- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1121-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- V. T.
- Ieškovas
- V. S.
- Advokatai
- Linas Jakas, Gintaras Ruseckas
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1121-115/2008
Teisėja Jelena Šiškina Procesinio sprendimo kategorijos 43.2;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2008 m. gruodžio 29d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-2312-653/2008 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui V. T. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. T. 33705 Lt be pagrindo įgytas lėšas, įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1603-155/07 tarp tų pačių šalių, kurioje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 33705 Lt užstatą, sumokėtą kaip prievolių, prisiimtų ir įvykdytų pagal 2005-06-16 rangos darbų sutartį, užtikrinimas. 2007-05-23 teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas sprendime nurodė, kad 2005-06-21 aktu yra konstatuojamas pinigų priėmimo faktas, t.y. kad atsakovas gavo iš ieškovo 33 705 Lt. Tačiau pinigų priėmimo aktu atsakovui perduota suma nelaikytina užstatu, todėl nurodytu pagrindu ieškinys buvo atmestas. Kadangi pinigų perdavimo faktas yra konstatuotas, ieškovas jokio turto mainais ieškovui neperdavė, jokiais santykiais, galinčiais sąlygoti moralinių pareigų atsiradimą, šalys nėra susiję, tarp šalių nebuvo sudaryta dovanojimo sutartis, atsakovas niekada nebuvo perdavęs ieškovui 33705 Lt sumos, o ieškovas niekada nebuvo įsipareigojęs jos grąžinti. Dėl tokių aplinkybių atsakovas privalo grąžinti ieškovui 33705 Lt be teisėto pagrindo įgytas lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. T. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ginčas tarp šalių jau buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje, todėl prašė ieškinį atmesti ir bylą nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad pinigų priėmimo aktą įformino pats ieškovas, o pakvitavimo aktas nesukuria pinigų grąžinimo prievolės. Paskolinių santykių tarp šalių buvimą įrodo paaiškinimai ir pakvitavimas, daugiau įrodymų atsakovas neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-08-05 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo V. T. ieškovo V. S. naudai be teisinio pagrindo gautas lėšas - 33 705 Lt, taip pat 1011 Lt žyminio mokesčio. Iš atsakovo V. T. ieškovo V. S. naudai teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (33 705 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad prievolei dėl nepagrįsto turto gavimo atsirasti yra būtinos šios sąlygos: 1. turto įgijimo negalima pateisinti nei teisės aktu, nei sandoriu (nes jo nėra); 2. turtas turi būti realiai gautas; 3. įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (LR CPK 6.237 str.). 2005-06-21 šalių pasirašytas pinigų perdavimo aktas patvirtina, kad 2005-06-21 atsakovas V. T. gavo iš ieškovo V. S. 33 705 Lt pinigų sumą. Šalys skirtingai traktuoja pinigų gavimo pagrindą – ieškovas teigia, kad jis sumokėjo pinigus klaidingai manydamas, kad jis tokiu būdu užtikrina juridinio asmens UAB „Restruktūrita“ prievoles pagal 2005-06-16 rangos sutartį, atsakovas teigia, kad pinigai buvo gauti kaip ieškovo prievolės grąžinti atsakovui skolą įvykdymas. Išnagrinėjus šalių ginčą civilinėje byloje Nr. 2-1603-155/07 dėl nuostolių atlyginimo, teismai konstatavo, kad fizinių asmenų veiksmai, surašant pinigų perdavimo aktą, nėra priežastiniame ryšyje su ūkio subjektų teisniais santykiais, o pinigų perdavimo aktas neįrodo susitarimo dėl užstato. Taigi, teismų konstatuoti prejudiciniai faktai patvirtina, kad prievolių pagal rangos sutartį įvykdymo užtikrinimams nesudaro pinigų perdavimo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad nei rašytinių įrodymų, nei kitų netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai, byloje nėra, todėl atsakovo atsikirtimą, jog ieškovui buvo paskolinti pinigai, teismas laikė neįrodytu. Be to, teismas nenustatė, kad pinigai buvo perduoti kaip dovanojimas arba kad būtų vykdomos prigimtinės prievolės - abi šalys nurodė aplinkybes, jog pinigų perdavimo metu jos veikė kaip verslo partneriai, siekdami tam tikrų komercinių tikslų, tačiau skirtingai suvokdami mokėjimo pagrindą. Esant tokiom aplinkybėm, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turtas negali būti išreikalautas (LR CK 6.241 str.). Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad 33 705 Lt atsakovas perdavė ieškovui klaidingai manydamas, jog jis turi prievolę atsakovui. Kadangi atsakovas šią pinigų sumą iš ieškovo gavo be teisinio pagrindo, teismas nutarė, jog jis turi šią sumą grąžinti (LR CK 6.237 str. 1 d.). Teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-03-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas V. T. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-08-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą - V. S. ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir netinkamai aiškino, jog byloje nėra įrodymų, kad pinigai, kuriuos paėmė atsakovas buvo gauti kaip ieškovo skolos grąžinimas. Pažymi, kad byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas - 2006-06-21 pinigų priėmimo-perdavimo aktas, kurį pasirašydamas atsakovas suprato, kad pasirašė pakvitavimą apie tai, kad skolininkas atsakovui pilnai grąžino skolą (LR CK 6.65 str.). Įstatymai imperatyviai numato kreditoriui pareigą skolininkui pareikalavus išduoti pakvitavimą (LR CK 6.65 str. l d.), todėl ieškovui pareikalavus atsakovui nekilo jokių abejonių pasirašant minėtą raštą, nes ieškovas pilnai įvykdė prievolę. Atsakovas nurodo, kad ieškovas jau grąžindamas jam skolą iš anksto buvo nusprendęs sukčiauti, kadangi jo paruoštame pinigų perdavimo akte nėra išsamios informacijos apie tai, kad atsakovui grąžinama skola. Todėl bet koks rašytinis dokumentas, kuriame atsispindi kreditoriaus valia apie prievolės įvykdymą, laikytinas pakvitavimu ir kilus ginčui, pirmos instancijos teismas turėjo jį aiškinti šias sąlygas pasiūliusios šalies, t.y. ieškovo nenaudai (LR CK 6.193 str. 4 d.). Atsakovas pažymi, kad net interneto svetainėje www.skundai.lt yra neigiamų atsiliepimų apie V. S. , kas patvirtina jo nesąžiningumą. Nurodo, kad 2006-06-21 pinigų perdavimo akte nenurodyta, jog gavusi pinigus šalis (atsakovas) prisiima kokią nors prievolę juos sugrąžinti, todėl ne atsakovui, o būtent ieškovui turėjo būti perkelta pareiga įrodyti, kad jis perdavė atsakovui pinigus be teisėto pagrindo.
Atsiliepimas
Ieškovas V. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-08-05 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovui V. S. iš apelianto V. T. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Ieškovas nurodo, kad siekdamas užtikrinti UAB „Restruktūrita“, kurios vieninteliu akcininku ieškovas buvo, sutartinius įsipareigojimus, sumokėjo atsakovui, kaip UAB „Zorsus“ direktoriui, 33 705 Lt. Tai, kad atsakovas iš tikrųjų gavo iš ieškovo 33 705 Lt, patvirtina 2005 m. birželio 21 d. tarp šalių pasirašytas pinigų perdavimo aktas. Ieškovas pažymi, kad atsakovas turėjo grąžinti gautą 33 705 Lt sumą. Kadangi abi šalys veikė kaip verslo partneriai, todėl atsakovas negalėjo tikėtis, kad UAB „Restruktūrita“ tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus, perduota 33 705 Lt suma liks jo nuosavybe, nes atsakovas jokio turto mainais už gautą sumą ieškovui neperdavė, be to, jis taip pat negalėjo tikėtis, kad toks pinigų perdavimas galėjo būti neatlygintinis. Pažymi, kad ieškovo veiksmai, kuriais atsakovas gavo 33 705 Lt pinigų sumą, buvo neuždrausti įstatymo, teisėti, be to, šiuos veiksmus ieškovas atliko išimtinai savo interesais - siekdamas užtikrinti, kad jo įmonės UAB „Restruktūrita“ rangos sutartis su UAB „Zorsus“ būtų įvykdyta ir UAB „Restruktūrita“ gautų iš to konkrečią naudą, o ne dėl to, kad suteiktų kokią nors naudą atsakovui. Atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu. Apeliantas, teigdamas, kad ieškovas, perdavęs jam 33 705 Lt sumą, neva grąžino skolą, nepateikė jokių tokios skolos buvimą patvirtinančių įrodymų. Ieškovas mano, kad atsakovo teiginys, jog ieškovas, atsakovui perdavęs 33 705 Lt, tokiu būdu grąžino skolą, yra melagingas, nes nepagrįstas jokias tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai jį pripažino neįrodytu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-08-05 sprendimu patenkino ieškovo V. S. ieškinį ir priteisė iš atsakovo V. T. ieškovo naudai be teisinio pagrindo gautas lėšas - 33 705 Lt, taip pat 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Tačiau su šiuo teismo sprendimu nesutinka atsakovas V. T. , kuris prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-08-05 sprendimą ir priimti naują - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas
Kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kolegija pažymi, kad prievolės, atsirandančios dėl turto įgijimo be pagrindo, yra ne sutartinės prievolės, tačiau jos gali būti susijusios su sutartimi. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas faktiškai konstatavo, jog ieškovas neturėjo prievolės atsakovui sumokėti nurodytos sumos, todėl V. T. 33705,0Lt įgijo be teisinio pagrindo ir šiuos pinigus privalo grąžinti. Pažymėtina, kad pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Tačiau tam tikrais atvejais turto gavimą be teisinio pagrindo įstatymų leidėjas pripažįsta pateisinamu arba taip gauto turto išreikalavimą laiko iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. CK 6.241 straipsnyje nustatytos CK 6.237 straipsnio išimtys, t. y. atvejai, kada gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo, yra šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, kitas – turto perdavimas asmens, nors ir neprivalėjusio įvykdyti prievolės, tačiau ją įvykdžiusio ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas. Prievolės įvykdymas, kai įvykdoma prigimtinė prievolė (pvz., tėvai teikė išlaikymą savo pilnamečiams vaikams, kurių pagal įstatymą neprivalėjo išlaikyti, išlaikymas teiktas posūniui ar podukrai, pilnamečiams broliui ar seseriai ir pan.), atitinka geros moralės nuostatas. Akivaizdu, kad taip perduoto turto išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Tuo tarpu negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu. Tačiau tam tikrais atvejais turtas gali būti išreikalautas net perduotas savanoriškai. Toks išreikalavimas yra galimas turto, perduoto asmens, kai tą lėmė nesąžiningas turtą gavusio asmens elgesys, kuris grindžiamas vienu pagrindinių teisės principų, pagal kurį niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų, nesąžiningų veiksmų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teisinių subjektų pareiga elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Turtą gavusio asmens netinkami, nesąžiningi veiksmai, turėję įtakos turto savanoriškam perdavimui, negali būti pripažinti pateisinamu turto įgijimu. Turtą perdavusiam asmeniui (ieškovui) įrodžius savo suklydimą dėl turtą gavusio asmens (atsakovo) nesąžiningo elgesio ir kartu dėl pareigos įvykdyti prievolę turėjimo, o atsakovui to nepaneigus (CPK 178 straipsnis), CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikytinas, ir turtas, perduotas dėl suklydimo, turi būti grąžintas jo perleidėjui.
Šioje byloje ieškovas siekia išsireikalauti iš atsakovo 33705,0Lt, kaip be teisinio pagrindo perduotus jam 2005-06-21 aktu, nenurodant jame kokiu pagrindu ir kokiu tikslui ši suma perduota. Ieškovas teigia, kad ši suma atsakovui buvo perduota kaip verslo partneriui, kadangi atsakovo vadovaujama įmonė turėjo vykdyti rangos darbus, todėl atsakovas negalėjo tikėtis, kad UAB „Restruktūrita“ tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus, perduota 33 705 Lt suma liks jo nuosavybe, nes atsakovas jokio turto mainais už gautą sumą neperdavė. Be to, ieškovas mano, kad atsakovas taip pat negalėjo tikėtis, jog toks pinigų perdavimas galėjo būti neatlygintinis.
Kad ieškovo ir atsakovo vadovaujamos įmonės turėjo verslo reikalų patvirtina Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1603-155/07 esanti 2005-06-16 pasirašyta rangos sutartis. Tačiau ieškovo reikalavimas prisiteisti iš atsakovo perduotą pinigų sumą kaip turėtus nuostolius, kuriuos sudaro sumokėtas užstatas, 2007-05-23 teismo sprendimu yra atmestas. Ieškovas naujai iškeltoje byloje faktiškai nurodo tas pačias aplinkybes, tačiau perduotus pinigus nori išsireikalauti kitu pagrindu. Atsakovas teigia, kad pagal aktą gauti pinigai yra skirti paskolos grąžinimui. Tačiau kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes jis nenurodė kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis pinigai buvo paskolinti, o taip pat nepateikė šias aplinkybes ar paskolos santykius patvirtinančių dokumentų ir kitų įrodymu. Pinigų perdavimo akte tariamos paskolos grąžinimas nėra fiksuotas, dėl ko aktas negali būti pripažintas pakvitavimą atitinkančiu dokumentu. Iš išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-1603-155/07 medžiagos taip pat matyti, kad rangos sutartis buvo sudaryta po pinigų perdavimo, tačiau gauta pinigų suma į tarpusavio atsiskaitymą neįtraukta, o už atliktus darbus yra atsiskaityta pilnai. Teismas konstatavo, kad perdavimo akte įvardinti pinigai nebuvo skirti rangos sutarties užtikrinimui, o 2005-05-06 rangos sutartis bei 2005-06-21 pinigų perdavimo aktas nėra priežastiniame santykyje. Kitų verslo reikalų nei ieškovas, nei atsakovas, nei jų vadovaujamos įmonės neturėjo. Tai rodo, kad šalys neturėjo viena kitai prievolių ir įsipareigojimų, o ieškovas pinigus atsakovui perdavė savanoriškai, nesant tam sutartinio ar įstatyminio pagrindo. Tačiau kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas pinigus atsakovui perdavė klaidingai suvokdamas jų paskirtį. Todėl kolegija sprendžia, kad pinigų perdavimas negali būti pateisintas geros moralės atitikimo nuostatams, įtvirtintoms CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taip pat pažymėtina, kad be teisinio pagrindo nemažos pinigų sumos atitekimas atsakovui, kuris neperdavė ieškovui jokio turto ir nesuteikė jokių paslaugų, prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams(CK 1.5str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 93,98 str., iš atsakovo priteistina ieškovui 1400,0Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinėje teismo instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2312-653/2008 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. T. ieškovui V. S. 1400,0Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.