumui pasitikrinti. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,7 promilės girtumas, o antruoju pūtimu jam buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas. Jis su nustatytu girtumu sutiko. Kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl pareigūnui nepateikė jokių savo asmenybę patvirtinančių dokumentų, pateikė tik automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dokumentus. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę, o jo draugei I. V. priklausantis automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo uždarytas į saugomą automobilių aikštelę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. (A. M.) parodė, kad jis dirba asmens duomenų pažymoje nurodytoje darbo vietoje, nori pranešti, jog 2024 m. kovo 16 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 19.00 val., dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) M. B. tarnybiniu automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), radijo ryšio šaukinys „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais. Apie 08.58 val., (duomenys neskelbtini), arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės esančioje sankryžoje, buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyriškis, kaip vėliau sužinojo, E. M.. Kadangi tuo metu vykdė policinę priemonę (reidą), skirtą vairuotojų neblaivumui tikrinti, patikrinus su alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu, kuris buvo 2024 m. kovo 16 d., apie 08.58 val., nustatytas piliečiui E. M. 1,71 promilės girtumas, kiek vėliau, apie 09.15 val., antru pūtimu buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas. Laikotarpiu, kai laukė antro pūtimo, jie patikrino E. M. asmens duomenis per „Polis II“ duomenų bazę, ar pastarasis buvo teistas, ar praeityje buvo padaręs administracinius nusižengimus, ar nėra paieškomas asmuo. Paaiškėjo, kad vairuotojui atimta teisė vairuoti. Bendraujant su vairuotoju E. M., pastarajam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli ir buvo nekoordinuoti judesiai. Paklausė pastarojo, kada gėrė alkoholinius gėrimus, E. M. pasakė, kad vakar, t. y. 2024 m. kovo 15 d. E. M. buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo ir nori pažymėti, kad šio asmens faktinis sulaikymo laikas yra 08.58 val. Kadangi E. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir nustatė girtumo promiles iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, informavo budėtojus, jog E. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apie šį įvykį pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojams ir įvykis buvo perduotas ekipažui, radijo šaukiniu „V1724“, tolimesniems veiksmams atlikti. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir liudytojo 2024 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo, kuriam nustatytas neblaivumas virš 1,5 promilės.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. V. parodė, kad E. M. yra jos pažįstamas, pastarąjį pažįsta apie 5 metus. E. M. yra jos vaikino A. draugas, tačiau su juo bendrauja retai. 2024 m. kovo 15 d., apie 21.00 val. E. M. atėjo pas ją į namus ir paprašė, kad ji pastarajam paskolintų savo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jog galėtų pagelbėti savo pažįstamam. Ji jo paklausė, ar pastarasis turi teises, jis atsakė, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Ji E. M. pasitikėdama, davė jam savo automobilio raktus. Ji nežinojo, kad E. M. yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę. 2024 m. kovo 16 d., ryte, jai paskambino E. M. pusbrolis, kurio vardo ir pavardės nežino, pastarasis pasakė, kad E. M. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir, patikrinus blaivumą, jam buvo nustatytas 1,70 promilės girtumas. Taip pat jai nurodė, kad automobilis buvo išvežtas į saugomą aikštelę. Apie tai, kad E. M. vairavo jos automobilį neturėdamas teisių ir neblaivus, ji nežinojo, jeigu būtų žinojusi, kad pastarajam jau yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, ji tikrai nebūtų jam davusi savo automobilį.

2024 m. kovo 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta E. M. vairuota transporto priemonė – lengvasis automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2024 m. kovo 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas juodos spalvos lengvasis automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi ant vejos šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Automobilis stovi penkių metru atstumu nuo (duomenys neskelbtini) stotelės į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Automobilio galinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini) gatvę, priekinė dalis į (duomenys neskelbtini) g. Automobilio kėbulas turi apibraižymų. Automobilio bagažinėje ir salone tyrimui reikšmingų daiktų ir pėdsakų neaptikta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Iš įvykio vietos paimtas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas adresu (duomenys neskelbtini).

2024 m. kovo 16 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte užfiksuota, kad 2024 m. kovo 16 d., apie 09.50 val. buvo priverstinai nuvežta (paimta) transporto priemonė – automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos į (duomenys neskelbtini).

2024 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris pateiktas iš pareigūno kūno kameros. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas spalvotas su garsu. Paleidus vaizdo įrašą iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai bendrauja su E. M. Pareigūnas paklausia pastarojo, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, E. M. atsako, kad šiandien. Pareigūnui paklausus prieš kiek laiko vartojo, pastarasis atsako, kad prieš 2 valandas, gėrė alų. Toliau iš vaizdo įrašo matyti, kaip pareigūnas pildo procesinius dokumentus. Vaizdo įraše girdisi, kaip pareigūnas kitam pareigūnui sako, kad buvo patikrintas neblaivumas E. M. ir buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas.

2024 m. kovo 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. M. buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius), taip pat nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. E. M. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš 2 valandas, prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas asmens tikrinimas: pirmuoju tikrinimu 08.58 val. buvo nustatytas 1,71 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu – 09.15 val. nustatytas 1,56 promilės neblaivumas. E. M. su alkotesterio parodymais sutiko, akte pasirašė.

Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad E. M. 2024 m. kovo 16 d., 09:15:58 val. buvo nustatytas 1,56 promilės neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)).

2023 m. spalio 12 d. patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki (duomenys neskelbtini), alkotesteris tinkamas naudoti.

2024 m. kovo 18 d. VĮ „Regitra“ duomenų išraše užfiksuota, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra I. V.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Audi A6 Avant 2.5 TDI“ (2004 m. gamybos), kėbulas – universalas, pavarų dėžė – mechaninė, kuro tipas – dyzelinis, variklio darbinis tūris 2 496 cm³, variklio galia – 120 KW (163 AG), 2 220 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad E. M. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad inkriminuojamu laiku ir vietoje vairavo I. V. priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat, jog iš vakaro su draugais pradėjo gerti alkoholį. Jis išgėrė apie 0,5 l degtinės ir gal du butelius, 0,5 l talpos, alaus. Vairuodamas minėtą transporto priemonę važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatve. Kelionės metu jo vairuotą automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnas bekontakčiu alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir užsidegė raudona lemputė, todėl pareigūnas padavė jam kitą alkotesterį blaivumui pasitikrinti. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,7 promilės girtumas, o antruoju pūtimu – 1,56 promilės girtumas. Jis su nustatytu girtumu sutiko. Šie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas ir kaltinamojo neblaivumo patikrinimą atlikęs policijos pareigūnas A. M. parodė, kad apie 08.58 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės esančioje sankryžoje, buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. M.. Kadangi tuo metu vykdė policinę priemonę (reidą), skirtą vairuotojų neblaivumui tikrinti, patikrinus su alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu, kuris buvo 2024 m. kovo 16 d., apie 08.58 val., E. M. nustatytas 1,71 promilės girtumas, kiek vėliau, apie 09.15 val., antru pūtimu buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas. Kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą patvirtina ne tik aptarti bei tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir 2024 m. kovo 16 d. neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rezultatai, kuriuose užfiksuota, kad E. M. 2024 m. kovo 16 d., 08.58 val. patikros metu alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,71 promilės neblaivumas, o 09.15 val. – 1,56 promilių neblaivumas. Be kita ko, šiuos prieš tai sutampančius ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismo pripažintus įrodymais, taip pat atitinka ir policijos pareigūnų įvykio metu turėtų „BODY“ kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaltinamojo neblaivumo patikrinimo procedūros eiga. Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines E. M. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad E. M. 2024 m. kovo 16 d., apie 08.58 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorė siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei kitais byloje spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę E. M. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

E. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, E. M. teistas tris kartus, taip pat ir už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Iš byloje esančio 2024 m. kovo 22 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. M. baustas administracine tvarka. Bylos duomenimis nedirba. E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad kaltinamasis per gana trumpą laiko tarpą (mažiau nei 3 metus) antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už analogiško nusikaltimo padarymą, taip pat teistas ir už kitų nusikalstamų veikų padarymą, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, šis atidėjimas buvo panaikintas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta E. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą griežtesnę bausmės rūšį – areštą. Prokurorės pasiūlyta maksimalus arešto bausmės dydis – 90 parų, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį ir pakartotinumą, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 60 parų areštą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas vertina esant tikslinga E. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tik tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad, kaip minėta E. M. už analogiško nusikaltimo padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas antrą kartą, t. y. pirmą kartą jam specialioji teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 2 metų laikotarpiui, tačiau net ir tai (kaip ir turto konfiskavimas bei gana griežtos bausmės paskyrimas) kaltinamojo veiksmams įtakos neturėjo bei nesulaikė nuo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Be kita ko, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Svarbu ir tai, kad E. M., būdamas neblaivus, automobilį vairavo gana judrioje Vilniaus miesto teritorijos dalyje, ryte – apie 08.58 val., kai eismo judėjimas yra gana nemažas, o tokiu būdu kėlė padidintą pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, turtui, sveikatai ir net gyvybei. Taigi, pirmiau aptartų kaltinamojo padarytą nusikaltimą charakterizuojančių aplinkybių visumoje, E. M. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės maksimalus terminas – 5 metai, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo dienos, kai E. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – I. V. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo būtų žinojęs apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jeigu yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė pakankamai judrioje miesto dalyje, dienos metu. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvos Respublikoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė su PVM siekia 2 220 Eur.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtinas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo Valstybės naudai konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 220 Eur.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniais, į E. M. paskirtą arešto bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) (dvi dienos). Viena laikinajame sulaikyme išbūta diena prilygintina vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. skirtos kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vaizdo įrašus palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į E. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) (dvi dienas) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir nustatyti, kad E. M. likusi neatlikta bausmė – 58 (penkiasdešimt aštuonios) paros arešto.

Paskirti E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei 5 (penkiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Paskirti E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti Valstybės naudai automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 220 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų).

E. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. M., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma mokama į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.