- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-640-581/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Kategorijos
- 2.1.16.2.6Krata (BPK 145 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutarties panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2014-06-19 nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsniu, leido padaryti kratą UAB „N. N.“, priklausančiame pramogų komplekse (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti iš O.Šv. A. M. bažnyčios pavogtus varpus, nusikaltimo įrankius ir priemones.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas G. A. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutartį. Nurodo, kad ši nutartis yra neteisėta ir neteisinga, nes niekaip neįrodytas kratos metu paimto varpo atitikimas varpams, pavogtiems iš minėtos bažnyčios. Be to, krata galima tik ten, kur numanoma, kad yra bylai reikšmingų daiktų, siekiant juos atrasti. Jau apie porą mėnesių Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus specialistai, konkrečiai Z. S., įtarinėjo, kad varpas yra identiškas pavogtam iš (duomenys neskelbtini) ir savo poziciją grindė tik viena nuotrauka, kuri padaryta 1972 metais. Teigia, jog akivaizdu, jog varpai nėra identiški – skiriasi jų nusidėvėjimas. Niekur nėra informacijos, kad 1972 metais užfiksuotas varpas būtų kabėjęs (duomenys neskelbtini) iki 2008 metų. Iki ekspertizės, kuri nustatytų varpų identiškumą, atlikimo, krata UAB (duomenys neskelbtini) patalpose yra neteisėta. Iki kratos atlikimo, tiek Kultūros paveldo specialistams, tiek policijos pareigūnams buvo žinoma, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog jo varpas ir varpas 1972 m. fiksuotas (duomenys neskelbtini), nėra identiški. Tokiu atveju kratos atlikimas yra ne tik neteisėtas, bet ir perteklinis procesinės prievartos aktas – juk varpas jau buvo atrastas, apžiūrėtas, fiksuotas, kad jis tik panašus į 1972 metais (duomenys neskelbtini) kabojusį varpą. Kratos atlikimas buvo nebereikalingas, nes krata atliekama siekiant įsitikinti, kad kurioje nors patalpoje ar vietoje yra bylai reikšmingų daiktų, o šiuo atveju jau buvo žinomos visos varpo charakteristikos, todėl krata nebegalėjo būti atliekama. Pažymi, jog ta pati teisėja 2014-06-20 priėmė nutartį dėl poėmio. Taigi, jau buvo nustatyta ir žinoma, kur yra varpas ir koks tas varpas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti skunde išdėstytais argumentai nėra pagrindo.
Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė tiek ieškotinus objektus, tiek ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie leido pagrįstai manyti, jog jie gali būti nurodomose vietose. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nutartyje nurodomi duomenys baudžiamojoje byloje yra. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog krata buvo atlikta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos ir reikalavimų.
Nustatyta, jog prokuroras, vadovaudamasis BPK 147 str., kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas priimti nutartį dėl kratos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad prokuroro statusas nulemia tai, jog jis procesinius sprendimus priima savo nuožiūra, vadovaudamasis įstatymais ir ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti ar veiksmą atlikti – būtent prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo krypties bei apimties ir sprendžia, kokie konkrečiai tyrimo veiksmai turi būti atlikti, siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 164 str. 1 d., 170 str. 5 d.), ikiteisminio tyrimo teisėjas savo iniciatyva jokių veiksmų neatlieka (BPK 173 str. 4 d.).
Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėja, įvertinusi bylos duomenis, prokuroro prašymą dėl kratos atlikimo patenkino. Ta aplinkybė, jog tyrimo metu 2014-06-20 buvo priimta nutartis padaryti poėmį ir krata nebegalėjo būti atliekama, negali būti pagrindu pripažinti nutartį dėl kratos atlikimo neteisėtą. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, jog kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl trijų varpų iš O. Šv. A. M. bažnyčios vagystės pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., be to, bylos duomenys nurodo, jog krata ir poėmis buvo atlikti tą pačią dieną, t. y. 2014-06-25, atlikus vieno varpo poėmį, buvo atlikta krata, kurios metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 48-49). Todėl nėra pagrindo sutikti su tuo, jog prokuroras be pagrindo kreipėsi į teisėją, o skundžiamos nutarties priėmimas buvo perteklinis, nes ta pati ikiteisminio tyrimo teisėja 2014-06-20 buvo priėmusi nutartį dėl poėmio.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas procesinės prievartos priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia kaltės. Todėl skundą nagrinėjantis teismas nepasisako dėl skundą padavusio G. A. nurodytų duomenų apie varpų identiškumą, nes tai nėra šio skundo dalykas ir jie nenagrinėtini.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo G. A. skundą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.